Tomas Radzinevičius

12: „TRAKAI“ 4:1 „SŪDUVA“

Rusiškai kalbanti Vilniaus komanda, nešiojanti kito miesto vardą, šiandien parodė labai dailų futbolą. Jis man pasirodė dailiausias ne tik šių metų A lygoje, bet ir vienas efektyvesnių per paskutinius penkerius metus. Jei atmintis nemeluoja, gražiau atrodė tik „Žalgiris“ prieš kokius 2-3 metus tų laikų sezono pradžioje.

O štai „Sūduvos“ projektas priklausys nuo to, kiek kantrybės turės klubo prezidentas. Iš esmės „Sūduva“ jau šiandien gali pradėt galvot apie kitą sezoną. Be abejo, dėl medalių verta pakovot, nes aplinkybės šių metų lygoje yra tam dėkingos. Tačiau aš neturiu vilties, kad komanda jau šiemet pradės lošti iš tikro brandų ir kokybišką futbolą. Tam reikia laiko. Tačiau jei klubo savininkai to nesupras ir rezultatų reikalaus „čia ir dabar“, greičiausiai kitą sezoną komanda pradės su nauju treneriu. O tai reiškia – pradės ir vėl viską nuo nulio.

Rungtynių dinamika

Pirmą kėlinį lošė dvi lygios komandos, atsargiai siekiančios pergalės. Dėl to ypatingo veiksmo prie vartų nebuvo, tačiau futbolas buvo pakankamai įtemptas ir gražus. Piktas žaidimas vyko aikštės viduryje, todėl gynėjai ir vartininkai daug darbo neturėjo.

„Sūduva“ pirmą kėlinį prastesnė nebuvo. Ji sukūrė dvi puikias progas ir įmušė vieną įvartį. O va „Trakai“ sukūrė tik vieną progą ir jos neišnaudojo. Tačiau, nepaisant to, vis viena sugebėjo dukart įleisti kamuolį į „Sūduvos“ vartus.

Tiesą pasakius, po pirmo kėlinio buvo labiau graudu, nei po rungtynių. Visada būna išskirtinai liūdna, kai tavo komanda sužaidžia gerai, tačiau dėl kelių nesėkmingų momentų nesugeba pasiekti rezultato.

Deja, „Sūduva“ pralošė dėl elemento, kuris jau neviltį varo. „Trakai“ puikiai išnaudojo kiekvieną stadartinę situaciją. Po kiekvienos jų prie „Sūduvos“ vartų kildavo sumaištis. Kaskart „Trakai“ sugebėdavo pavojingai mušti į vartus. Ir šiuo atveju prasti buvo ne „Sūduvos“ gynėjai. Paprasčiausiai matėsi, kad „Trakai“ į tokias situacijas žvelgia rimtai ir treniruotėse joms skiria daug dėmesio. „Trakai“ turi žaidėjus, galinčius pavojingai smūgiuoti ar pakelti kamuolį, o baudos aikštelėje prie kamuolio visada atsiduria tie, kurie ir turi atsidurti.

Tuo tarpu „Sūduva“ per visas rungtynes švaistė vieną standartą po kito. Kažkodėl nuo kamuolio kėlimo buvo atleistas Šilėnas, nors jis šiandieninėje „Sūduvoje“ yra vienintelis, kuris bent kas antrą kartą sugeba tą padaryti kokybiškai. „Nedaspirti“ kampiniai ir Kovačevičiaus atliekami baudos smūgiai vėžį varo.

Česnauskis ir Veliulis

Veliulis prieš Česnauskį – viena įdomesnių šiandienos dvikovų. Kartą Veliuliui pavyko.


 

Antras kėlinys buvo kitoks. Jo dinamiką galėjo nuspėti net toks mėgėjas kaip aš. Tad kodėl jos neįžvelgė „Sūduvos“ trenerių kolektyvas – paslaptis.

Kiekvienam buvo aišku, kad „Trakai“ imsis iš peties saugoti pasiektą rezultatą. Juk pirmo kėlinio pabaiga akivaizdžiai rodė, kad atviresnį futbolą prieš „Sūduvą“ lošti pavojinga. Mažiau žmonių gynyboje – daugiau šansų, kad koks nors Veliulis dar kartą apstatys Česnauskį.

Taigi, „Trakai“ pusė kėlinio aklai gynėsi ir mėgino laimę kontratakose. O „Sūduva“ labai lėtai ir melancholiškai mėgino organizuoti pozicinį puolimą. Vėžlio greičiu. Futbolas prarado įtampą ir grožį.

Antro kėlinio viduryje tapo aišku, kad „Sūduva“ rezultato nepakeis. O tada – komanda pabiro. Man pasirodė, kad tam įtakos turėjo ir kažkodėl atsiradęs nuovargis. Nuovargis mažumą stebino, nes antras kėlinys nepasižymėjo dideliu tempu.

Ir nors „Sūduva“ nepuolė ypatingai agresyviai, tačiau apie gynybą nustojo galvoti. Tad nieko nuostabaus, kad kelios „Trakų“ kontratakos pasibaigė lengvais įvarčiais, kurių metų „Sūduvos“ gynėjai tik abejingai stebėjo, kaip priešininkai veda savo žaidėjus į tobulas pozicijas.

Tiesą pasakius, šiandien ir Paulius Grybauskas sužaidė prastai. Nors įvarčių situacijos vartininkui nebuvo lengvos, tačiau visų jų metu jis iš esmės tebuvo statistas. Stovėjo ir žiūrėjo kas vyksta aplink jį vietoje to, kad sužaistų agresyviau ir bent pamėgintų sutrukdyti savo buvusiems kolegoms skaldyti įvarčius.

Neblogai sužaidusi pirmą kėlinį, „Sūduva“ pasirinko netinkamą planą antrai rungtynių daliai. Nori nenori, ir vėl tenka leisti strėlių trenerių kolektyvo pusėn. „Sūduva“ eilinį kartą nerado sprendimo prieš komandą, kuri ima gintis išskirtinai gausiomis pajėgomis.

„Trakų“ futbolas: paprasta ir efektyvu

„Trakų“ futbolas labai paprastas. Ji sudaro du esminiai elementai. Viena – itin aktyvus spaudimas aikštės viduryje. Žiūrėdamas šiandienos rungtynes, labai stebėjausi tuo, kad A lygos specai vis į turo rinktines renka Klimavičių su Januševskiu. Ypatingų progų pasirodyti jie neturėjo. Greičiau – buvo nelabai matomi. O išgirtasis Januševskis kamuolį vartininkui tuoj pat atmesdavo net ir tada, kai Radzinevičius link jo imdavo judėti būdamas už kokių 30 metrų.

Vidurio gynėjai – nėra esminė „Trakų“ grandis. Fundamentalų darbą gynyboje nudirba saugai ir krašto gynėjai. Vidurio gynėjams dažniausiai belieka tik surinkti nepavojingus kamuolius.

Veliulis ir Aršakianas

Davidas Aršakianas ginasi.


 

Kitas „Trakų“ triukas – staigūs perdavimai į priekį. Sakyčiau, kad pirmą kartą Lietuvoje mačiau komandą, kurios puolimo pagrindas – vieno lietimo staigūs perdavimai. O štai visas „Trakų“ žaidimo gražumas kyla iš to, kad tuos staigius perdavimus „Trakų“ žaidėjai atlieka pakankamai kokybiškai.

„Trakams“ atakuojant itin svarbus žaidėjas yra Aršakianas. Didelis lyg Beniušis, tik greitesnis, staigesnis. Jis dažnai būdavo esminė „Trakų“ atakos grandis, nes dėl savo gabaritų gali kelias sekundes sulaikyti kamuolį, kol kolegos skuodžia pirmyn. Tačiau ir Aršakianas, kitaip nei Beniušis ar mūsų Radzinevičius, kamuolį dažniau meta priekin, nei atgal.

Labai lėtos „Sūduvos“ bėdos

„Sūduvos“ antrą kėlinį buvo tiesiog sunku suprasti. Vienintelė priemonė žaisti prieš „Trakus“ yra greitis ir vidutinio ilgumo perdavimai. Būtent tokios buvo tos kelios pavojingos progos, kurias „Sūduva“ sugebėjo sukurti pirmame kėlinyje.

Kaip minėjau, svarbiausia „Trakų“ gynybos grandis yra išsidėsčiusi aikštės viduryje. Spaudime dalyvauja ir puolėjai, o štai gynėjai – pakilę gan aukštai. Pramušti šias kelių sluoksnių užtvaras kombinaciniu futbolu – praktiškai neįmanoma. Bent jau turint tokią sudėtį, kokia šiuo metu yra „Sūduvoje“.

Tačiau „Sūduva“ neskubėjo. Ji visada korektiškai palaukdavo, kol „Trakų“ žaidėjai sugrįždavo iki aikštės vidurio ir tik tada iš lėto pradėdavo savo atakas. „Sūduvos“ puolimas beviltiškai strigdavo aikštės viduryje, kur žaidėjų buvo taip tiršta, kad tik koks Messis sugebėtų su kamuolių tarp jų pranerti. „Sūduvos“ gynėjai ir saugai atkakliai nematė visiškai laisvo Baranovskio, kuris visą antrą kėlinį praleido nuobodžiaudamas ant šoninėns linijos. Deja, Valentinas kamuolius gaudavo tik tuomet, kai „Trakų“ gynėjų aplink jį būdavo tiršta. Baranovskis visą kėlinį šaukė ir mojavo rankomis, tačiau normalesnio perdavimo į laisvą plotą taip ir negavo.

Domantas Antanavičius

Domantas Antanavičius – šešiolikmetis debiutantas.


 

Paulius Grybauskas taip nė karto per visas rungtynes ir nepamėgino greitai įvesti kamuolio į žaidimą. Nė karto pasiėmęs kamuolį, nepabandydavo surasti Radzinevičiaus, Veliulio ar Baranovskio. Kiekvieną kartą vartininkas pasiblaškydavo su kamuoliu po baudos aikštelę, o tada jį numesdavo Živkovičiui ar Uggei.

Geriausiai tokį keistą požiūrį iliustravo vienas „Trakų“ kampinis, po kurio du trečdaliai šios komandos žaidėjų įsivėlė į diskusiją su teisėju, reikalaudami dar vieno kampinio. O štai mūsų vartininkas vietoje to, kad tuoj pat mestų kamuolį toli priekin taip atkirsdamas pusę „Trakų“ komandos ir vėl neatleistinai delsė.

Tačiau kaltas ne tik Grybauskas. Vienintelė „Sūduvos“ galimybė šiandien buvo mėtyti tolimus perdavimus ant nuošalės ribos esantiems Radzinevičiui ir krašto saugams taip „peršokant“ kelis „Trakų“ gynybos sluoksnius. Be abejo, ne kiekvienas toks pasas atneštų naudos, tačiau šiandien „Sūduva“, atrodo, visiškai pamiršo tai, kas yra greita ataka.

Kas bus toliau?

„Sūduva“ visais laikais buvo komanda, kuri labai sunkiai išmokdavo naujų dalykų. Kodėl taip yra – vienas dievas težino. Kodėl, pavyzdžiui, „Trakai“ sugeba išmokti naujo futbolo per pora mėnesių? O va „Sūduva“ šiuo metu vis dar atrodo kaip komanda ikisezoninio pasirengimo metu. Vieną kartą žaidimas pavyksta, o kitą kartą – ir vėl ištinka žanro krizė.

Užtat ir sakiau pačioje šio straipsnio pradžioje, kad tikėtis ypatingo „sprogimo“ iš „Sūduvos“ šiais metais ko gero nederėtų. Kol kas „Sūduvos“ žaidimas nerodo jokių ženklų, kad kažkas čia galėtų staigiai pagerėti.

Be abejo, įtakos turi ir nepakankama komplektacija. Prieš sezoną komandos sudėtis atrodė visai neblogai. Tačiau dabar, iškritus keletui svarbesnių žaidėjų, iš esmės nebėra ką į aikštę leisti.

Šiandien „Sūduvoje“ debiutavo šešiolikmetis Domantas Antanavičius. Smagu, tačiau rungtynės su „Trakais“ ir dar pralaimint, tikrai nėra tinkamas laikas tokiems debiutams. Kodėl Veselinovičius leido būtent šį jauną žaidėją, o ne Tamulevičių ar bent jau pernai A lygos ragavusį Puzarą – ir vėl – vienas dievas težino. Tačiau akivaizdu, kad Antanavičius „Sūduvos“ veiksmų tikrai nesustiprino. Tiesiog atliko statisto vaidmenį. Energijos šiam jaunuoliui užteko, tačiau sunku tikėtis, kad jis galėtų nuveikti ką nors stebuklingo tokio lygio rungtynėse.

Esminė „Sūduvos“ problema išlieka ta pati – greičio stoka atakuojant. „Sūduvoje“ visiškai nebeliko tų puikių savybių, kurias komanda turėjo paskutinius kelis sezonus ir už kuriuos, atvirai pasakius, reikėjo padėkoti Dariui Gvildžiui.

Yra daugybė dalykų, už kuriuos Dariui Gvildžiui nereikia dėkoti, tačiau kodėl „Sūduva“ šiemet pamiršo greitą futbolą atakuojant – nesuprantu. Juk greitis – esminis šiuolaikinio futbolo elementas. Greitis gali puikiai derėti su ramesniu kombinaciniu žaidimu. O pastarasis toli gražu nereiškia, kad iš žaidimo reikia eliminuoti kontratakas ir greitus perdavimus į priekį. Ypač, kai kraštuose turi tokius žaidėjus, kaip Veliulis ar Baranovskis.

Kitas dalykas – šiais laikais nėra būtina prieš visas komandas lošti vienodą futbolą. Juk kiekvienas varžovas – specifinis. Štai lošiant prieš „Trakus“ net ir balionai link Radzinevičiaus greičiausiai būtų davę daugiau aštrumo ir naudos, nei tas beviltiškas kamuolio zulinimas netoli aikštės vidurio. Juk, kai tik pavykdavo kamuolį prastumti pro aikštės vidurį – iškart tapdavo įdomiau. Ir išgirtieji „Trakų“ vidurio gynėjai nebeatrodydavo tokie neįveikiami.

Aleksandar Veselinovic

Aleksandaras Veselinovičius kaip visada ploja „Sūduvos Sakalams“.


 

Tad išvada paprasta. Nebus „Sūduvos“ žaidime greičio – nebus ir medalių. Na gal ir persūdžiau – medalius vis tik iškovoti yra įmanoma. Tiesiog bus labai sudėtinga kiekvieną kartą, kai teks žaisti ne prieš „Spyrį“ ar „Šiaulius“, o prieš „Trakus“, „Atlantą“ ir „Žalgirį“. Ar „Sūduva“ suspės šiemet savo futbolą nuvesti iki „brandaus“ ir „solidaus“ – aš nesu tikras.

Panašiai galima pakalbėti ir apie atskirų žaidėjų formą bei efektyvesnį indėlį į rezultatą. „Sūduva“ jau kelis metus yra komanda, kurios žaidėjams sunkoka prikišti tinginystę ar abejingumą (ir vėl Dariui Gvildžiui reikia dėkoti, ar ne?). Stengiasi visi. Tačiau kokybės jų pastangoms velniškai trūksta. Lyg ir negali kritikuoti vieno ar kito futbolininko, nes ypatingų klaidų jie lyg ir nedaro. Tačiau vis dar nelošia taip, kad už kiekvienas rungtynes galėtum suraityti dešimtuką.

Jei atvirai, tai vienintelis žmogus, kuris šiemet rodo šimtaprocentinį žaidimą yra Tomas Radzinevičius. Kalbu net ne apie Tomo įmuštų įvarčių kiekį. Kone kiekvienas jo prisilietimas prie kamuolio – pavojus priešininkų vartams. Deja, Tomui verkiant reikia rimtesnių pagalbininkų. Dauguma komandos žaidėjų yra šiemet sulošę puikių rungtynių. Tačiau rezultatai bus tik tuomet, kai dauguma puikiai loš kiekvieną kartą.

Todėl ir pradedu galvoti apie tai, ar „Sūduvos“ vadai suteiks Aleksandarui Veselinovičiui daugiau laiko įsibėgėjimui, ar vis tik viską vertins pagal šio sezono pasiekimus. Jei nutiks būtent taip – „Sūduva“ turi visus šansus visiškai perdegti. Juk kuo didesnis komandai ir treneriams bus psichologinis spaudimas – tuo mažiau bus atsipalaidavimo ir tuo sunkiau bus pasiekti rezultatą net ir prieš komandas, kurias „Sūduva“ turėtų lengvai įveikti.

Pasidalink su draugais:

32 koment.

Komentuok!
  1. Anonimas 2015, gegužės 9 | 23:47 Atsakyti

    Šios rungtynės padalino top 4 komandas į dvi grupes: Trakai ir Žalgiris, kovojantys dėl pirmos vietos, Sūduva ir Atlantas, kovojantys dėl trečios vietos. Jei nebus didelių netikėtumų, manau, kad taip išliks iki sezono pabaigos. Trakai parodė Sūduvai, ką reiškia turėti patyrusį trenerį. Linkiu jiems gerai pasirodyti EL atrankoje.

  2. griezhtas 2015, gegužės 10 | 00:22 Atsakyti

    Isvados po siandienos varzybu:
    Sekanciose ant vartu stoves Bartkus, nepaisant pasitaikusiu klaidu jis vistiek geresnis vartininkas;
    Urbonas vistik geras treneris, is anksciau galvojau, kad nieko is jo gero, nes su didziausiu Ekrano biudzetu ir skambiom zaideju pavardem rode blanku ir nuobodu futbola.
    Suduvos suolas per trumpas, auksciausioms vietoms imti.

    Nustebino Slyva, visai neblogai suteisejavo ir netapo centrine varzybu figura

    • Anonimas 2015, gegužės 10 | 11:20 Atsakyti

      Del Bartkaus pritariu, o del Slyvos ne. Nors zaidimui tam itakos dideles ir neturejo. Bet 79 min buvo pargriautas baranovskis begantis prie kamuolio, buvo tempiamas uz maikes baudos aiksteleje is nugaros, puikiai matese kas sedejo toje puseje, deja nei Slyva nei soniniai teisejai to nemate, ir tai daznai veluodavo svilpti. Bet kaip ir sakiau tai zaidimo esmes nepakeistu, tik gal rezultatas butu grazesnis, kokie 4-2 ar 3-2.

  3. 232233 2015, gegužės 10 | 00:49 Atsakyti

    Idomiai pasakyta sltva nesudalyvavo kj buwo musamas pirmas ivartis ten prazangos nebuwo del antros prazangos ir abejones o prie trecio ivarcio kj buwo traku ataka ileido solomin tam kraste kj to daryt negalejo ir gawom trecia tai manau slyva apie sawe primine:))

  4. MateoIšVilniaus 2015, gegužės 10 | 02:04 Atsakyti

    Tikrai ne gynyba standartinių situacijų metu yra esminė Sūduvos bėda. Sūduvoje tiesiog nėra kam atakuoti. Atakas užbaigti gali Radzinevičius ar Chvedukas, tačiau tos daugiausiai lemiančios saugų grandies – iš esmės nėra. Visi centro saugai eilinį kartą labai nuvylė ir kaip minėjo pats blogo autorius – buvo gana lėti, nepadarė nei vieno aštresnio paso. Vienintelis šio sezono Sūduvos šviesulys – Baranovskis – šiandien buvo visiškai supakuotas, nepaliekant jokių erdvių puolant, o tiek Šilėnas, tiek Veliulis šiandien atrodė labai silpnai. Veliulis kiek bandė individualiai lošt prieš Česnauskį, tiek atsimušė į sieną (neskaitant poros retų išimčių), o Šilas kaip Žalgiryje mokėjo tik kamuolį šiaip ne taip į baudos aikštelę pakelt, taip ir Marijampolėj kažko daugiau neparodo. Tad gana keistas Veselinovičiaus sprendimas jį statyti į centro saugus. Na bet nurašykim tai žaidėjų stygiui ir Chveduko netekčiai.

  5. delo 2015, gegužės 10 | 06:58 Atsakyti

    Ir pirmo rato rungtynese ir siandien Urbonas taktiskai aplose treneri serba i vienus vartus.. Dabar jau aiskiai matosi dvi Suduvos pronlemos: trumpas suolas it silpnas treneriu taktinis bsgazas..

  6. Varvalas 2015, gegužės 10 | 07:20 Atsakyti

    nemanau, kad jau galime spręsti apie Sūduvos vyr. trenerio kvalifikaciją. Va, žaidėjų kvalifikacija yra gana aiški: jie tiesiog nėra pajėgūs nuolat žaisti greitai ir efektyviai. Na, nėra tokių gynėjų, kurie skubėtų pradėti ataką. Nėra viduryje saugų, kurie norėtų (čia gal svarbiausia) ir mokėtų staigiai iškišinėti kamuolius į priekį. Yra kaip yra.
    O gynybos linija atsiranda tik tuomet, kai reikia pradėti įžeidinėti kamuolį. O kur jie būna, kai kamuolys atšoka nuo skersinio ir abu kartus pirmieji prie kamuolio prišoko trakiečiai. Trečias įvartis sekė po to, kai kamuolį prie vartų gavo vienas tarp kokių 4 bežiopsančių gynėjų buvęs „koloradas“. O nėra gynybos, nes nėra mąstymo. Na, nebent toks sulėtintas.

  7. Jonas I SDV 2015, gegužės 10 | 09:19 Atsakyti

    Sūduvos treneris – išmintingas. Ir žaidėjai supranta, kad naujas žaidimas lipdomas. Tą puikiai rodo interviu su žaidėjais. Tačiau eilinį kartą trūksta psichologinio tvirtumo. Vieną kartą komanda sužaidžia, kitą kartą – ne. Treneris pirmą kartą treniruoja vyrų komandą – gal dėl to viskas ir vyksta lėčiau. Kuo toliau tuo labiau aišku kokia svarbi buvo Vaskelos trauma

  8. M 2015, gegužės 10 | 09:23 Atsakyti

    Nelengva buvo ziureti toki nuspejama ir bedanti komandos puolima. Aisku, kaip Jonas teige, visi nuopelnai keliauja Traku saugams ir krasto gynejams: jie taip efektyviai sugebedavo sukurti kiekybine persvara kiekvienoje vietoje, kurioje atsidurdavo kamuolys Suduvos atakos metu. Kuo i tai atsake Suduva? Perdavimais atgal ir suteiktomis progomis Trakams vel persiorganizuoti gynyboje. Nors tokiu atveju ne tik galima, bet ir butina mesteleti kamuoli i kita krasta laisvam zaidejui, vakar niekam is musiskiu tai, nelietuviskai sakant, „nedaejo“. Juk tai ir yra vienas is esminiu pozicinio futbolo elementu – sutraukti daug priesininko zaideju i viena aikstes puse ir staigiai permesti kamuoli i kita. Vienintelis Radzinevicius daugybe kartu Kisilevskiui aiskino, kad sis pakeistu krasta. Sis jaunuolis vyresniu dedziu, matyt, nera nusiteikes klausyti. Na bet gerai, kad bent viena mastanti zmogu komandoje turime.

    Vis dar truksta lankstumo. Tiek treneriams, tiek zaidejams. Faktas, kad tokios Traku gynybos vien letom, pozicinem atakom neiveiksi. Todel ir turejome per rungtynes mazdaug pusantros progos. Buvo butina astrinti atakas, zaisti greiciau ir efektyviau. Tai nereiskia, jog vel reikia pradeti balionus metyti. Ta pati zemu perdavimu futbola galima zaisti zymiai greiciau, ka gana kokybiskai dare Trakai. Bet musiskiai taip isikibe i vieno stiliaus futbola, kad bet kokios variacijos jiems neegzistuoja. Jei ziuretume i ateiti – gal ir gerai, matyt, siekiama, kad tokia sistema tiesiog iaugtu i sia komanda. Deja, ir dabarties rezultatu negalima ignoruoti. Juk nesame komanda, surinkta is 18-meciu, kuri dar tik mokosi futbolo zaisti.

    Be to, labai kvailas sprendimas isleisti jauna zaideja i centro saugo pozicija tokiomis aplinkybemis. Butent aikstes vidurys atrode prasciausiai, bet jo apskritai beveik neliko isleidus Antanaviciu. Kyla mintis, kad treneris jau akivaizdziai nesitikejo ka nors is rungtyniu ispesti. Aisku, zaidejo negalima kaltinti – ka gali padaryti jis, jei net beveik dvigubai vyresni kolegos buvo bejegiai.

  9. Jonas l SDV 2015, gegužės 10 | 09:59 Atsakyti

    šis žaidėjų nesugebėjimas įsisavinti elementarius dalykus labiausiai ir stebina. galbūt Trakų rusai yra tiesiog geresni, o dauguma mūsiškių – Solomino lygio. jį kolegos taip pat visas rungtynes auklėjo. Radzinevičius neturėtų aikštėje pedagogika užsiimti – aikštėje reikia žaisti, o mokytis treniruotėje. čia gal ir visa bėda – Sūduvoje dauguma tiesiog nesugeba trenerio norų paversti tikrove, o treneris neturi iš ko rinktis.

  10. Diviriks 2015, gegužės 10 | 10:51 Atsakyti

    Ko gero, kardinaliai pakeisti komandos žaidimo braižą, suformuoti iš naujo – užtrunka laiko. Ir tai trunka ne mėnesį, ne du, ir ne vieną A lygos sezono ratą. Galbūt logiška, jog dėl šios priežasties „Sūduva“ turi problemų, neįgyvendina trenerio idėjų ir pati futbolo mintis iki galo neišbaigta.. Tas jaučiasi ir to „kažko“ trūkumas bent jau kol kas neleidžia „Sūduvai“ išnaudoti savo potencialo. Čion galima surasti daugiau priežasčių, kurias daugelis išsakė ir suvesti į visumą – kažkur ten slypi tiesa.

    Pamenu, jog kažkas šitame bloge nuogąstavo, jog mūsų komandai gali pritrūkti plano „B“. Esu įsitikinęs, jog tas žmogus buvo teisus – mano manymu, „Sūduvai“ trūksta taktinės įvairovės ir galop tas, ekspertų nuomone, įdomus futbolo stilius tampa lengvai nuskaitomu kitų komandų strategų. Galbūt konkrečioms rungtynėms, ypač žaidžiant prieš lyderius, derėtų priimti kitoniškus taktinius sprendinius, daugiau dėmesio skirti atskiriems futbolo elementams aikštėje ar žaisti antru numeriu laukiant savo progų, jei jau propaguojama futbolo filosofija neneša naudos ir taškų.

    Veselinovičiaus ir trenerių štabo darbą šiuo momentu dar nėra prasmės vertinti: galima įžvelgti, jog įvyko pokyčiai, kad komanda groja kitais instrumentais, bet realiai naujojo trenerio darbo rezultatus matysime sezono antroje pusėje, o galbūt netgi ir tik kitą sezoną, jei serbas dar dirbs „Sūduvoje“.

    Žo, pokyčių nemažai, bet esmių esmė nepasikeitė – „Sūduva“ ir toliau lieka ta balta varna, kuri nepataiko į taktą. Lyg ir pajėgi komanda, lyg ir sąlygos geros, bet jau eilę metų mums kažko pritrūksta. Iki galo neišbaigta komanda.

    Na, bet čia tik pasvarstymai. Ateitis parodys, o laukti ir tikėti „Sūduva“ – mes mokam.

  11. Meistras 2015, gegužės 10 | 11:32 Atsakyti

    Suduva buvo pavargus, nesijaute to agresyvaus priesininko spaudimo, visad buvo paliekama daugiau erdviu. Kuomet Trakai atakuodavo tai kazkokiu budu greiciau atskuosdavo uz musu gynejus. Soblinskas nuleides galva begiojo, truksta sio zaidejo indelio, juk jis ir ivarciu imusdavo, ir rezultatyviu perdavimu atlikdavo, o dabar visiskai nieko. Kitas idomus dalykas, kodel buvo visa laika zaidziama per Bagdanaviciaus ir Veliulio puse? Veliuliui iveikti Cesnauski ziauriai sunku, tai taip ir praradinejo viena kamuoli po kito. O va kita puse kur yra Zivkovicius ir Baranovskis,. tai negavo pasireiksti. Juk Zivkovicius cia vienas is tu kur individualiai stiprus, gali ir suklaidint varzovus, ir gerai kamuolius skersuot, jau nekalbu apie Baranovskio greiti ir kovinguma. Komanda buvo apsnudus, nemastanti. Ir verkiant reiketu dar pastiprinimo prieky, Radzinevicius visa sezona visas rrungtynes ar atlaikys?

  12. M 2015, gegužės 10 | 12:00 Atsakyti

    Taip, matant, kad toks futbolo stilius veikia neblogai, kai zaidziama pries silpnesnius priesininkus, bet nera veiksmingas pries lygiavercius ir stipresnius, ko gero, butu protinga butent pries pastaruosius labiau rupintis gynyba, ka ir dare Darius Gvildys. Tiesa, jis toki principa taike pries visas komandas, tad daznai prarasdavome taskus pries silpnesnius varzovus, nes butent kontratakuoti silpnesni varzovai mums neleisdavo, o kitokiu puolimo metodu mes neismaneme. Siuo metu turime treneri, kuris supranta siuolaikini pozicini futbola ir bando ji idiegti musu komandoje, o butent tokio futbolo mums anksciau ir truko zaidziant pries silpnesnius varzovus. Taciau, kadangi, reikia pripazinti, Zalgiris ir galbut Trakai (bent jau siuo metu) yra siek tiek aukstesnio lygio uz mus, ju tokiu stiliumi apzaisti nepavyks del aktyvaus ir kokybisko ju spaudimo, kuris neleidzia mums kurti ataku poziciskai. Ir visai imanoma, kad net ir gerai isisavinus pozicini futbola, komanda nesugebes jo pritaikyti zaidziant pries, pavyzdziui, Zalgiri ar tuo labiau, jei pateksime i EL, pries stipriu Europos lygu komandas. Tad isvada visiskai elementari – toliau zaisti ir tobulinti pozicini futbola, taciau koncentruotis i gynyba bei kontratakas zaidziant pries lyderius.

  13. Sinonimas 2015, gegužės 10 | 13:02 Atsakyti

    Trakų žaidimo braižas labai priminė Gvildišką stilių tik atlikėjai veikė daug efektyviau ir taktiškai neblogai parengti. Ir Urbonas įrodė, kad gali ne tik „Ekranišką“ futbolą demonstruoti.

    • Anonimas 2015, gegužės 10 | 23:30 Atsakyti

      Gegužės mėn. 11 d. (pirmadienis)
      8. 18:30 Sūduva-2 (Marijampolė) – Rūdupis (Prienai) , „Arvi“ aikštynas Marijampolėje

  14. rolas73 2015, gegužės 10 | 22:41 Atsakyti

    sveiki. 2 golai ir 2 stangos per kelini skaitosi kap 1 sukurta situacija? cia ne uz dailuma kap sako ponas metrastininkas taskus duoda.

  15. Varvalas 2015, gegužės 11 | 09:32 Atsakyti

    Kai „greitojo“ mąstymo kritinė masė viršys „lėtuosius“, tuomet turėsime ir greitesnį žaidimą. Dabar prie „greitukų“ galėčiau priskirti: Radzinevičių, Živkovičių, Baranovskį, dar Bartkų, kurio šios sąvybės ne visada, ka nors lemia. Prie pusgreičių – Šilėnas, Bagdonavičius, na ir dar koks vienas kitas „sezoninis“, kuriam tas aktyvumas užeina kokiai valandai ar kėliniui. Va, ir viskas. Kai vienu metu aikštėje bus 6 – 7 „greitukai“, tai tik tuomet galima bus svajoti apie medalius. Panašu, kad ši sudėtis tiesiog fiziškai ir psichologiškai jau negali „pagreitėti“.
    Išvada: Sūduva akivaizdžiai atsilieka mąstymo ir veiksmų atlikimo greičiu ne tik nuo trijų pagrindinių konkurenčių, bet ir kai kurių kitų komandų, kurių tą dieną Sūduva nesugeba aikštėje užmigdyti. Taigi, nelabai lieka, ką čia gerinti.

  16. Jonas | SDV 2015, gegužės 11 | 10:05 Atsakyti

    Prie „pusgreičių“ dar pridėčiau Chveduką – šiemet akivaizdžiai šis žaidėjas staigumo pridėjo. Įtariu, Veliulis taip pat galėtų, jei tik nepavirs Eliošiumi – kažkada gerai variusiu, bet užmigusiu amžiams. Tad jei visi šie žaidėjai kartu, o ne po vieną ar du varytų bent penkis turus iš eilės – jau kažkas ir gautis galėtų.

  17. Kuzma SS 2015, gegužės 11 | 11:05 Atsakyti

    Žanro krizė. Keturių paskutinių varžybų kitaip nei dvejetui-trejetui negaliu įvertint. Tiesa, Žalgirio neskaičiuoju. Ten nors ir negavom taškų, vis tik teigiamą balą buvo galima parašyt. Po to – jokių prošvaisčių.
    Gal susiimam, po galais!?

  18. M 2015, gegužės 11 | 18:58 Atsakyti

    Na, gal dar per anksti taip kategoriskai nurasyti komanda. Manau, dabartinis komandos lygis ir zaidimo kokybe, nors mus ne itin tenkina, yra pakankama medaliams pasiekti, kas ir yra pagrindinis tikslas siame sezone. Pirmame rate buvo neblogai rinkti taskai pries zemiau esancias komandas, o tai yra didelis pliusas komandai, nes butent del kvailai prarastu tasku pries autsaiderius pastaruosius du sezonus ir likome zemiau 3 vietos. O pries lyderius, ko gero, reikia nusiteikti, kad nepavyks pasivarzyti kaip lygiems su lygiais, nes kol kas su jais lygiuotis sunku. Tai, zinoma, normalu – nauja sistema isisavinti visiems reikia laiko, o tuo labiau komandai is A lygos. Aisku, kritikuoti ne tik galima, bet turbut ir reikia, tik labai konkreciu isvadu, panasu, net ir po sezono negalesime daryti, nebent tik tuo atveju, jei sis sezonas bus visiskas pravalas, kuo as nelabai tikiu.

    • Kuzma SS 2015, gegužės 12 | 10:41 Atsakyti

      Niekas komandos nenurašo. Priešingai – ne tik tikim, bet tiesiog žinom, kad jie gali laimėt medalius! Taigi, belieka tai išpildyti aikštelėje

  19. Favoritas 2015, gegužės 12 | 11:03 Atsakyti

    Kategoriškai komandos nurašyti tikrai nereikia, o ir Veselinovičius dėl savo kėdės kol kas tikrai gali jaustis ramiai. Murauskas toks sakyčiau gana kantrus žmogus ir nesiims drastiškų priemonių. Nebent žaidėjai nubalsuotų kitaip :)
    Aš vis dar laikausi nuomonės kad norint laimėt medalius reikia tai įrodyti prieš tiesioginius oponentus, kol kas to nepavyksta padaryti ir šiuo metu 4 pozicija (pagal prarastus taškus) yra objektyvi pagal žaidimą. O lygiuotis į lyderius yra būtina ir apie nusiteikimus paleisti ką nors į priekį negali būti net kalbos. Ok, Žalgiriui aukso medaliai jau seniai užkabinti ir jis juos greičiausiai pasiims. Bet va Trakai pagal sudėtį ne ką stipresni už Sūduvą. Šioje vietoje Veselinovičius pralaimi Urbonui. P.s. pernai Trakai irgi didžiąją sezono dalį buvo antri, bet gavo tik „medinius medalius“. Kamuolys apvalus, tsakant :)
    Svarbu kokią sportinę formą komanda turės nuo trečio turo. Prisiminkim užpraeitus metus kai su Gvildžiu tapom antros sezono pusės čempionais :) Apsilaižom traumas, dar labiau susižaidžiam, per transferų langą užpildom Vaskelos spragą ir tikėkimės geriausio!

  20. Kuzma SS 2015, gegužės 12 | 11:22 Atsakyti

    Na dabar laukia tų vadinamųjų „antro penketo“ komandų serija. Tai svarbu ne tik visas jas nugalėt, bet ir patiems sau pasitaisyt taktiką, ir žaidėjams vėl pradėt 100% pasitikės savim ir komanda. Trečias-ketvirtas ratas svarbiausi, bet ir antram reikia stabiliai stovėt ant kojų

  21. Kuzma SS 2015, gegužės 12 | 11:27 Atsakyti

    P.s. nemanau kad reikia itin įnirtingai pliekt konkrečius žaidėjus ar trenerius, ar po klaidos išiminėt iš starto, arba dar blogiau – atleidinėt. Laimi komanda, pralaimi taip pat komanda. Nesvarbu, kad neturi galimybės prisipirkt Messi’ų, Neuer’ių, ar Guardiol’ų – komandiniame sporte esminis vienetas yra komanda.

  22. griezhtas 2015, gegužės 12 | 12:36 Atsakyti

    Be to uz poros savaiciu baigsis Serbijos cempionatas, tai tikiuosiu, kas nors pritaupes jegu ant atsarginiu suolo atkeliaus suduvos viduri stiprinti 😀 pletku gi panasiu buvo.

Naujas komentaras