Povilas Kiselevskis

6: „ŠIAULIAI“ 0:3 „SŪDUVA“

Štai jums ir dar viena išvargta pergalė. Pergalė, kurios rezultatas nebūtinai atspindi tai, kas dėjosi prastame Šiaulių dirbtinės dangos stadionėlyje. Taip jau gavosi, kad šias rungtynes žiūrėjau Marijampolėje. O kad teko čia būti, tai apsilankiau viešoje rungtynių transliacijoje, kurią „Sūduva“ organizuoja „Pizza Jazz“ restoranėlyje. Faktas – čia futbolą žiūrėti smagiau, nei namie prie kompiuterio. Žmonių buvo pakankamai daug – ne anšlagas, tačiau tiek kolegų sutikti nesitikėjau. Anksčiausiai atėję gavo nemokamų bilietų į kitas „Sūduvos“ namų rungtynes, o atspėję rungtynių rezultatą – visokių plakatų, atvirukų ir lipdukų. Šį „Sūduvos“ futbolo žiūrėjimo būdą asmeniškai rekomenduoju – juolab, kad taip galima pažiūrėti visas „Sūduvos“ rungtynes svečiuose.

Kas liūdina?

Pradėkim nuo dalykų, kurie kelia nerimą. Nepaisant formaliai didelės persvaros, „Sūduvos“ žaidimas vis dar nedžiugina. Išsamiai analizuoti šias rungtynes sunkoka – šį kartą futbolo.tv kameros kabėjo taip žemai, kad visų žaidimo niuansų įžvelgti buvo neįmanoma. Tačiau esmines išvadas padaryti lengva.

„Sūduva“ teoriškai yra stipresnė, geriau sukomplektuota komanda nei „Šiauliai“. Mūsų komanda turėjo daugiau laiko sezonui pasirengti, o ir tas pasirengimas buvo kokybiškesnis. „Šiauliai“ šiuo metu tebėra komandos formavimo stadijoje, todėl tikėtis kokybiško futbolo kažin ar būtų logiška. Nors akivaizdu, kad visas „Šiaulių“ žaidimas vyniojasi aplink Ramūną Radavičių, tačiau kažin ar ši komanda kol kas tinkamai išnaudoja savo stipriąsias puses ir geriausius žaidėjus.

Nepaisant šių objektyvių priežasčių, ypatingos „Sūduvos“ persvaros šiandien nejutome. Jei rungtynes būtų žiūrėjęs visiškai neutralus ir nieko apie lietuvišką futbolą neišmanantis žmogus, greičiausiai jis būtų pasakęs, kad viena komanda buvo šiek tiek stipresnė ir laimėjo dėl to, kad keliose situacijose jos žaidėjai buvo individualiai stipresni už artimiausius savo oponentus. Toks vertinimas reiškia vieną vienintelį dalyką – „Sūduva“ vis dar smarkiai neišnaudoja savo galimybių.

Labiausiai neramu dėl to, kad panašios į šiandienines bėdos „Sūduvą“ kankina praktiškai nuo trečio turo ir ypatingo progreso kol kas nematyti. „Sūduva“ ir vėl sužaidė gražių fragmentų. Tačiau tie fragmentai tebėra reti. O bendras įspūdis toks pats kaip ir keliose ankstesnėse rungtynėse – pernelyg daug laiko mūsų žaidėjai leidžia žaisdami tenisą su priešininku, kuriam toks kamuolio spardymas iš vienos aikštės pusės į kitą yra visai parankus.

Matėsi, kad karts nuo karto mūsiškiai tarsi pabunda ir pamėgina chaosą suvaldyt. Ima stabdyt tempą, palaikyt kamuolį, atiduot jį atgal tuomet, kai nėra jokio aiškesnio būdo atakai. Toks požiūris turėtų būti esminis rungtynių planas. Perimi iniciatyvą, aikštę, leidi priešininkui beprasmiškai vaikytis kamuolį ir tik tuomet pamažu didini spaudimą.

Tuo tarpu šiandien „Sūduva“ karts nuo karto „Šiaulius“ kaip reikiant užspausdavo. Pavyzdžiui, tokia atakarpa buvo kokios 10-15 paskutinių pirmo kėlinio minučių. Tačiau pakakdavo „Šiauliams“ surengti kontrataką ir futbolas vėl virsdavo palaidu kamuolio spardymu, kai per pora minučių abi komandos kamuolį prarasdavo ir vėl atkovodavo po kokius 10 kartų. „Sūduva“ vis dar neranda balanso tarp pernykščio kontratakuojančio futbolo ir šįmetinio ramesnio, racionalesnio žaidimo.

Belieka pasikartoti – „Šiauliams“ toks žaidimas buvo naudingas. Chaotiško futbolo metu jie galėjo tikėtis mūsiškių klaidos ar šiaip kokio sėkmingai atšokusio kamuolio. Tuo tarpu „Sūduvai“, kuriai derėjo link pergalės eiti racionaliai ir kryptingai, toks chaosas reiškė, kad buvo beprasmiškai švaistomos rungtynių minutės.

Mūsiškiai ir vėl atliko krūvas techninio ir taktinio broko. Dėl to, kad skubėdavo, kai buvo galima pusę sekundės pagalvoti arba veldavosi į beprasmiškas dvikovas, kai derėdavo tiesiog atiduoti kamuolį laisviems kolegoms.

Gali būti, kad net ir tokio futbolo pakaks medaliams laimėti. Tačiau norėtųsi, kad silpnesnės komandos būtų nugalimos lengviau ir sklandžiau. „Sūduva“ neturėti kaskart žaisti su ugnimi laukdama, kol priešininkas elementariausiai pavargs. Nes tas priešininaks gali netyčia įmušti įvartį, o tada pastatyti prieš savo vartus keletą autobusų ir taip pasiekti sau reikalingą rezultatą be ypatingų pastangų. Pralaimėjimo „Trakams“ dar nepamiršome.

Kas džiugina?

Aišku, viskas nėra taip blogai. Yra trys taškai. Ir trys įvarčiai be atsako. Trys labai dailūs įvarčiai. Šį kartą „Sūduva“ laimėjo dėl to, kad keliuose fragmentuose keletas žaidėjų ryžtingai ėmėsi iniciatyvos ir dėl to laimėjo dvikovas. Taigi, pamatėme, kad asmeninė iniciatyva kartais gali labai efektyviai papildyti komandines pastangas.

siauliai-suduva3

siauliai-suduva Akimirkos iš rungtynių transliacijos Marijampolėje


Kitas svarbus niuansas – komandos valia. Tai yra toks gan abstraktus ir sunkiai paaiškinamas dalykas, kurio „Sūduvai“ labai trūkdavo kelis ankstesnius sezonus. „Sūduva“ laimėdavo tuomet, kai sužaisdavo idealias rungtynes. Tačiau jei žaidimas neidavo, rezultato dažniausiai nebūdavo. Šiemet matome, kad mūsiškiai sugeba išpešti tris taškus net ir tuomet, kai nerodo ypatingai kokybiško žaidimo.

Tai labai svarbus psichologinis aspektas. Jis turi pačios didžiausios reikšmės bendram komandos nusiteikimui ir besąlygiškam pergalės siekimui net ir tuomet, kai nesiseka valdyti rungtynių. Ši valia leidžia laimėti tada, kai, pavyzdžiui, lošiant su silpnesniu varžovu, trūksta „įkvėpimo“. Tokiu racionaliu, funkciniu futbolu kadaise garsėjo dabar jau „amžiną jam atilsį“ Panevėžio „Ekranas“. O va „Sūduvai“ ši savybė ko gero niekada nebuvo būdinga.

Šįmetinė „Sūduva“ dar tikrai nepakilo iki anų laikų „Ekrano“ lygio, tačiau būtent tokiu būdu buvo pasiektos praktiškai visos šio sezono pergalės. Įvarčiai mušti ir taškai rinkti nepaisant nelabai įspūdingo futbolo.

Kaip minėjau, gražių fragmentų buvo ir šiandien. Buvo smagių atakų, protingai perimtų kamuolių ir vienas kitas neblogas smūgis. Tačiau reikia, kad šie fragmentai nustotų būti fragmentais ir taptų rungtynių planu. Tie fragmentai lyg ir rodo komandos galimybes, tačiau, turui keičiant turą, klausimas apie fundamentalų „Sūduvos“  žaidimo kokybės pagerėjimą tampa vis ūmesnis.

Ar Kiselevskis jau pradėjo žaisti?

Kitas įdomus šių rungtynių niuansas – Povilo Kiselevskio pasirodymas. Pusę pirmo kėlinio Povilo žaidimas nervino. Tiksliau – Povilo nežaidimas. Povilo visiškai nesimatė. Rungtynių komentatorius šio žaidėjo vardą pirmą kartą paminėjo kokią 30-ą minutę. Turint omeny, kad Povilas Kiselevskis atlieka vidurio saugo funkcijas, tai yra visiškai nepateisinama.

„Sūduvos“ persvara pirmame kėlinyje buvo labai abejotina visų pirma dėl to, kad mūsiškiai nevaldė aikštės vidurio. „Šiaulių“ žaidėjai turėjo pakankamai erdvės, o absoliuti dauguma „Sūduvos“ atakų prasidėdavo per Živkovičiaus kraštą. Didžiąją pirmojo kėlinio dalį Živkovičius iš esmės ir atliko „playmakerio“ funkcijas. Rašau kabutėse, nes sunku tikėtis sėkmės, jei visas atakas pradedi vienodai ir vienu aikštės kraštu. Taip buvo visiškai neišnaudotas Vaidotas Šilėnas, kuris moka ne tik greitai bėgti, bet ir gali apeiti priešininką ar atiduoti gerą pasą į vartininko aikštelę.

O tada Kiselevskis atliko puikų perdavimą ir į „Šiaulių“ vartus krito pirmasis įvartis. Dar po poros minučių Povilas idealiu perdavimu vieną prieš Valinčių išvedė Baranovskį. Po to vėl išnyko. Apie šį žaidėją ir vėl išgirdome tik gerokai įsibėgėjus antram kėliniui, kai puikiu smūgiu padvigubino rezultatą. Dar po poros minučių Povilas Kiselevskis ėmėsi iniciatyvos viename iš kraštų, pabėgo nuo „Šiaulių“ gynėjų ir pavojingai kirto kamuolį į vartus.

Taigi, keli individualūs šio žaidėjo fragmentai turėjo esminės įtakos šios dienos „Sūduvos“ pasiekimams. Štai dėl to ir viliuosi, kad pagaliau Povilas Kiselevskis suprato, ką jis gali duoti komandai. Tikiuosi, kad panašiu intensyvumu jis dabar žais kiekvienose rungtynėse. O su pasitikėjimu galbūt ateis ir didesnė įtaka komandiniams „Sūduvos“ veiksmams. Juk „valdymo centro“ mūsų komandoje vis dar trūksta.

Tiesą pasakius, asmeninė kai kurių žaidėjų iniciatyva gali iš esmės padidinti „Sūduvos“ atakų agresyvumą. Todėl man negaila, kai tokios iniciatyvos imasi Šilėnas ar Veliulis, net jei ne visada viskas baigiasi sėkmingai. Tačiau šie žaidėjai, ypač Veliulis, gali atakoje kelti žymiai daugiau vėjo. Kartu atsirastų daugiau pražangų baudos smūgiui dėkinguose taškuose ir daugiau nerimo priešininko gynybiniuose veiksmuose.

Veliulis akivaizdžiai įgauna daugiau pasitikėjimo, tačiau vis dar pernelyg dažnai nusprendžia atmesti kamuolį atgal vietoje to, kad veržtųsi pats. Jam nederėtų abejoti – lai veržiasi ir smūgiuoja į vartus kaskart, kai mato tam bent mažiausią galimybę.

„Sūduvoje“ tokio aštrumo labai trūksta. Trūksta individualių prasiveržimų, trūksta smūgių apskritai, o ypač – smūgių iš tolesnių distancijų. O trūksta jų dėl to, kad „Sūduvoje“ nėra pakankamai iš tikro atakuojančio stiliaus žaidėjų. Dauguma tų, kurie dalyvauja atakose mieliau bando kombinuoti net ir tada, kai akivaizdžiai reikia veržtis arba mušti.

Kas toliau?

Toliau laukia dar viena treniruotė, panaši į šios dienos rungtynes. Kitam ture į Marijampolę atvažiuos „Spyris“, kuris šiandien yra panašaus pajėgumo į „Granitą“ ar „Šiaulius“. O va po jo „Sūduvai“ teks du vyriški išbandymai, nes ratą mūsų komanda užbaigs rungtynėmis su „Žalgiriu“ ir „Atlantu“. Ir jei plėšytis dėl pergalės su „Žalgiriu“ nėra labai prasminga, tai rezultatas su nelabai „Sūduvai“ patogiu „Atlantu“ turės tiesioginės įtakos mūsų komandos vietai turnyrinėje lentelėje.

Akivaizdu, kad naujasis „Sūduvos“ treneris turi teigiamos įtakos komandos išvaizdai ir rezultatams. Jau šiandien „Sūduva“ surinko daugiau taškų, nei per visą pirmą ratą praeitame sezone. Belieka tikėtis, kad artimiausiu metu gerės ne tik rezultatai, bet ir žaidimas. Nes tik taip galima viltis, kad sezono pabaigoje nereikės balansuoti ant peilio ašmenų taip, kaip teko daryti paskutinius du sezonus.

Tags Šiauliai

Pasidalink su draugais:

5 koment.

Komentuok!
  1. deivis 2015, balandžio 5 | 18:19 Atsakyti

    Ivyko tai kas ir turejo ivykti. Trys taskai laimeti. Sio sezono Siauliai ne ta komanda kuri pajegi kandziotis pries Suduva. Nustebino Kisilevskis. Manykime kad sios rungtynes nebus tik maloni isimtis jo zaidimo.

  2. Jonas | SDV 2015, balandžio 7 | 12:04 Atsakyti

    Jo, šitas klausimas įdomus – ar čia buvo pamėginimas su perspektyva į priekį, ar tiesiog leido palakstyt, kai rezultatas daugmaž aiškus tapo. Dar truputį gaila, kad Tamulevičius laiko mažokai gauna.

  3. Jonas | SDV 2015, balandžio 7 | 12:18 Atsakyti

    štai visokia papildoma info:
    rungtynių statiska ir džiuginantis smūgių į vartus skaičius: http://fksuduva.lt/?p=10920
    turo įvarčiai ir užtikrintai rinkimuose pirmaujantis Povilas Kiselevskis: http://www.futbolo.tv/reportazai/2015-metai/a-lyga/varciai/graziausio-smscredit-lt-a-lygos-vi-turo-varcio-rinkimai
    turo rinktinė, kurioje – tas pats Kiselevskis ir Baranovskis: http://alyga.smscredit.lt/naujiena/Turo-rinktineje-sesiu-klubu-zaidejai/1985

Naujas komentaras