Kalvarijos stadionas

Kaip senas žmogus Čempionų lygą žiūrėjo

Lietuviško pavasario saulei pagaliau lendant pro švininius debesis ir budinant apkerpėjusią Lietuvos tautą, jūsų gerbiamą metraštininką ištiko peršalimo priepuolis. Priežastys aiškios – dvi valandos po lietumi ir vėju „Sūduvai“ lošiant su „Žalgiriu“. Tačiau švelnus gerklės skausmas ir sloga neplanuotai išvirto į antrą savaitę trunkančią medinės galvos nesąmonę.

Štai tuomet ir susiformavo galimybė pagaliau pažiūrėti Čempionų lygos rungtynes. Pirmą kartą šiais metais. Tiesą pasakius, pirmą kartą per du pastaruosius metus. Kadangi sergant vakarais jokių rimtų darbų atlikti negaliu,  galima susipažinti su šiuolaikino futbolo išvaizda.

Jus stebina, kad toks futbolo veikėjas nesidomi Čempionų lyga? Nieko tokio. Tai stebina ne tik jus.

Prieš dešimt metų apie tai, kad vaikštau į Marijampolės „Sūduvos“ rungtynes niekam nepasakojau. Mano meniškos prigimties Vilniaus draugai to būtų nesupratę. Tai būtų atrodė tarsi labai eskcentriškos asmenybės noras išsiskirti bet kokiomis priemonėmis. Vieni renka drugelius, kiti – vaikšto į „Sūduvos“ rungtynes.

Šiandien situacija kitokia. Galbūt iš tikro futbolas tapo populiaresnis? Šiandien žmonių netrikdo pareiškimas apie tai, kad kažkas palaiko lietuvišką futbolo komandą. Kartais jei net žino mano komandos vardą ir gali išvardinti kokį trečdalį A lygos klubų.

Šiandien žmones labiau stebina kitas dalykas. Jie būtinai ir daug kartų man rytais užduoda tą patį klausimą – „Ar žiūrėjai vakar Čempionų lygą?“ Ir visada labai nustemba išgirdę, kad Čempionų lygos nežiūrėjau ne tik šiandien, bet ir vakar, ir šiemet, ir pernai.

 

 

Madrido „Real“ bando atvažiuoti į ČL rungtynes.


 

Į gilias diskusijas nesileidžiu. Paprasčiausiai primenu kolegoms, kad važinėju į „Sūduvos“ rungtynes ir apie jas rašinėju, todėl jokiam kitam futbolui laiko paprasčiausiai nelieka.

Aš nesu iš tų, kurie gyvai žiūri kiekvienas savo komandos rungtynes. Tačiau jei keliauju į „Sūduvos“ rungtynės, vadinasi tam panaudoju pilną „darbo“ dieną. Kelionė, rungtynės, kelionė atgal ir teksto apie rungtynes gamyba valandas valgo lyg išalkęs vilkas. Štai taip ir gaunasi – „Sūduvai“ šiais metais jau atidaviau penkias savo dienas. O jei pridėsime rungtynes internetu ir apie jas surašytus tekstus, gausis ir visa savaitė. Pagyvenusiam žmogui, turinčiam visokių profesinių ir šeimyninių atsakomybių – tai nėra mažai. Štai toks būna mano paaiškinimas, kodėl manęs nedomina Čempionų lygos eilutė TV programoje.

Tikrosios priežastys – gilesnės. Tik jas paaiškinti tūlam futbolo mėgėjui, šį sportą žinančiam iš televizoriaus ekrano, yra be galo sudėtinga. O gal ir neįmanoma.

Vienas Čempionų lygos kėlinys

Čempionų lygos ištempiau lygiai vieną kėlinį. Lošė dvi Madrido komandos, kurias galėtum įrašyti į geriausių Europos klubų dešimtuką. Po aikštę lakstė futbolo milijonieriai, dailiai švietė lempos, kultūringai ošė pilnos tribūnos, o aikštė buvo tobulai lygi, tarsi nuklota mėgintuvėlye užauginta žole.

O va futbolas buvo nuobodus. Viena komanda spaudė, kita – buvo prie vartų pasistačiusi keletą autobusų. Tačiau, kad jau kalbam apie Čempionų lygą, tai šis triukas buvo vadinamas ne „autobusu“, o „geriausia pasaulyje gynyba“. Kita komanda zulinosi aplink tuos autobusus ir kartais paleisdavo balionų į baudos aikštelę. Tik jie buvo vadinami ne „balionais“, o „pavojingais perdavimais iš kraštų“. Nors jokių pavojų po jų nekildavo.

 

 

Besiginanti komanda dažniau prasižengdavo nei atakuodavo. Vien per pirmą kėlinį kokius penkis kartus priešininkams lyg „netyčia“ vožtelėjo alkūne į veidą. Mūsuose tai būtų vadinama išskirtinai grubiu žaidimu. O Čempionų lygos komentatoriai kažkodėl tai vadino „taktika“ ir tos komandos „žaidimo stiliumi“.

Tiesa, galiu patvirtinti, kad Čempionų lygos grietinėlė puikiai moka stabdyti kamuolį, gali atiduoti tikslų pasą, o atskiri žaidėjai pasižymi aiškiu ir stipriu smūgiu. Taip pat dauguma greitai bėga, ilgai nepavargsta, gerai žino savo vietą aikštėje ir žaibiškai reaguoja į veiksmą aikštėje.

Stebuklų per tą kėlinį nepamačiau. Futbolas ir tiek. Nors žaidėjai mėgindavo kartais vienas kitam į atlapus kibti, tačiau matėsi, kad tai yra labiau vaidyba prieš kameras, nei tikrasis įniršis. Visi, kurie buvo aikštėje, demonstravo racionalų verslininko požiūrį į produktą, skirtą šimtams tūkstančių klientų, kurie perka bilietus, marškinėlius, „laikina“ jų nuotraukas socialiniuose tinkluose ir vartoja per rungtynių pertrauką reklamuojamus produktus. Visiška tvarka ir teisingumas.

Kas geriau – iliuzija ar tikrovė?

Tai kuo skiriasi „primityvus“ lietuviškas futbolas, nuo „tobulo“ Čempionų lygos žaidimo? Ir kodėl eilinės A lygos rungtynės man labiau varinėja kraują, nei tviskantis, tačiau prėskas futbolo spektaklis Madride?

Tobulybė ir yra pats nykiausias didžiojo futbolo bruožas. Tai – tarsi simfoninio orkestro atliekama pankroko daina. Joje lyg ir viskas yra – ir žodžiai tie patys, ir melodija pažįstama. Atlikimas – tiesiog idealus, nė viena nata nepraleista. Juk groja ne savamoksliai gitaristai, o profesionalūs smuikininkai ir pianistai. Lygis aukštas, o energijos ir tikrosios dvasios nebėra.

Šiuolaikinis komercinis futbolas primena top modelių pasaulį, kurį valdo žmonės, griežtai atrinkti pagal kažkokį nerašytą grožio etaloną. Etalonas dažnausiai neturi nieko bendro su paprastų šios žemės piliečių tikrove. Juk etalono turinys – nacistiniu principu selekcininkų parinkti „gražiausi“ dvikojų „egzemplioriai“.

 

 

Aukštasis komercinis futbolas veikia panašiai. Didieji klubai turi tiek lėšų, kad iš tūkstančių vaikų, jaunuolių ir patyrusių futbolininkų gali atrinkti ir įsigyti vienetus, kurie geriausiai tinka šiuolaikinio komercinio futbolo spektakliams.

Deja, kaip ir visame „didžiajame“ sporte, taip ir futbole vienas esminių kriterijų – fizinės sportininkų savybės. Fizika – šiuolaikinio futbolo pagrindas. Panašiai, kaip plaukime, kuri vienas plaukikas gali aplenkti kitus vien dėl to, kad jo rankos pora centimetrų ilgesnės už kolegų.

Todėl abi Madrido komandos aikštėn išleido 22 tobulus gladiatorius. Jie visi – puikiai sudėti, dauguma atitinkantys senovės Graikijos idealaus vyro paveikslą. Jie gali labai greitai ir ilgai bėgti, labai aukštai pašokti, o jei reikia – lyg netyčia vožtelėti priešininkui alkūne į nosį. Visi jie – tobulai įvaldę bazinius futbolo elementus – puikiai spiria, stabdo kamuolį ir žino, kaip judėti po aikštę. Visi jie – ištreniruoti žaibiškai reaguoti į reikalus futbolo aikštėje. Jie yra tokie tobuli, kad praktiškai neklysta.

Iš šalies šis futbolas atrodo labai greitas – lyg koks holivudinis trileris. Kamuolys skraidyte skraido iš vienos aikštės pusės į kitą. O visi dalyviai – greitai bėga ir kojų raumenų jiems niekada nesutraukia. Deja, kaip ir dauguma holivudinių trilerių, šis futbolas man yra nuspėjamas, todėl – nuobodus.

Taip yra visada – kai dalykai tampa pernelyg tobuli ir tviskantys, jie tampa nuboodus. Jie pernelyg ima priminti pasaką, nes mes puikiai žinome, jog mūsų pasaulis nėra nei tobulas, nei idealus. Jis – pilnas klaidų ir kvailysčių, už kiekvieno kampo laukiančių malonių ir nelabai malonių staigmenų. Pasaulis – labai įvairus. Todėl ir gyvenimas – nenuspėjamas ir įdomus.

 

 

Minėjau – Čempionų lygos futbole yra labai mažai klaidų. Deja, klaida – fundamentalus, jei ne esminis futbolo elementas. Futbole visi svarbiausi dalykai nutinka po klaidų. Kuomet viena pusė atlieka nuostabų triuką, kita pusė – klysta, nes to triuko „neperskaito“ ir dėl to priima netinkamus sprendimus.

Čempionų lygos neklystantys gladiatoriai atima šį džiaugsmą. Dėl to ir gaunasi labai keistas fenomentas. Juk, logiškai galvojant, įdomiausios turėtų būti tokios rungtynės, kurias žaidė Madrido klubai. Kai komandos yra labai lygios ir pergalę lemia smulkmena. Tačiau visi kalba tik apie tuos žaidimus, kuriuose viena pusė palūžta, praranda Čempionų lygai privalomą „olimpo dievų“ aurą ir gauna penkis įvarčius per vieną kėlinį.

Štai kodėl nevalyvas, neprognozuojamas A lygos futbolas man atrodo įdomesnis. Ypač, jeigu nutempi savo tingų kūną iki pustuščio stadiono. Man patinka klystantys, netobuli, tačiau žmogiški futbolininkai. Aš mėgstu tokias rungtynes, kai pliaupia lietus, sninga ar pučia stiprus vėjas. Man patinka netgi tai, kad nemažas procentas lietuviškų futbolo žaidimų yra sutarti iš anksto. Viskas tampa netobulo pasaulio faktoriais, kurie futbolą padaro įdomesniu. Juk kuo daugiau reiškinys turi jį įtakojančių aplinkybių – tuo sunkiau prognozuoti jo eigą ir baigtį.

Fantastinė Lietuvos futbolo ateitis

Čempionų lyga galėtų būti naudinga tik vienu atveju. Ją naudinga žiūrėti nebent mūsų futbolo biurokratams, tauzijantiems apie kažkokį mistinį lietuviško futbolo atgimimą ir tikintiems, kad jis po 10 metų taps populiariausia sporto šaka Lietuvoje.

Mat jei iš tikro nori, kad Lietuva kada nors galėtų rimtesnį žodį tarti pasaulio futbole, jau dabar vaikus reikia ruošti ne Lietuvai, o Čempionų lygai. Ne „Žalgiriui“, „Sūduvai“ ar „Atlantui“, o „Realui“, „Juventusui“ ar „Liverpuliui“. Tik reikia ne svajoti, o kryptingai bei racionaliai dirbti.

 

 

Vaikai ir jaunuoliai privalo būti rengiami ne šiaip kažkokį abstraktų futbolą lošti, o tokį, kokio reikia didiesiems klubams ir turtingoms lygoms. Tai reiškia, kad treniruojami turi būti tik stipriausi, greičiausi ir idealiai futbolui sudėti jaunuoliai. Visi kiti – per bortą. Tegul eina į krepšinį arba keramikos būrelį.

Šių jaunuolių fizinė būklė turi būti toliai maksimaliai stiprinama. Jiems taip pat būtina iki kaulų smegenų įdiegti esminius futbolo technikos principus bei nuolat gerinti greitą mąstymą ir reakciją.

Kiekviename žingsnyje turi būti atliekama darvinistinė atranka. Bėgi lėčiau nei kiti – lauk. Galvoji per lėtai – lauk. Neišmokai tobulai stabdyti kamuolio – lauk.

Tokiu būdu per kokius 5-10 metų paruošime kelias dešimtis savų gladiatorių, kurie galbūt turės daugiau šansų prasimušti į geriausius Europos klubus, nei šiandieniniai jaunuoliai, kurie toje Kauno akademijoje negauna nieko, kas būtų šiuolaikiniam futbolui naudinga.

Tiesa, dar būtų neblogai, kad per tą patį laiką parengti maždaug tokį patį kiekį europinio lygio skautų, kurie turėtų ryšių geriausiuose klubuose ir sugebėtų parengtus gladiatorius prakišti bent jau į vidutines Anglijos, Italijos, Ispanijos ar Vokietijos komandas. Ir viskas bus gerai.

Štai toks yra mano planas.

Pasidalink su draugais:

26 koment.

Komentuok!
  1. rolas73 2015, balandžio 24 | 01:13 Atsakyti

    sveiki dekui uz eilini gera straipsni. kap senas suduvos gerbejas pone pop truretum zinoti kad pas mus ant marijampoles sakoma kap vietoj kaip. tep kap pas jus ant vilniaus vyskas vietoj viskas :)

  2. M 2015, balandžio 24 | 08:54 Atsakyti

    Manau, esminis faktorius, kuris lemia, jog lietuviska futbola ziureti yra daug idomiau, yra palaikoma komanda. Visa kita, kaip, pvz., minetas vietinio futbolo netobulumas yra tik antraeiliai dalykai. Pripazinsiu, man akiai daug maloniau paziureti kokios Barcos kokybisko futbolo, nei Suduvos vis dar pradinese vystymosi stadijose esancio zaidimo. Reiskia, esu puikiai isdirbto, kokybisko futbolo megejas, o ne lietuvisko spirdalo, bet vis delto Lietuvos futbola ziureti norisi zymiai labiau, o bet kurias premier lygos rungtynes nesunkiai ismainyciau i A lygos (velgi, kai zaidzia palaikoma komanda). Kita vertus, yra zmoniu, kurie (bent jau tariamai) palaiko uzsienio grandus, todel jiems idomiausia yra cempionu lyga ir kokia nors premier lyga ar la liga, o apie A lyga jie net ir girdeti nenori.

    Be to, daug kas priklauso nuo to, ko zmogus tikisi ziuredamas tokias rungtynes, kokios cia yra aprasytos. Kai zmogus stebi tokias rungtynes ir tikisi aktyvaus, greito futbolo su begale progu, ivarciu ir kokio nors 4-3 rezultato, tuomet zinoma, jaucia dideli nusivylima. Bet, zinant siuolaikinio futbolo subtilybes, nusivylimo maziau, nes zinai, kad reta komanda, ypac cempionu lygoje, eina i aikste draskytis, o verciau stengiasi taktiskai apzaisti varzova (ka bande daryti Atletico, statydamas autobusa, ir kas pavyko visai neblogai iki raudonos korteles). Tai reiskia, jog siekiama kuo labiau sumazinti klaidu skaiciu, nes laimi komanda, kuri klysta maziausiai. Todel klaidu daroma mazai, idomumas prarandamas (nors tai reliatyvu, nes tai kai kuriems kaip tik gali prideti idomumo). Tad sis „komercinis“ futbolas is esmes priestarauja verslo principams – juk toks letas, taktinis, atsargus futbolas nera labai patrauklus eiliniam vartotojui. Bet, kaip matome, toki idealiai atidirbta „operos spektakli“ stebi nemaza pasaulio dalis, o musu „punk roko koncerta“ – vienas kitas lietuvos pilietis, nors muzikos pasaulyje situacija yra priesinga.

  3. Remis 2015, balandžio 24 | 09:01 Atsakyti

    Pabaiga tai nelabai įtikinama :) Nes mokslininkai aiškina, kad dažnai yra bėda, jog žaidėjus atsirenka pagal tai, ką jie gali būdami 14-16 metų. Taip atsirenkami ankstyvo brendimo, bet nebūtinai geriausi, jei žiūrėtume į visą karjerą. Plius, visada yra krūva talentų, nelabai primenančių Apoloną. Tas pats L.Messi realiai yra nykštukas, o ne Apolonas :)

  4. Jonas | SDV 2015, balandžio 24 | 09:32 Atsakyti

    Remi, aš kalbu ne apie nusprendimą, kad vienas ar kitas vaikas yra tinkamas, o apie kryptingą ir ilgalaikę jų atranką:) o messis yra išimtis iš taisyklės:) kaip ir dar vienas kitas. tačiau jie – senojo futbolo atliekos. po 10 metų tokių nebeliks:)

  5. Jonas | SDV 2015, balandžio 24 | 09:36 Atsakyti

    Kalbant apie tradicinio ir komercinio futbolo skirtumus, esminė tiesa yra ta, kad tradicinis visada yra apie „savo kiemo/kaimo komandos palaikymą“. kito kelio nelabai ir būdavo. deja, anglai, išradę futbolą, prieš antrą pasaulinį karą smigo žemyn tik dėl to, kad iš aristokratiškų paskatų atsisakė pripažint futbolo profesionalizmą (tai yra, kad futbolininkams turi būti mokami atlyginimai).
    .
    Apie tai, kad UEFA ir FIFA daro krūvas komercinių klaidų yra kalbama jau senokai ir baksnojama pirštais į amerikonišką sportą (futbolą, krepšinį ir ledo ritulį), kuris tvarkosi žymiai geriau. kaip suprantu, amerikoniška sporto vadyba visų pirma ir dirba tam, kad nebūtų tokių nuobodžių rungtynių kaip taro Madrido komandų. Bet čia – jau kita tema.

  6. Varvalas 2015, balandžio 24 | 11:37 Atsakyti

    Jonai, labai jau greitai nori išvaikyti tuos nemokytinus jaunuosius futbolininkus! Tuomet „tobuliesiems“ nebus kur tobulėti – nesuformuosime per treniruotes ne tik dviejų komandų, bet ir vieno vienuoliktuko. Per visą Marijampolę treneriai vos surenka vieno amžiaus futbolininkų grupę (kalbu ne apie pirmąsias treniruotes, o sakykime antruosius ar trečiuosius treniravimosi metus). Šalia „pliusų“ turi būti ir „minusų“!

    O apie vilijampolines akademijas net nėra prasmės ką šnekėti. Sūduva greičiau taps Lietuvos čempione, negu tos akademijos savarankiškai paruoš nors vieną spirdžių, žaidžiantį Europos vidutiniokų komandose (rapiduose, briugese, zagrebuose ar brannuose).

  7. Jonas | SDV 2015, balandžio 24 | 14:00 Atsakyti

    Chm, bet gi ir jumoro reikia įžvelgti mano plane:))) Juk aš ten vos ne koncentracijos stovyklos vaizdelį nupiešiau:) Tačiau jei sistema garantuos, kad per metu bent 5 jaunuoliai pasirašo sutartis su padorių lygų klubais (ne dubleriais ir ne kažkokiom ten jaunimo komandom), tai „žaliavos“ tikrai bus. Ir taip teisininkų bei vadybininkų perteklių turim – galės persikvalifikuot:)
    .
    Esminė to plano dalis buvo labai paprasta – jei nori ką nors pasiekt, reikia aiškų planą turėt ir tada strategiją tam planui įgyvendint. O jei tiesiog „rengiam futbolistus“, tuomet ir gaunasi, kad Lietuvos rinktinės žaidėjai sako, kad paskui anglus bėgiot nespėja. Tačiau nespėja ne dėl to, kad mažiau treniruojasi, o todėl, kad anglai yra rezultatas didžiulės atrankos pagal šiuolaikinio futbolo reikalavimus. O mūsiškiai – tiesiog futbolistai. Manau, kad visa šiandienos Lietuvos rinktinė prieš deešimt metų būtų turėjusi šansą. Bet nuo to laiko futbolas iš esmės pasikeitė.

  8. Vytenis 2015, balandžio 24 | 22:43 Atsakyti

    Sveiki,

    Perskaičiau šį straipsnį. Kažkuria savo dalimi straipsnio pradžioje susitapatinau su Jonu, nes šiemet žiūrėjau dvejas rungtynes (4 kartus daugiau mačiau, nei Jonas). Pernai irgi mažai praleidau, tačiau pernai buvo palaikomas FK Ekranas. Šiemet tiesiog įsijungiu „random“ A lygos rungtynes.

    Tačiau dėl straipsnio pabaigos, kad ir šaržuojamos, norėčiau šiek tiek kibti į atlapus. Ne dėl tos dalies apie strategiją, kuriai pilnai pritariu, tačiau dėl gladiatorių rengimo.

    Mano nuomone sėkmingi žmonės yra tie, kurie kvėpuoja tuo ką daro. Komercializuoti gali tada, kai žmogus jau pasiekęs savo maksimumą (yra arti jo). Pradžioje, kol kuriama „vertė“ yra mizerna (ir dažnas užsenietis „čiūt“ geresnis legionierius yra pigesnis), žaidėjo rengimas gladiatoriumi ves prie to, kad jis ir ruošis įveikti savus everestus ir prasimušti į Liverį ar Real`ą. Vienetai gali pasiekti tikslą, nesimėgaudami rezultatu.

    Tai gal visgi geriau dėmesį kreiptį reikia ne tik į atranką, pritraukimą, tačiau ir išlaikymą? Iš mūsų projektų patirties „įgyti vartotojus“ yra lengva. Tačiau jų išlaikymas yra didžiausias mokslas. Analogiškai ir futbole – talento išlaikymas, iki jis virs gulbe ar žiūrovo išlaikymas, iki Kazlų Rūdos Šilas prilygs Madrido Realui. Čia man norėtųsi akcento :)

  9. Jonas | SDV 2015, balandžio 25 | 10:23 Atsakyti

    Vyteni – ne iki galo supratau tavo siūlomos temos korekcijos. Jei netingi dar kartą paaiškinti – brūkštelėk į jonas@sdv.lt, kad čia nepradėtume pašaliniams neįdomios diskusijos:)

  10. Jonas | SDV 2015, balandžio 25 | 10:42 Atsakyti

    O kas liečia jaunų futbolininkų rengimą – tai čia neišsemiama tema. Aš ir neplanavau jos rimtai užkabinti. Greičiau atvirkščiai – tenorėjau paironizuoti. Čia yra daugybė klausimų ir jie visi susiję – nuo futbolo masiškumo iki būrio profesionalių skautų, galinčių prakišti savus žaidėjus į padorius klubus, o ne tik bandančių kurti žaidėjų biografiją nemotyvuotais jų kvietimai į rinktinę. Visi dalykai yra tarpusavyje susiję. Iš kitos pusės, visi puikiai žinome, kiek pvz JAV ar Kinija investuoja į savo olimpinių sporto šakų čempionus – ten už kiekvieno sportininko stovi būriai įvairiausio plauko profesionalų. Taip yra dėl to, kad olimpinis auksas – vis dar laikomas gera politine valiuta. O štai mums belieka tikėtis, kad vieną kartą per 30 gims žmogus, kuris tiesiog yra sukurtas vienai ar kitai sporto šakai ir panašių rezultatų gali pasiekt ir neesant jokios rengimo sistemos.
    .
    iš kitos pusės turime puikių pavyzdžių, kaip lietuviai turi pakenčiamą sistemą tam, kad į pasaulį padoriai prasimuštų. turiu omeny technologinius startupus ir visokius Ilja Laurso fondus, kurie juos paremia. gaila tik, kad pas mus laikraščiai mieliau rašo apie seno tipo pieno korporacijų problemas Rusijoje arba apie Ikea sėkme Lietuvoje. Prieš kokią savaitę štai šmėkštelėjo praešimą apie dar vieną startupą, kuris, iš pradžių gavęs pora šimtų tūkstančių eurų iš Laurso fondo, per pusmetį sugebėjo rasti rimtų investuotojų Amerikoj. Taigi, ten reikia tik dviejų elementų – geros idėjos, orientuotos ne į Lietuvos, o į pasaulinę rinką ir geros idėjų atrankos bei rimtos paramos geriausioms idėjoms. Nesakau, kad futbolui tinka tas pats modelis. Tačiau gal geriau elitistinės atrankos modelis nei jokio strateginio mąstymo kaip yra dabar.

  11. Vytenis 2015, balandžio 25 | 14:16 Atsakyti

    Privačiai atrašiau. Dėl nebuvimo strateginio mąstymo nesiginčiju. Tačiau ar tai turi būti masinis futbolas ar elitistinis – galima tikrai turėti argumentų į visas puses. Na bet jei nėra noro šios temos liesti – nesiplečiam :)

  12. neitiketina 2015, balandžio 26 | 18:42 Atsakyti

    Sunku patiketi, kaip galima toki teksta surasyti ir paciam juo patiketi. Galbut cia veikia lietuviskas pavydo genas ir ne paskutineje vietoje kito plakimas kai jam sekasi. Jei tau nepatinka, paprasciausia to ir neziuri. Keistai atrodo, kai 5 zmones bando irodyti, kad likusieji 5 000 000 kurie ziuri yra idiotai. Lietuvos futbolo grozio naturaluma, aiksciu kreivumo grozi (arba dirbtiniu dangu neitiketina populiaruma), zaideju elementariu veiksmu atlikima is 2 karto arba leta tempa tikrai galima priimti. Bet as niekaip negaliu priimti to, kad pas mus komandos formuojamos pagal principa kas laisvas ta imu i komanda. Ir zaidzia visi visose komandose, nesvarbu ar zaidzia komandini futbola ar individualu ar gynybini ar kazkoki. Siandien tas zaidejas Siauliuose, kita sezona jau Zalgiryje, o dar kitam Suduvoj ar jau Atlante. Seku A lyga, bet tikrai jau neskiriu Klaipedos komandos zaideju, nes puse ju apsikeicia ziema. Kruoja, Trakai neimanoma rasti skirtumu. Zaideja suvilioti galima uzmetus kelis simtus euru. O jei jau apie pinigus, tai du esminiai musu futbolo momentai, kurie niekaip nesusije su LFF keikiama veikla. Klubu savininku sarasas ir ju kapitalo kilmes klausimas. Ir tada Bangos ar Dainavos ir kitu vienadieniu futbolo lygos puosmenu pasivaidenimas. Su jais viskas ok, grazu, naturalu ir gyvenimiskai dramatiska. Todel tie kur surenka pilna stadiona yra kvailiai, ziurovu pas juos per daug vadinasi taip buti negali, nera tikra. Cia galima bet semti sia tema, bet pabaigai pagrindinias argumentas. Kodel visi zaidejai svajoja suzaisti cempionu lygoje? arba vienoje is 3-5 top europos lygu? ar ir jie yra idiotai? kodel jums reikia rinktineje Sembero arba suola trinancio Stankeviciaus, nes jie zaide kazkur kazkada top klube? kodel skaiciuojama kiek vienas ar trys zaidejai zais CL kita sezona is Lietuvos?

    zinodamas, kad nebusiu suprastas sakau, kad CL ketvirfinaliu nemaciau. nesu labai angazuotas, be to, komandos kurioms turiu simpatiju krito, liko pinigingi grandai ir sunkiasvoriai futbolo intrigos gadintojai. bet menkinti del to, kad kazka per daug metu dare tobulai nematau prasmes. CL yra klubinio futbolo piramides virsune ir net ju deka i musu LFF byra eurai uz kuriuos dirbtine zole kloja Liepkalni, nes tikra tingi priziureti o cia zaidzianti komanda nukala visus A lygoj. Kiekvienam savo :)

  13. Jonas | SDV 2015, balandžio 26 | 19:01 Atsakyti

    tiesą pasakius, nesupratau tamstos įkarščio priežasties:) net neketinau paneigti to, ką tu surašei. o dauguma atsakymų į tavo klausimus – elementarūs. visi nori į didžiąsias lygas, nes ten atlyginimai didesni. komercinė futbolo viršūnė, kaip pats parašei. visi žiūri ČL, nes nieko kito pasaulyje geriau nefilmuoja, todėl net ir nuobodžios rungtynės atrodo pakankamai dinamiškai. jau nekalbant apie tai, kad kartu su kiekvienu žaidėjų po aikštę bėgioja jo žvaigždės statusai – nuotraukos feisbukuose, straipsniai gyvenimo būdo žurnaluose ir t.t. Taip, kai kas sugebėjo iš futbolo padaryti aukšto lygio spektaklį. Kalba eina apie max dešimt lygų Europoje. o ką visiems likusiems daryt? Jei laikytis tamstos dėstomos logikos, visas likusias lygas būtų praktiškai galima uždaryti, kaip nenešančias pelno ir neturinčias komercinės perspektyvos.

  14. Favoritas 2015, balandžio 26 | 19:47 Atsakyti

    Žiūrint vien iš mano asmeninės varpinės, nėra jokio intereso sumenkinti ar paniekinti ČL ar tuo labiau įrodyti kad ji niekam tikus. Anaiptol… Tai sitpriausia, profesionaliausia futbolo lyga pasaulyje ir į ją turi lygiuotis visi kiti.
    Tačiau, man asmeniškai yra daug įdomiau stebėti mūsų netobulą futbolą stadione, nei Europos grandus per TV. Ir ne todėl, kad Alyga geresnė, tikrai ne. Tiesiog savi marškiniai – arčiau dūšios. Aš emocijų stadione gaunu daugiau nei sėdėdamas prie TV. Gal net jų būna kur kas daugiau , ypač kai tavo palaikomos komandos futbolininkas turi krūvą gerų progų ir niekaip nepataiko į vartus, bet…. atkaklumas duoda naudą ir iš dešimtos 100 proc. progos jis pagaliau įmuša įvartį!

  15. neitiketina 2015, balandžio 26 | 20:42 Atsakyti

    Kai Zalgiryje atsiduria du vartininkai uzauge Suduvoje, ir kai zinai tikras priezastis kaip tai nutiko (sumas) labai sudetinga pasidaro sirgti uz tokia lyga ir tokius netobulus klubus. Pas mus daugiau UAB klubu turetu priekyje zymetis, o ne FK.

  16. Jonas | SDV 2015, balandžio 26 | 23:20 Atsakyti

    Na, kai kalba pasisuka apie futbolą ir pinigus – tai Lietuva niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos šalies. Tiksliau – skiriasi tik mąstelis ir sumos. Klubai prasiskolina ir bankrutuoja visur, ne tik pas mus. Ir tose stipriosiose lygose didesnių ar mažesnių bankrotų ir finansinių nesąmonių pilna, kaip ir pilna žemesnės lygos klubų, kurie kadaise Europą valdė. Anglija būtų vienas geriausių pavyzdžių. Jau nekalbant apie keistokus rėmėjus ant pačių galingiausių klubų marškinėlių – nuo Gazpromo iki Azerbaidžano.
    O FIFA ir UEFA mažosioms lygoms padalijami grašiai padeda tik išlaikyti komines tų lygų būsenas, kurias taip mėgsta sutartų rungtynių organizatoriai. Todėl ir fundamentalusis pasirinkimas tarp A lygos ir Čempionų lygos yra lygiai toks pats, kaip tarp Lietuvoje pagamintos giros ir globalios Coca Colos. Galbūt Coca Cola yra „kokybiškesnis“ gėrimas, tačiau kažkodėl vis viena pilna žmonių, kurie to gėralo nemėgsta. Ir niekas dėl to problemos nedaro.

  17. Favoritas 2015, balandžio 27 | 00:16 Atsakyti

    Smagu dėl tinklininkų.
    Šiaip pažiūrėjus kaip Kauno Žalgiris vargo/vargsta dėl Spyrio pavadinimo ir galvoja apie kitas sporto šakas, tai Marijampolei dėl to nebūtų problemų, visos komandos – krepšinio, futbolo, tinklinio – Sūduvos :)

  18. Kuzma SS 2015, balandžio 27 | 11:10 Atsakyti

    Suprantama, kad kiekvienas turi savo nuomonę. Be abejonės ir savo motyvus, pomėgius. Kažkaip net nustebau Jono mintimis – galvojau, kad aš čia vienas iš absoliučios mažumos, kuris jau net nepamenu kada paskutinį kart žiūrėjau ČL. Nuoširdžiai net stengdamasis negaliu prisimint kada kažką žiūrėjau. Taigi net neturiu teisės komentuot kas ten vyksta.
    Už tai ką galiu komentuot drąsiai: aš su Sūduva buvau ir būsiu dėl to, kad tai mano krašo komandą. Ir neaiškinkit man apie futbolo „grožį“ su nieko nereiškiančiais svetimais žmonėmis, svetimoj šalį, svetimam mieste tebūnie nors ir idealiam stadione ant tobulai žalios žolės per TV. Tiesiog nėra tokių argumentų, kurie mane įtikintų atsisakyt palaikyt savą, nors ir netobulą, komandą

  19. Diviriks 2015, balandžio 28 | 10:34 Atsakyti

    Straipsnis geras. Drįsčiau teigti, jog Lietuvoje komercinis futbolas tam tikra prasme netgi populiaresnis už vietinį. Pakanka pamatyti, kiek futbolo žinių portaluose komentarų, diskusijų susilaukia užsienio grandų rungtynės ir atsiversti žinias apie lietuviško futbolo kasdienybę – viskas tampa aišku. Be to, kiek yra visokiausių feisbukinių grupių, vienijančių užsienių klubų „fanų“ bendruomenes Lietuvoje, kurios dažnai yra didesnės nei Lietuvos klubų. Tai rodo, jog lietuviai kaip ir didžioji dalis likusio pasaulio lengvai pasiduoda sporto komercializacijai. 90% tų žmonių niekada neapsilankys savo mėgiamos komandos rungtynėse, o didžioji dalis jų – nė nenumano, kas vyksta Lietuvos futbole, arba nė nenori žinoti – tokia realybė.

    Pasižiūrau ČL, neturiu nieko prieš, bet tenka pripažinti, kad gyvenimas A lygoje, kokioje Lenkijos 1 lygoje ar Anglijos 5 lygoje – nieko nesiskiria. Tiesiog to neparodo per televiziją, netrimituoja per spaudą ar kitas žiniasklaidos priemones. Ir gerai, nes galime matyti autentišką futbolą, čion vykstančios batalijos ir mūšiai yra įdomesni už pačias gražiausias ČL rungtynes, kadangi tame reikale dalyvaujame ir mes. Gyvai, ne ant sofos :)

Naujas komentaras