Sūduva- Atlantas

9: „SŪDUVA“ 1:1 „ATLANTAS“

Teoriškai galvojant, tai turėjo būti įdomiausios rato rungtynės. Bus įdomu pažiūrėti, kaip prieš „Žalgirį“ atrodys sezoną blankokai pradėję „Trakai“, tačiau per pirmą ratą „Sūduva“ ir „Atlantas“ atrodė vienos stipresnių šio sezono komandų. Įdomumas turėjo kilti dėl to, kad abi šios komandos prieš tą patį „Žalgirį“ atrodė gan panašiai – mėgino ne tik gintis, bet ir žaisti. Taigi, dviejų lygių varžovų dvikova. Tad galima ir pasvarstyti, ar šios rungtynės tapo rato „puošmena“.

Futbolas ir rezultatas

„Sūduvos“ treneris nusprendė patausoti savo žaidėjus ir pasirinko rungtynes po stogu. Šis sprendimas buvo teisingas. Turint omeny oro sąlygas, stadione greičiausiai būtume pamatę lėtą ir klampų futbolą, kai abi komandos labiau kovoja prieš gamtą, o ne prieš varžovą.

Deja, tiesa ir ta, kad visi maniežai ir mokykliniai stadionai, kuriuos šiuo metu praktikuoja A lyga, atima iš futbolo kokį 40 procentų grožio. Toks futbolas – tik ištikimiausiems komandos gerbėjams. Salės futbolas stokoja užmojo ir vėjo. Bet yra kaip yra – kažkam atrodo, kad geriau pradėti čempionatą ant sniego, o vasaros viduryje padaryti mėnesio trukmės atostogas.

Sūduva-Vaidotas-Šilėnas

 

Futbolas šį kartą buvo sausas, švarus ir atkaklus. Teisingas futbolas – ant muštynių ribos. Ko gero šios rungtynės iš tikro buvo emocingiausios ir labiausiai įtemptos per pirmąjį ratą. Kaip mėgsta sakyti TV komentatoriai – lygiosios yra „dėsningas“ tokių rungtynių rezultatas. Tačiau „lygiosios po stogu“ neturi jokio šanso tapti įspūdingiausiu sezono žaidimu. Tad įdomiausio šio „Sūduvos“ sezono taško dar teks palaukti.

Rungtynės buvo „permainingos“ (dar vienas komentatorių štampas). „Sūduva“ jas pradėjo gerokai sėkmingiau. Lenkė „Atlantą“ energija, greičiau ir progų kiekiu. Nieko nuostabaus, kad ir pirmąjį įvartį įmušė. Atrodė, kad „Atlanto“ gali laukti sunki diena.

Deja, „Sūduvai“ žaisti su „Atlantu“ labai nesiseka. Lošiant su „Atlantu“, „Sūduvai“ derėtų tempti nulines lygiąsias iki kokios 85 minuės ir tik tada mėginti mušti įvartį. Kiek tokių šių komandų rungtynių esame matę pastaraisiais metais? „Atlantas“ pradeda snausdamas, tada gauna įvartį ar du, o tuomet pabunda ir pirtį užkuria „Sūduvai“. Šios dienos rungtynių scenarijus – identiškas.

Įmušusi įvartį, „Sūduva“ iškart atsitraukė ir atidavė „Atlantui“ aikštės ir kamuolio kontrolę. Iš pradžių tai atrodė teisingas sprendimas. Tačiau kuo toliau kapsėjo minutės, tuo labiau matėsi, kad toks sprendimas buvo didžiausia šių rungtynių klaida.

„Sūduva“ atsitraukė netinkamai. Atsitraukė labai arti savo vartų ir nustojo spausti „Atlanto“ žaidėjus aikštės viduryje. „Sūduvos“ kamuolio „kontrolė“ aplink savo vartus davė tą patį rezultatą, kurį ji duodavo kone visose rungtynėse, kai „Sūduva“ lošdavo panašiu stiliumi.

Kadangi idėjų, kaip tą kamuolio stumdymą savo aikštės pusėje paversti geromis atakomis nebuvo, „Atlantas“ ėmė jaustis komfortiškai. Pasivaiko „Sūduvą“ jos aikštės pusėje, perima nemažai kamuolių ir gali visiškai atsipalaiduoti gynyboje.

Taip „Atlantas“ pamažu didino spaudimą, o „Sūduva“ nelabai turėjo kuo atsakyti. Tuomet „Atlantas“ įmušė įvartį. Buvau toli nuo įvarčio vietos, tačiau atrodė, kad Paniukovas ten į kampą nusitempė kokius 3 „Sūduvos“ gynėjus ir sugebėjo ne tik išsaugoti kamuolį, bet ir perdavimą į vartininko aikštelę atiduoti. O kadangi visa „Sūduva“ vaikėsi rusą, tai Norvilas savo įvartį pasiėmė lengvai, patogiai ir nevaržomas jokių gynėjų veiksmų.

„Atlantas“ spaudė toliau. „Sūduva“ toliau baksnojo kamuolį savo aikštės pusėje karts nuo karto pamėgindama nelabai sėkmingai atakuoti. Ir tik pačioje rungtynių pabaigoje, kai „Atlanto“ spaudimas tapo iš tikro grėsmingas, „Sūduva“ pradėjo priekyje judėti žymiai greičiau. Kažkodėl tik rungtynių pabaigoje ėmė eiti perdavimai iš centro į priekį ir kone kas trečias toks perdavimas sukeldavo prie „Atlanto“ vartų šiokį tokį pavojų.

Sūduva-Marius-Šoblinskas

 

Štai tokia šių rungtynių „statistika“. „Atlantas“ valdė aikštę ir kamuolį, tačiau rimtų progų praktiškai neturėjo (išskyrus gal tik Paniukovo išėjimą vienas prieš vieną antro kėlinio antroje pusėje). „Sūduva“ praktiškai visas rungtynes atrodė labai vidutiniškai, tačiau pabaigoje galėjo bent pora bankių įkalti. Deja. Futbolas yra keistas žaidimas. Iš dūmų šiandien ugnies nebuvo. Vilkas liko alkanas, nors avis taip pat kažkur išgaravo.

„Atlantas“ ir Sarsanija

„Atlanto“ futbolas man patiko. Akivaizdu, kad Konstantinas Sarsanija jau yra išsprendęs visas problemas, kurios šiuo metu yra didžiausias Aleksandaro Veselinovičiaus iššūkis. „Atlantas“ juda aikštėje įkvepiančiai ir įdomiai. Kamuolys dailiai vaikšto tarp žaidėjų, judesys taip pat matomas. Perdavimai eina į plotą, o ne į kojas. Ir nėra jokio kamuolio zulinimo keliuose kvadratiniuose metruose. Kamuolys apskritai neužsilaiko „Atlanto“ pusėje – pirmai progai pasitaikius jis yra metamas priekin.

Tad galbūt ir galima įžvelgti prasmės tokioje tankioje „Sūduvos“ gynyboje, glaudžiu ratu apstojus savo vartus. „Atlantas“ gali labai greitai ir pakankamai efektyviai pereiti į ataką. O kad ši komanda taiko energingą priešininko spaudimą jo aikštės pusėje, tai kiekvienas atsikirtimas ar kvailokas kamuolio praradimas gręsia virsti ataka, kurioje „Atlanto“ žaidėjų kiekis būtų tolygus ar didesnis už besiginančiuosius.

Akivaizdu, kad didžiausia Sarsanijos problema – netalentinga ir futbolo elementoriaus neišmananti „futbolo medžiaga“ aikštėje. Žaidėjai puikiai išmuštruoti tinkamai judėti. Tačiau paskutinį perdavimą tinkamai atlikti jie sugeba labai retai.

Grėsmingosios „Atlanto“ atakos eidavo niekais po šleivo paskutinio perdavimo. Kartais „Atlanto“ žaidėjai labai primityviai strikdavo mėgindami pademonstruoti individualius „sugebėjimus“. Čia net Paniukovą keliskart maudė Živkovičius, kuris iš pro jį begančio ruso kamuolį atimdavo kone vietoje stovėdamas.

Štai toks tas „Atlantas“. Šiandien – tikrai pranašesnis už „Sūduvą“ taktiniu pasirengimu. Tačiau nusileidžiantis elementariais techniniais sugebėjimais. Dėl to greičiausiai ir rungtynių statistika parodys didesnį „Sūduvos“ smūgių į vartus kiekį, nors kamuolio kontrolė bus „Atlanto“ pusėje. „Sūduva“ sugebėdavo dažniau išvesti savo žaidėjus į smūgio poziciją. Gaila tik to, kad čia jau ir mūsiškius technika pavesdavo. Į praktiškai tuščius vartus derėtų pataikyti. Ypač lošiant su tokiomis komandomis kaip „Atlantas“.

„Sūduva“ ir jos paslaptys

Visi suprantame, ką reikia daryti „Sūduvai“. Mūsų komandai reikia išmokti padoriau organizuoti pozicines atakas. „Atlantas“ puikiai parodė, kad esminė sąlyga tam nebūtinai yra koks nors labai talentingais „playmakeris“. Reikalingas visos komandos prasmingas judesys be kamuolio.

„Sūduvos“ gynėjai nuolat priversti mesti kamuolį atgal vartininkui, nes priekyje jo dėti tiesiog nėra kur. Juk didžiąją rungtynių dalį didžiuma žaidėjo paprasčiausiai stoviniuoja. Visai graudu tampa, kaip „Sūduva“ gauna baudos smūgį savo naudai kur nors apie aikštės vidurį. Žmogus, kuris tuo metu būna arčiau situacijos ir imasi įversti kamuolį į žaidimą, į priekį net nežiūri. Iškart prieina prie kamuolio nugara į priešininko vartus ir mesteli jį kur nors atgal.

Sūduva-Karolis-Chvedukas

 

Kitas dalykas – „Sūduva“ pernelyg dažnai pati užgesina savo greitas atakas. Jeigu tik pasirodo, kad situacija yra sudėtingesnė, niekada nerizikuojama. Kamuolys iškart atmetamas atgal ir kontrataka sustoja. Kamuolys lyg ir išsaugomas, tik tas jo grąžinimas gynėjams neduoda jokios naudos. Mat atrasti naujos atakos idėją mūsiškiams labai sunkiai sekasi.

Tad ir kyla klausimas, kodėl vengiama aštrinti atakas, kai situacija nėra ideali? Kodėl nepasitikima greitais „Sūduvos“ bėgikais? Kodėl dažniau nesurizikavus atiduodant kamuolį į tuščius plotus ir tikint, kad greitos jaunų futbolininkų kojos gali situacijos pavojingumo procentą gerokai kilstelėti?

Kažkokiu mistiniu būdu „Sūduva“ kartais pabunda. Žaidėjai ima zvimbti po aikštę ir iškart tampa įdomiau. Kai krašto žaidėjai, atmetę kamuolį Radzinevičiui nesustoja ir nuskuta ten, kur yra erdvės, praktiškai visuomet gauna iš Tomo neblogą pasą. Tačiau kodėl taip nėra žaidžiama visas rungtynes – aš nežinau.

Kitas dalykas. Geriausiu pirmo kėlinio „Sūduvos“ žaidėju ir vėl buvo Valentinas Baranovskis. Kai tik Baranovskis gaudavo perdavimą – dešiniajame krašte kildavo pavojai. Matosi, kad Baranovskis yra išsaugojęs savo energingą požiūrį į žaidimą ir visas greičio savybes, tačiau šiemet yra mažumą pridėjęs individualios technikos. Dėl to jis žymiai dažniau prasmunka pro jį prižiūrinčius krašto gynėjus. Vienas tos pasmukimas šiandien baigėsi įvarčiu.

Matėsi, kad jaunas „Atlanto“ gynėjas su Valentinu Baranovskiu beviltiškai nesusitvarko. Kortelę jį besdabdydamas užsidirbo. Tačiau kamuolį Baranovskis gaudavo labai retai. Antrame kėlinyje kamuolio jis apskritai negaudavo. Visos „Sūduvos“ atakos kažkodėl vyniojosi tik dešiniu kraštu.

Galų gale, Veselinovičius Baranovskį pakeitė. O juk reikėjo ne keisti, bet per pertrauką komandinius veiksmus pakoreguoti taip, kad Valentino sugebėjimus būtų galima efektyviau išnaudoti.

„Sūduvos“ ateitis

Rungtynės su „Spyriu“ parodė, kad jau šiandieninio „Sūduvos“ lygio daugmaž pakanka, kad gan lengvai būtų įveiktos visos antrojo penketo komandos. Tačiau rungtynės su „Žalgiriu“ ir „Atlantu“ akivaizdžiai pademonstravo, kad nugalėti pagrindinius varžovus bus labai sunku, jei komanda nepajudės iš šiandienos „mirties“ taško.

Kol kas „Sūduva“ vis dar nesugeba efektyviau išnaudoti savo privalumų ir galimybių, kurias suteikia šių metų sudėtis. Gali sakyt, kad dar tik sezono pradžia. Tačiau ar tikrai? Tuoj nespėsim apsidairyt ir vasaros atostogos prasidės. Žaidimą reikia tobulinti kuo greičiau.

Šiandieninio „Sūduvos“ žaidimo ir pergalių prieš „Spyrį“ ar „Stumbrą“ gali nepakakti tam, kad pagaliau būtų susigrąžinti medaliai ir Europos lyga. Nebent dėl kokių nors priežasčių vėl sės „Kruoja“ ar „Trakai“. Kad rimčiau nusėstų „Atlantas“ – nelabai tikiu.

Tačiau esmė nesikeičia. Visi trys pagrindiniai „Sūduvos“ varžovai šiemet yra silpnesni nei buvo pernai. O va „Sūduva“ – lyg ir sustiprėjo. Tad derėtų tuos varžovus nugalėti ir nepalikti medalių klausimo paskutiniems turams.

Nesu tikras, ar labai norėčiau, kad paskutinės šio sezono rungtynės su „Atlantu“ taptų įdomiausiomis vien dėl to, kad jų metų bus sprendžiamas kokių nors medalių likimas.

Tags Atlantas

Pasidalink su draugais:

24 koment.

Komentuok!
  1. Onelife 2015, balandžio 18 | 00:06 Atsakyti

    Jeigu Atlantas neateme is Suduvos tasko kai turejo Paniukovas proga ar kai Vezevicius nepataike i kamuoli, tai Kiselevskis ta taska Atlantui padovanojo, labai jau jis perdege su tuo smugiu vienu lietimu kur galejo ramiai susistabdyti kamuoli ir prasmugiuoti ar net papildoma perdavima atlikti kitam zaidejui, laiko tam jis tikrai turejo.

  2. Varvalas 2015, balandžio 18 | 09:44 Atsakyti

    Iki kokios 17 minutės galvojau, kad Sūduva suplėšys Atlantą įtikinamu rezultatu – atakos liejosi įvairiai ir laisvai. Deja, deja. Tuomet dėsningai gavo įvartį. Nors visi Sūduvos gynėjai individualiai atrodo pakankamai gerai (pagal lygos kriterijus), bet veikti kartu, skaityti „pozicijas“ niekaip negali.
    Marijampolė tradiciškai geriau atrodydavo antruosius kėlinius, tačiau vakar bent pusę to kėlinio taip nebuvo. Vyko ping pongas su pavieniais abipusiais proveržiais. Baranovskis jau buvo pavargęs – tik nežinau, ar nuo kamuolio negavimo ar nuo jėgų atidavimo pirmajame kėlinyje. Chvedukas visas rungtynes viską darė ne taip, kaip reikia. Tai kamuolys nuo jo atšokdavo bet kur, tai jį ilgai laikydavo ir nežinojo kam duoti, tai atgal atmetinėjo. Ne ką geriau judėjo ir Kiselevskis, bet su šiokia tokia „nauda“. Akivaizdžiai jie atrodė komandoje prasčiausiai. Grybauskas irgi persigandęs, lyg netikėtai išsiųstas į frontą stovėjo vartuose ir net nemėgino perimti nė vieno skersuoto aukšto kamuolio (tiesa, vienąkart prmajame kėlinyje išmušė į užribį).
    Labai brandžiai atrodė abu krašto gynėjai, bet nežinau, kodėl tik jiems buvo patikima pradėti ataką. Kokio velnio kamuolio į priekį nespirdavo serbas ir Ugge? Būtent nezulinti iki beveik „autoįvarčio“, o iškart, o ne po 10 – 15 sekundžių apšilimo, durti mūsų saugams. Radzinevičiaus visur buvo pilna, net atakų užuomazgose. Tas prasiveržimas pro tris klaipėdiečius (antrojo kėlinio antroje pusėje) rodo, kad Tomas dar turi daug parako ir sveiko pykčio. Tai va, iš gerosios pusės išskirčiau šiuos tris žaidėjus ir aišku + pirmojo kėlinio Baranovskį.
    Mūsiškiai nuo Atlanto smarkiai atsiliko mąstymo greičiu. Tuomet ir atlikimo greitis nukenčia. Atlantas kas antrą kamuolio perdavimą atlikdavo vienu lietimu. Nežinau, kas Sūduvai įpiršo tą baimės jausmą prarasti kamuolį: vengia patys veržtis, partneriui atiduoti kamuolį į „kovos“ plotą. Na, atakoje ta baimė klysti lyg ir neduoda tragiškų pasekmių, bet gynyboje neretai prisibaksnojama ir užlaikomas kamuolys iki priverstinio vartininko įjungimo. Geri trenerio norai dar nieko neduoda aikštėje: kamuolys skirstomas per lėtai (greitos atakos metu) arba žaidžiama be jokios rizikos (pozicinės atakos metu). Nebus medalių, jei mąstymo ir atlikimo greičiai nesikeis.

  3. M 2015, balandžio 18 | 09:48 Atsakyti

    Suduva eilini karta siandien nekontroliavo rungtyniu del savo kaltes, o ne del gero Atlanto zaidimo. Iki pirmo ivarcio buvo zaidziamas visai neblogas futbolas, bet po to prasidejo balionu spektaklis ir visiskas chaosas. Si komanda lyg koks narkomanas, besistengiantis atsikratyti savo priklausomybes, lyg ir epizodais sugeba susilaikyti nuo savo zalingu iprociu ir suzaisti nebloga pozicini futbola, bet greitai vel prisimena ankstesniu keliu sezonu giliai iaugusi provincini „spirk i prieki“ zaidima ir vel ima zaisti siuo principu. Pastarasias kelias rungtynes (net ir pries Zalgiri) zaidimas vyniojosi visai neblogai, zaidejai gerai atsidenginejo, kamuolys po aikste vaiksciojo pusetinai (net jei ir trukdavo astrumo atakoje), o siandien vel atakuojantys zaidejai pamirso, kaip turetu judeti be kamuolio, ir didziaja dali rungtyniu stovedavo prieki ir laukdavo balionu, o ne begdavo priimti kamuoli is gilesniu poziciju. Aisku, velgi buvo neblogu epizodu, bet kai tie epizodai nera tendencija, o tik pavieniai ivykiai, daug dziaugsmo jie nesukelia. O Atlantui toks zaidimas buvo ypac parankus – kuo didesnis chaosas, tuo daugiau Suduvos prarastu kamuoliu bei tuo daugiau sansu kontratakuoti. Tad sutinku, jog didziausia klaida po imusto ivarcio buvo kamuolio kontroles atidavimas Atlantui, tik tai, mano nuomone, ivyko visai nesamoningai ir atsitiktinai, kai buvo pradetas zaisti tas daugybe kartu minimas chaotiskas spirdalas. Na tikekimes blogu iprociu su laiku bus atsikratyta.

  4. Jonas l SDV 2015, balandžio 18 | 10:35 Atsakyti

    Ačiu už Radzinevičiaus paminejimą. Kažkaip Tomas kol kas žaidžia taip stabiliai gerai, kad kartais net pamirštu paminet. Kitas dalykas – jei musiškiai išnaudotu bent trečdali sukurtu progu – tašku butu dar daugiau. Štai tuo Žalgiris labiausiai ir lenkia likusias komandas. Tačiau čia jau nieko nepadarysi – suaugusiu žaideju pataikyti i tuščius vartus neišmokysi. Galim pasidžiaugti kad Chvedukas pataike.
    .
    Šiaip tai matosi kad žaidime yra geru elementu. Ir didžiausias klausimas ar pavyks tuos elementus pakankamai greitai paversti žaidimo filosofija. Jei ne – medaliai ir vel priklausys nuo likimo arba to kas sekmingiau suloš sezono finiša. Kalbos eina kad Paniukovas Atlante bus tik puse sezono – o be jo sios komandos pasiekimai garantuotai butu liudnesni. Dabar rusas sunesioja silpnesnes komandas, o pries stipresnes vis tik atrodo gan vidutiniskai.
    .
    Pakartosiu – siais metais Suduvos komplektacija kietesne uz pagrindiniu konkurentu. Nors rezultatas po pirmo rato yra geras, taciau, vertinant teoriskai, turetu buti dar geresnis. Taciau Suduvos vadai vis dar skina savo neatleistino poziurio i trenerio svarba vaisius. Is cia ir tas sveikstancio narkomano efektas. Suduva siemet mokosi dalyku kuriuos Atlantas, Trakai ir Kruoja ismoko pries metus ar dvejus. Ir kai turi pagrinda, net ir didesni sudeties pokyciai neturi rimtos itakos. Stai ir gaunasi, kad, logiskai galvojant, Suduva is tikro lošt turetu pradet tik kitais metais. Deja, musuose tiek kantrybes niekas neturi.

    • carlos 2015, balandžio 18 | 12:34 Atsakyti

      dėl paniukovo tai labai įdomu, kaip jis atrodytų su normaliais saugais, kurie jį išvedinėtų …manyčiau vienareikšmiškai įdomiausias puolėjas šio sezono a lygoje

  5. Varvalas 2015, balandžio 18 | 11:21 Atsakyti

    sutinku, kad „žolės“ priklausomybė dar ilgai jausis. Matyt, todėl vakar spardė ant gumos, o visos mintys sukosi apie žolę, buvusią už keliasdešimt metrų :)

  6. Diviriks 2015, balandžio 18 | 12:20 Atsakyti

    Ką gi, nepriklausomai nuo mano fanatizmo Sūduvos atžvilgiu, objektyviai vertinant, 90%, jog viena turnyrinėje vieta lentelėje jau užmušta – žinoma, norėtųsi, kad šian Vilniaus Trakai įneštų truputį intrigos. Dar 4 komandos yra lygiavertės ir kažkurios iš jų nulaižys savo dalį nuo torto paviršiaus.

    Vakarykštės rungtynės labai patiko. Abi komandos parodė, ką gali (šiuo klausimu, tikiuosi, jog Sūduvos aruodai dar neišsemti). Buvo akimirkų, kai mūsiškiai ėmė jautį už uodegos, buvo akimirkų, kai klaipėdiečiai demonstravo kokybišką futbolą. Kaip visi žinome, futbole galioje tokia traktoristo logika: jei nori laimėti, turi mušti įvarčius, o jei praleidi golą, turi pelnyti daugiau nei varžovas. Nei vienai komandai to nepavyko įgyvendinti, todėl lygiosios – dėsningas rezultatas.

    Kalbant apie Atlanto žaidimą, galiu pasakyti, jog ši komanda nieko naujo neparodė. Jau eilę metų jų puolimas grįstas itin agresyviais prasiveržimais į baudos aikštelę iš kraštų, bandant iškišti kamuolį ten esantiems atlantiečiams. Šis braižais dar labiau išryškėjo atėjus Veževičiui ir Paniukovui – vien šiam sezone buvo įmušta galybė tokių identiškų įvarčių. Žinoma, Paniukovas vertas atskiros diskusijos, bet tingiu apie jį rašyti – razūmni esat, patys nuspręskite, ar Sūduva susitvarkė su Atlanto puolimu, ar ne.

    Judam toliau ir žiūrėsime, kas čia dėsis ant šio svieto.

  7. Jonas l SDV 2015, balandžio 18 | 13:36 Atsakyti

    Paniukovas yra neblogas šiuolaikinio futbolo pavyzdys lietuviškoje lygoje. Jis – staigesnis, greitesnis už daugumą musu lygos žaideju. Čia galima prisimint ir rinktines žaideju šnekas apie tai kad anglai – greitesni. Greitesni ne anglai, o šiandieninis futbolas apskritai. Tačiau ar jis duoda komandai daugiau naudos nei pvz Elivelto ar Radzinevičius – nesu tikras. Geresnese komandose ir šiedu žaidejai ko gero daugiau naudos duotu.
    .
    Kiek stebino Atlanto vidine kultura – toks jausmas, kad prastai sulošes žaidejas ten po rungtyniu ir per ausi gali gaut. Bet gal tai yra vienintelis kelias, jei iš eiliniu lietuvišku žaideju per trumpą laika nori padaryt rimtesnę komandą?
    .
    O Suduvai kol kas reikia galvoti ne apie atskiru žaideju formą ar galimybes, o apie komandinio judesio reikalus. Reikia kad komanda, kaip vienas organizmas, taptu protingesne ir gebanti tiksliau atlikti rungtyniu užduotis

  8. Jonas l SDV 2015, balandžio 18 | 14:32 Atsakyti

    Pagyvensim – pamatysim. Grybauskui kol kas truksta aktyvesnio zaidimo toliau nuo vartu. O kaf Bartkui per paskutines rungtynes teko praleisti keleta diskutuotinu ivarciu – nereiskia kad jis forma prarado. Taciau kad jau turi Suduva du neblogus vaetininkus, gal ir verta abu pamegint.

  9. Meistras 2015, balandžio 18 | 16:33 Atsakyti

    O man Atlantas niekad nepatiks vien del savo kieto zaidimo, kuomet jie prasizengia, tai atrodo ne tai kad ataka nori nutraukt, bet ta zaideja istraumuot. Ir praktiskai kiekvienoj prazangoj provokuoja, tai papildomai stumia, tai lipa ant galvos, medkirciai.

  10. Anonimas 2015, balandžio 18 | 17:59 Atsakyti

    Bent viena komanda yra, kuri sugeba su Žalgiriu žaisti gerai. Nors Sūduvai naudingiau būtų Žalgirio pergalė, bet norėčiau, kad Trakai laimėtų.

  11. Favoritas 2015, balandžio 18 | 19:03 Atsakyti

    Trakai po sunkaus starto maloniai nustebino.
    O po pirmo rato žiūrint į kovas tarp pirmo penketuko komandų rezultatai štai tokie:

    Žalgiris – 9tšk
    Trakai – 7tšk.
    Atlantas – 7tšk.
    Sūduva – 4tšk.
    Kruoja – 1tšk.

    Sūduvai ir šiais metais sunkiai sekasi kovoti su pagrindiniais konkurentais dėl medalių.

  12. nmr 2015, balandžio 18 | 20:22 Atsakyti

    keistas dalykas – praeitame poste parašę apie Bartkaus rungtynes kito komentatoriaus buvo grafomanais išvadinti :D, o vakar įvyko sutapimas, kad Bartkus jau ne starte. Ir poste nieko apie vartininkų rokiruotę nė puse žodžio neužsiminta – kita vertus iš tiesų, negi sakysi, kad Ramonas ar Veselinovičius kvaileliai

  13. Meistras 2015, balandžio 18 | 20:40 Atsakyti

    Ir dar jeigu uzbegus uz juru mariu vandenynu, tai 2 paskutines sezono rungtynes bus su Zalgiriu ir Atlantu. Tad jeigu isbarstysim daug tasku, sezono gale nebus juos lengva susirinkt. Cia tvarkarascio idomumai, pavyzdziui:

    2015-09-15 19:30
    Sūduva – Atlantas

    2015-09-19 17:00
    Sūduva – Kruoja

    2015-09-22 18:30
    Atlantas – Sūduva

    Informacija is futbolo.tv , dar turbut gali keistis kazkas del Europos atranku? Bet per savaite bus 3 varzybos ir 2 is ju su Atlantu.

  14. Jonas l SDV 2015, balandžio 18 | 21:27 Atsakyti

    Diskutuoti galima apie bet ką. Esu tikras kad mūsų diskusijos neturi jokios įtakos tam, kodėl treneriai parenka vieną ar kitą žaidėją. Va ko nemėgstu, tai daryti išvadas „tą ir tą lauk iš komandos“ po vienos ar kelių klaidų. Futbolą lošia žmonės ir jie daro klaidas. Ar šiandieninė Vitkausko klaida reiškia, kad jis – blogas vartininkas? Ar reikia vyt lauk Kiselevskį nes jis į tuščius vartus nepataikė? Tas pats ir su Bartkum. Kelios situacijos dar nieko nereiškia. Pernai į tai niekas net dėmesio nebūtų kreipęs. O kai turi antrą neblogą vartininką – gi jo nepamėginus? Taip kad nedarykim istorijos ten kur jos nėra.

Naujas komentaras