Valentin Baranovskij

7: „SŪDUVA“ 5:1 „SPYRIS“

Rungtynės prasidėjo šiokiu tokiu nemalonumu. Futbolo.tv komanda nusprendė, kad vaizdelis bus smagesnis, jei antram plane boluos pagrindinė „Sūduvos“ stadiono tribūna. Deja, tai reiškė, kad kamera kabės gerokai žemiau, nei esame įpratę matyti Marijampolės stadione. Tad vietoje įdomaus vaizdo iš viršaus, kai gali visai neblogai stebėti bendresnius komandos judesius, gavome labai žemą vaizdą, primenantį tą, kurį matome transliacijose iš mokyklinių stadionų kituose Lietuvos miestuose. Viliuosi, kad kino operatoriai įvertins visus tokios transliacijos trūkumus ir kitą kartą griš prie mums įprasto vaizdo iš pagrindinės tribūnos.

Pirmas spyris

„Sūduva“ šias rungtynes pradėjo kiek atnaujintos sudėties. Tačiau nebuvo jokių keistenybių, kurių iki soties prisižiūrėjome praeito sezono pradžioje. Vietoje sezono pradžioje lošusio ir kažkokią traumą gavusio vidurio gynėjo Nikolos Prebiračevičiaus aikštėn ir vėl ėjo Ilja  Cyvilko. Vilmanto Bagdanavičiaus ir Ernesto Veliulio pasirodymai startinėje sudėtyje taip pat labai nestebino. Bagdanavičius gydėsi traumą ir debiutavo rungtynėse prieš „Šiaulius“. Lyg ir atrodė, kad serbas treneris šioje pozicijoje labiau pasitiki serbu Kovačevičiumi. Tačiau gali būti, kad šios situacijos priežastis labiau glūdėjo Bagdanavičiaus traumoje. Na o Baranovskis ir Veliulis savo indeliu yra labai panašūs žaidėjai, nors jų futbolo stilius gerokai skiriasi.

Pirmo kėlinio pradžios futbolas priminė sezono pradžią, kai „Sūduvos“ priešininkai iš karto ir sąmoningai likdavo gynyboje, visa kita palikdami priešininko pastangoms ir likimui. „Sūduvos“ žaidimas buvo visai neblogas ir taip pat priminė sezono pradžios ramų, kombinacinį futbolą, kurio tikslas – pamažu didinti spaudimą, kuris galų gale turi baigtis įvarčiu.

„Sūduva“ surentė keletą neblogų atakų ir netgi sukūrė keletą gerų progų, kurių tradiciškai neišnaudojo. Tačiau didelio nerimo tai nesukėlė, nes „Sūduvos“ persvara buvo ryški ir akivaizdi. Tokiais atvejais priešininkas daugiau galimybių įgauna antroje rungtynių pusėje, ypač jei stipresnis oponentas iki to laiko nesugeba įmušti.

Deja, viskas ir vėl pakrypo labai netikėta linke. „Spyriui“ likimas buvo palankus. „Spyrio“ spyris į „Sūduvos“ vartus neišvengiamai priminė tą liūdną atvejį su „Trakais“. Toks kreivas šleivas spyris, kuris nustebino ne tik jam visiškai nepasirengusį Džiugą Bartkų, bet ir patį „Spyrio“ futbolininką. Nieko nepadarysi – toks gyvenimas. Kas spiria – tas ir įmuša. Tik futbolas yra toks žaidimas, jog gali spirti penkis kartus ir nepataikyti, o gali laimėti spyręs vieną kartą. Jei tik pavyksta pataikyti. Sąmoningai ar netyčia – visiškai nesvarbu.

„Sūduva“ atsigavo maždaug per 10 minučių ir vėl pamažu ėmė lipti link „Spyrio“ vartų. Tiesą pasakius, man visai patiko, kad šį kartą mūsiškiai nepradėjo stresuoti ir lošti chaotišką futbolą. Per likusią kėlinio dalį „Sūduva“ sugebėjo sukurti dar kokias keturias progas. Pačioje kėlinio pabaigoje netgi gan įspūdingai kontroliavo kamuolį kokias tris-keturias minutes be pertraukos vis mėgindama prasibrauti pro vieną ar kitą kraštą ir, nepavykus, pradėdama viską vėl iš naujo.

Viskas atrodė pusė velnio. „Spyris“ neatakavo, gynėsi darniai ir gausiai. „Sūduva“ ramiai atakavo ir kartais kvailai klysdavo savoje aikštės pusėje. Bet kadangi įvarčio „Sūduva“ taip ir neįmušė, per pertrauką jau ėmė graužti bjaurus nerimas – ar tik nepasikartos tos liūdonos istorijas, kurias šiais metais matėme bent du kartus?

Antras, trečias ir kiti spyriai

Antras kėlinys prasidėjo panašiai, kaip pasibaigė pirmas. „Sūduva“ ramiai atakavo, o „Spyris“ taip pat ramiai ir užtikrintai gynėsi. Ir kai jau atrodė, kad reikalai taps labai sudėtingi, aikštėje pasirodė Valentinas Baranovskis. Tiesa, jis žaidė nuo pat antro kėlinio pradžios, tačiau tą kartą sužaidė taip, kaip pirmame kėlinyje derėjo lošti Veliuliui, kurį Valentinas ir pakeitė. Sukūrė situaciją laimėdamas dvikovą aikštės krašte ir surasdamas šiemet kaip niekad gerose vietose atsiduriantį Tomą Radzinevičių.

Nors daugiau ypatingų nuopelnų į statistiką Baranovskis neįsirašė, tačiau šiandien iš tikro tapo rungtynių žmogumi. Jo variklis dešinėje pusėje net Paulių Jakelį privertė padaryti nestandartinę išvadą apie tai, kad ten gynęsis Paulius Daukša naktį greičiausiai sapnuos „monstrą Baranovskio veidu“. Belieka tik dar kartą pagarbinti šį futbolininką už jo energiją ir kovingumą.

To, kas buvo vėliau nėra ką smarkiai ir analizuoti. „Spyris“ taip subyrėjo, kad šios komandos buvo net mažumėlę gaila. Akivaizdus psichologinio stabilumo trūkumas. Pirmame kėlinyje Kauno komanda retai pereidavo vidurio liniją, tačiau gynėsi itin darniai ir drausmingai. O va praleidusi įvartį tapo visiškai neatpažįstama.

„Sūduva“ taip pat smarkiai malkų užmetė, gerokai padidino spaudimą visose aikštės vietose ir užmetė greičio. Tačiau „Spyris“ ėmė vieną po kitos kurti klaidas, kokių pirmam kėliny nebūtum radęs nė su žiburiu. Nuolat pražiopsodavo iš nugaros atlekiančius „Sūduvos“ žaidėjus, vieną po kito perdavimus siuntė ne saviškiams, o priešininkams. Atrodė, kad bet kuris „Sūduvos“ žaidėjas gali apeiti bet kurį „Spyrio“ futbolininką. Apie savoje baudos aikštelėje prarastą kamuolių kiekį net kalbėti nesinori.

Taip vienas po kito krito penki „Sūduvos“ įvarčiai. Visi dailūs, kombinaciniai. Papildomai galėjo kristi dar kokie penki. Ir nors galingų išvadų po pergalės prieš akivaizdžiai silpnesnį priešininką daryti nesinori, tačiau šiokį tokį lūžį šio sezono „Sūduvos“ futbole šiandien tikrai pamatėme.

„Sūduvos“ pergalės

Šiandien „Sūduva“ pasiekė net keletą pergalių. Pirma – statistinė. Trys taškai. Antra – psichologinė. Perlaužtas netyčia pirmavęs ir tik apie gynybą galvojęs priešininkas. Perlaužtas ne paskutinėmis minutėmis ir ne vieno įvarčio santykiu.

Tačiau dar rimtesnė pergalė – iš taktinio brandumo kategorijos. Nepaisant to, kad nerimo iki pirmojo „Sūduvos“ įvarčio ir buvo, tačiau net ir tuomet negalėjau nesidžiaugti tuo, kad ko gero pirmą kartą mūsų komanda susilaikė nuo chaotiško futbolo.

„Sūduva“ ramiai žaidė sezono pradžioje serbų trenerio  nubrėžtą futbolą – ramiais, žemais perdavimais nenumaldomai artėdama prie „Spyrio“ vartų. Pusbalionių buvo, bet net ir jie dažniausiai turėdavo mintį. Tačiau visi pavojai, net ir pirmame kėlinyje, buvo kuriame žemais kombinaciniais kamuoliais. Belieka tikėtis, kad komanda šią pamoką išmoko ir daugiau nebepamatysime chaoso, kurio buvo apstu daugumoje šio sezono „Sūduvos“ rungtynių.

Rungtynių herojai

Šioje naujienų skiltyje taip pat buvo įdomių dalykų.

Apie Valentiną Baranovskį jau pakalbėjau. Jis lošia savo įprastiniu stiliumi, tačiau man vis viena susidaro įspūdis, kad šis žaidėjas kasmet po truputį tobulėja. O jo amžiaus futbolininkui – tai jau didelis pasiekimas. Deja, Ernestui Veliuliui dar teks pasistengti. Šiandien jis ir vėl nežaidė taip, kaip norėtųsi. Ir vėl nedrįsdavo lįsti į dvikovas. Sukdavo ratus aplink baudos aikštelę ir labai retai susikurdavo progą aštresniame perdavimui. Nieko tokio – Veliulis naujokas. Palauksim, kol galutinai apsispras.

Tomas Radzinevičius

Apie Radzinevičiaus žaidimą taip pat jau viskas pasakyta. Sakyčiau, kad jis jau pretenduoja ne tik tapti rezultatyviausiu žaidėju, bet ir būti išrinktas tamstų geriausių šio sezono „Sūduvos“ futbolininku. O gal net ir daugiau. Štai ir šiandien – Tomas svariai prisidėjo net prie keturių „Sūduvos“ įvarčių.

Labiau pasidžiaugti norėtųsi Povilu Kiselevskiu. Jis visus nustebino praeitame ture, tačiau ir šį kartą sulošė puikias rungtynes. Pabrėžiu – rungtynes, o ne tik antrą kėlinį. Povilas matėsi visų rungtynių metu, o staigių, gerų pasų netrūko ir rungtynių pradžioje. Todėl, kai antrame kėlinyje Radzinevičius kvietė gulinčiam Kiseleveskiui „greitąją medicininę pagalbą“, tapo labai nejauku.

Geras buvo ir Karolis Chvedukas. Šį žaidėją pastaraisiais metais smarkiai kritikavome, tačiau akivaizdu, kad jo futbolo kokybė šiemet yra smarkiai išaugusi. Todėl reikia būti sąžiningiems bei pastebėti ne tik klaidas, bet ir teigiamus taškus. Tiesą pasakius, Chveduko žaidimas akivaizdžiai taisėsi jau kelias paskutines rungtynes. Iš pradžių jis kažkaip tyliai ėmė nebeužlaikyti kamuolio. O štai dabar tapo labai svarbiu atakuojančių „Sūduvos“ schemų tašku.

Smagu ir dėl to, kad įvartį pagaliau įmušė Vaidotas Šilėnas. Labai jau ilgai jis taikėsi iš savo kampo, kone kiekvienose rungtynėse gaudamas po progą, panašią į tą, po kurias šiandien mušė įvartį. Įvartį Šilėnas įmušė dėl to, kad pasielgė ne taip, kaip darydavo visada. Paprastai jis kaldavo iš toliau. Kartais pataikydavo į vartininką, kartais – dievui į langus. O šį kartą veržėsi ir įmušė protingą įvartį, labai panašų į tą, kurį Radzinevičius įkalė „Šiauliams“.

Vilmantas Bagdanavičius man pasirodė solidesnis žaidėjas už Milošą Kovačevičių, tačiau galutinėms išvadoms derėtų palaukti rimtesnio varžovo. Vis tik šiandien gynyboje darbo praktiškai nebuvo. Beje, šiandien pora minučių galėjome matyti nerėgėtą dalyką – „Sūduvą“, kurioje nebuvo nė vieno futbolininko iš Serbijos. Aišku, šis netikėtumas greičiau buvo išprovokuotas įvarčių santykio švieslentėje. Tačiau man vis viena patiko Veselinovičiaus noras leisti aikštėn žaidėjus, kurie tikro futbolo šiemet dar neuostė.

Kas toliau?

Džiaugtis dar anksti. „Sūduvos“ pirmame rate laukia dar dvi rungtynės. Vienos – mažiaus reikšmingos. Antros – labai svarbios. Nurašau žaidimą su „Žalgiriu“ Vilniuje. Tas žaidimas bus labiau apie ambicijas, nei apie būtinybę parsivežti tris taškus. O va rungtynės prieš„Atlantą“ Marijampolėje bus žymiai rimtesnės. Dabar svarbu pailsėti ir kitą savaitę nepamiršti pamokų, kurias „Sūduva“ išmoko šiandien.

Beje, šį turą daugiausia žmonių futbolą žiūrėjo Marijampolėje. Puiku. Komanda stengiasi aikštėje, o mes turime pasistengti tribūnose. Pats laikas susigrąžinti lankomiausio A lygos stadiono vardą.

Pasidalink su draugais:

24 koment.

Komentuok!
  1. Juozas 2015, balandžio 10 | 00:31 Atsakyti

    Aš tokia transliacija patenkintas. Žinoma pusantro metro aukščiau jei būtų tikrai nepamaišytų. Žaidimas pakankamai gerai skaitėsi ir dabar kas be ko.

  2. M 2015, balandžio 10 | 07:56 Atsakyti

    Man taip pat transliacijos pokyciai netrukde. Gal kiek per zemai, bet, kadangi atsarginiu budeles netrukde, kaip praeito turo rungtynese, viskas matesi gana neblogai.
    Na o apie zaidima nera ka daug ir kalbeti. Smagu, kad siandien buvo issprestos, ko gero, visos esmines problemos, uz kurias pastaruoju metu komanda susilauke kritikos. Tad rungtynes tikrai geros (net ir pirmas kelinys suzaistas gerai, nors astrumo atakoje siek tiek truko), manau, prides pasitikejimo pries isvyka i Vilniu.

  3. Nitro 2015, balandžio 10 | 09:59 Atsakyti

    Norint tikėtis kažkokių medalių būtina stiprinti sudėtį. Ant suolo nėra net nominalių saugų. Dar kai Kiselevskis atsigulė ant ant žolės, visai neramu pasidarė. Šiaip manau visi lūkesčiai gali išsisklaidyti po sekančių trijų varžybų su Atlantu, Žalgiriu ir Kruoja. Tikėkimės, kad Radzinevičius per sekančias tris rungtynes įmuš bent vieną įvartį.

  4. Anonimas 2015, balandžio 10 | 10:56 Atsakyti

    Šiemet visus įvarčius (išskyrus porą) mušam tik antrame kėlinyje. Džiugu, nes rodo komandos brandą.
    Ir mušam daug. Taip pat džiugu. Bet vakar buvo tik tik antrojo penketo komanda. Dabar laukia labai svarbios trys varžybos (na gal 2,5) – su Žalgiriu ne tiek svarbu laimėt, kiek svarbu neprasileist per daug, kad pasitikėjimo tolimesnėms varžyboms neišmuštų

  5. Jonas | SDV 2015, balandžio 10 | 11:06 Atsakyti

    Nepaisant Vaskelos traumos, Sūduvos šįmetinė sudėtis yra pakankamai gera. Tikrai neblogesnė, nei visų kitų klubų. Kitas laipterlis – Žalgirio formatas, tačiau visi suprantam, kad tas formatas reiškia ir bent dvigubai didesnį biudžetą. Šių metų Sūduva turi padorią startinę sutartį su keliais variantais įvairiose pozicijose, o ekstremalesniais atvejais yra jaunų žaidėjų, kurie gautų šansą pavaryti. Taip, kaip šansas buvo suteiktas Kiselevskiui, traumą gavus Vaskelai. Ir jei tikslas nėra nuversti Žalgirį nuo čempionų sosto – tuomet rimtesni sudėties stiprinimai, bent jau šiemet, kai nėra Europinių žaidimų, nebūtų itin prasmingi.

  6. Anonimas 2015, balandžio 10 | 11:48 Atsakyti

    Kodel jus visi sakot kad su zalgiriu runktynes reikia nuvazuoti atbuti dauk nepraleisti ir viskas .o as galvoju kitaip riekia vaziuoti kovoti del pergales o tada matysim kaip ten gausis tas zalgiris irgi nera kazkas iskirtinio yra keli neblogo lygio zaidejai ir viskas.negalima is anksto komandos nuteikineti pralosimui ,kova turi buti ligi galo okaip gasis matysim nebukim pesimistai .tegul jie musu bijo o nemes ju.

    • griezhtas 2015, balandžio 10 | 12:01 Atsakyti

      Cia mes tep migdom zalgirio budruma :)
      Nera kol kas tas Zalgiris kosmosas, vos issivarte su Siauliais ir pries Kruoja. Tik nezinau ar su zalgiriu praeis dabartine musu zaidimo pirmu numeriu ir kamuolio laikymu pagrista strategija, vistik zaidejai ten individualiai stipresni ir musiskiu zaidima skaitys geriausiai is visu turetu priesininku. O vienom varzybom sudeliot kardinaliai priesinga autobuso su kontrom ziadimo strategija kazin ar treneriui pavyks ir ar verta ta daryti. Zodziu reik pasitket musu treneriu ir zaidejais ir laukt pirmadienio – pralaimejimas nebus kazkas baisaus, o kiti rezultatai bus labai gerai.

  7. Jonas | SDV 2015, balandžio 10 | 13:11 Atsakyti

    Tiesa. Manau, kad praėjo tie laikai, kai gyvenimas klostėsi pagal šūkį „einam laimėt kiekvienų rungtynių“, tačiau tas šūkis nebūdavo paremiamas jokiais racionaliais sprendimais ir grįstas vien emociniu nusiteikimu. Tikiuosi, kad šiemet Sūduva – racionalesnė komanda. Todėl ir jėgas kitą savaitę paskirstys racionaliau.
    .
    O jei žiūrėsi iš racionalios pusės, tuomet reikia galvoti ne tik apie rungtynes su Žalgiriu pirmadienį, bet iš karto ir apie žaidimą po keturių dienų su Atlantu. Faktas – laiko pailsėt nebus daug. O pergalė prieš Atlantą būtų stipriai svarbesnis dalykas, nei maksimalūs tikslai lošiant su Žalgiriu. Nemanau, kad verta muštis iki paskutinio pirmadienį, o tada nespėt atsistatyt iki žaidimo su Atlantu.
    .
    Todėl ir laukiant pirmadienio futbolo Vilniuje man yra įdomiausia ne tai, kaip tos rungtynės baigsis, o tai, ką sugalvos šiam kartui Veselinovičius ir Co. Man, pvz., atrodo, kad Bagdanavičius ne šiaip sau vakar gavo pilnas rungtynes atžaist. Juk pirmadienį jis tikrai bus geresnis pasirinkimas nei Kovačevičius – vien dėl to, kad gintis reikės žymiai daugiau, o Žalgirio atakuojantys kraštai greičiausiai bus viena iš didžiausių Sūduvos problemų.

  8. Actas 2015, balandžio 10 | 13:21 Atsakyti

    Tai aišku Žalgiris praloš kažkam per sezoną. Ir ne sykį. Bet esmė kaip praloš. Ar praloš pilnai dominuodamas nes nesugebės įstumti įvarčio pro autobusą ar kokia nors komanda sugebės pademonstruoti geresnį žaidimą nei Žalgirio ir dėka to pelnytai laimės. Iš čia galima modeliuoti savo žaidimą prieš Žalgirį. Jeigu žūtbūt reikalingi taškai, statai autobusą ir lauki galimybės kontrai. Arba žaidi atsipūtęs ir stengiesi pasitikrinti kažkokias schemas nesivaikydamas rezultato. Kaip suprantu daugelis šio blogo skaitytojų nori, kad sūduviečiai stengtųsi žaisti, bandytų schemas ir nesvarbu koks tas rezultatas. Niekas nenori matyti Sūduvos sulipusios į autobusą. Deja realybė tokia, kad kol kas Žalgirį aplošt dominuojant labai, labai sunki užduotis. Nesakau neįmanoma.

  9. Jonas | SDV 2015, balandžio 10 | 21:51 Atsakyti

    na Šilėno įvartį, kaip ir Radzinevičiaus Šiauliams dera įrašyti ir kasdien po pusvalandį parodyti jauniems futbolistams. kad suprastų, jog išėjus vienas prieš vieną nebūtina spirti iš visų jėgų galvojant „jei netyčia pataikysiu į vartininką, tai jis kartu su kamuoliu į vartus įlėks“.

  10. Meistras 2015, balandžio 10 | 22:55 Atsakyti

    Na ten buvo labai geras spyris, labai dailus ivartis! Nesvarbu susipratimas ar ne, taciau labai tiksliai pataikyta. Turbut neidejo i rinkimus vien del to, kad ten net pats zaidejas nesuprato kas ivyko 😀 Nors is tiesu man irgi tas ivartis grazus,.

  11. Jonas | SDV 2015, balandžio 10 | 23:11 Atsakyti

    Jo, šia prasme esate teisūs. Tiesą pasakius, nuo to laiko, kai tuos turo įvarčius futbolo.tv ėmė rinkti, juose labai dažnai pasitaiko panašių atvejų – keistų, nestandartiškų dalykų, kurie nutinka ne todėl, kad žaidėjas jų siekia, o dėl to, kad tiesiog taip gaunasi. Sakykim, šiam Spyrio įvarčiui mažumą pritrūko elegancijos ir efektingumo – jis iš tikro atrodė kaip visiškas nesusipratimas.

  12. nenusivyles 2015, balandžio 11 | 11:58 Atsakyti

    na sveiki . na noreciau prisistatyt , sita bloga skaitau lb seniai bet vis susilaikydavau nuo komentaru..
    siaip gan esu artimas su kaip kuriais zaidejais manau mano pastebejimai ar pasisakymai duos naudos siame bloge. tad jei ka kada pasisakysiu ne i tema nesmerkite perdaug. besides lb aciu popui uz viska.

Naujas komentaras