Sūduva ir FK Trakai

Kelionė į Vilnių ir futbolas prieš „Trakus“

Pastarųjų trejų „Sūduvos“ rungtynių serija – gan vidutiniška, nors jos metu buvo pelnyti 5 taškai. Tačiau nei lygiosios su „Atlantu“, nei pergalė prieš „Kruoją“, nei juo labiau lygiosios su „Stumbru“ mūsų pernelyg nedžiugino.

O štai dabar laukia labai rimtas varžovas, kuriam nugalėti reikės maksimalios formos ir žaidimo kokybės. Nusiteikimo „Sūduva“ paprastai nestokoja. Dažniau pritrūksta tikslingo ir griežto savo galimybių išnaudojimo.

„Trakai“ neabejotinai bus kita komanda, nei pirmame rate matėme Marijampolėje. Tą kartą „Trakai“ buvo pasimetę ir nusivarę nuo kojų. „Sūduvai“ įsimušus įvartį, „Trakai“ draugiškai apsupo savus vartus ir rūpinosi tik gynyba. Nepaisant to, antrame kėlinyje dauguma „Trakų“ žaidėjų atrodė taip, lyg prieš sezoną būtų pro pirštus žvelgę į fizinį pasirengimą.

Po tokio žaidimo buvo labai keista matyti kaip „Trakai“ laimi vienas rungtynes po kitų ir muša daugiausiai įvarčių visoje lygoje. Vadinasi, tos rungtynės Marijampolėje buvo išimtis. Todėl galime tik dar labiau gailėtis, kad „Sūduvai“ prasta „Trakų“ forma pasinaudoti nepavyko. Tai buvo pirma „Trakų“ pergalė. Nuo to karto daugiau nieko kito „Trakai“ A lygoje nežinojo.

„Trakai“ – komanda, žinanti smulkmenų svarbą

Taigi, kur slepiasi toji „Trakų“ galybė? Greičiausiai ji slepiasi detalėse. „Trakai“ nėra komanda, stipresnė už „Atlantą“ ar „Sūduvą“. Jau nekalbant apie „Žalgirį“. Galėtum netgi sakyti, kad „Trakams“ smarkiai sekasi. Pergalės prieš „Sūduvą“ ir „Žalgirį“ buvo labai smagiai paskanintos futbolo dievų pagalba.

Tačiau „Trakai“, mano manymu, kiek švariau atlieka kai kuriuos subtilius futbolo elementus, kurie šiai komandai ir leidžia ne tik lengvai nugalėti silpnesnes komandas, tačiau palaužti ir tiesioginius konkurentus kovoje dėl medalių.

Radzinevičius ir Klimavičius

Tomas Radzinevičius ir Linas Klimavičius pirmose rungtynėse


 

Iš principo „Trakai“ lošia klasikinį lietuvišką pastarųjų metų futbolą. Jo esmė – aktyvus priešininko spaudimas aplink aikštės vidurį, dėmesingas žaidimas gynyboje (ypač svarbūs vidurio gynėjų veiksmai) ir super greitas perimtų kamuolių pervedimas į puolimo kraštus taip kuriant progas pavojingoms kontratakoms.

Panašiai žaidžia ir „Atlantas“, ir „Sūduva“, ir „Žalgiris“. Panašiai mėgina lošti ir silpnesnieji klubai. Be abejo, geriausios lygos komandos viena nuo kitos skiriasi. Tačiau tie skirtumai – niuansiniai ir labai dažnai paremti sudėties aspektais.

Pavyzdžiui, „Atlantas“ turi labai daug jaunų ir dažnokai klystančių žaidėjų, todėl jų žaidimo sėkmė smarkiai priklauso nuo Vėževičiaus ir Paniukovo dueto (kuris yra vienas geresnių lygoje). „Žalgirio“ sprendimų arsenalas – plačiausias Lietuvoje, tačiau kol kas – nepakankamai kokybiškas, kad be vargo šluotų visus iš eilės. „Sūduva“ taip pat turi savų niuansų, bet apie juos – kiek vėliau.

O va „Trakų“ futbolas visų pirma remiasi labai mobilia, kompaktiška ir aktyvia gynyba. „Trakų“ žaidėjai laikosi labai arti priešininkų ir niekada neleidžia jaustis laisvai gavus kamuolį. Taip ginantis daug laisvų plotų taip pat neatsidaro.

Sakyčiau, kad pergalių prieš „Sūduvą“, „Žalgirį“ ir „Atlantą“ antrame rate pagrindas ir buvo gera gynyba. Ir nors „Trakai“ neužsidarydavo aklai prie savo vartų, tačiau išskirtinės energijos didinti turimą persvarą taip pat nerodydavo. Pasitaikydavo proga – kontratakuodavo, tačiau visų pirma galvojo apie tai, kaip patiems nepraleisti. Tad „Trakų“ pergalių pagrindas – ankstyvi įvarčiau ir prakaituotas darbas išsaugant pasiektą rezultatą iki finalinio švilpuko.

Galbūt tik žaisdami su dviprasmiško pajėgumo „Kruoja“ praeitame ture, „Trakai“ spaudimo priekyje nemažino ir tuomet, kai įmušė įvarčius. Atakuoja gi „Trakai“ mažesnėmis pajėgomis, tačiau itin staigiai. Mamajevas su Česnauskiui yra pagrindiniai kamuolių dalintojai, tačiau ir kiti žaidėjai žino, kad pirmai progai pasitaikius reikia mesti kamuolius Kochanauskui arba Aršakianui. Puldami „Trakai“ daug nekombinuoja. Esminis tikslas – kuo greičiau išvesti atakuojančius žaidėjus į kuo laisvesnį plotą.

Ši sitema veikia ne taip jau ir blogai. Iš kitos pusės, grindžiant žaidimą štai tokiu puolimu, gali mažiau žmonių iš gynybos stumti į priekį. O tai reiškia, kad perėmus kamuolį „Trakus“ yra gan sunku užklupti nepasirengusius. Šiandien prie „Trakų“ stipriųjų pusių verta pridėti ir pasitikėjimą savo jėgomis bei žinojimą, kad Lietuvoje gali nugalėti visus. Tačiau kitaip ir negali būti, kai laimi 9 turus iš eilės, įskaitant ir rungtynes prieš „Žalgirį“.

„Sūduvos“ galimybės

Nėra ko stebėtis, kad racionalus ir funkciškas „Trakų“ futbolas primena senų, gerų laikų „Ekraną“. Tais laikais Urbono treniruojamas „Ekranas“ sugebėdavo pasiekti rezultatų net ir tuomet, kai ypatingai gero žaidimo nerodydavo.

Tačiau „Trakai“ nėra tokia jau lengvai suprantama ir nuspėjama komanda. Žiūrėdamas „Trakų“ žaidimą prieš „Atlantą“ antrame ture, galvojau, kad šios komandos pirmasis įvartis geriausiai parodo jos ir „Sūduvos“ skirtumą. Pamenate?

„Atlantas“ prasižengė labai toli nuo vartų. Tuomet Mamajevas atliko tolimą perdavimą į baudos aikštelę. O ten kamuolys surado vidurio gynėją, kuris ir pelnė įvartį!

Kaip tokią situaciją būtų atlikusi „Sūduva“? Deja, mūsų vidurio gynėjai būtų buvę ne priešininko baudos aikštelėje, o už baudos smūgį atliekančio žaidėjo nugaros, arčiau savo vartų. Priekyje testovėtų vienišas Tomas Radzinevičius. Na gal dar Karolis Chvedukas, kuris nėra tinkamas tokios stiliaus perdavimus susirinkt. Tiesą pasakius, baudos smūgį atliekantis „Sūduvos“ žaidėjas greičiausiai nugarą atsuktų ne saviems, o priešininkų vartams. Ir perdavimas greičiausiai keliautų taip pat vidurio gynėjui – tik stovinčiam netoli savo vartininko.

Toks „Trakų“ požiūris visiškai neprieštarauja funkcinio futbolo principams. Greičiau – atvirkščiai. Juk labai svarbus tokio futbolo elementas – standartinės situacijos. Standartinės situacijos – itin reikšminga šiuolaikinio futbolo detalė. Net ir aukščiausio lygio futbole standartinės situacijos gali daug ką išspręsti. Ypač, kai komandos yra lygios pagal visus kitus parametrus.

Todėl „Trakai“ ir siunčia tokio momento metu į priešininko baudos aikštelę savo vidurio gynėjus. Mat šią situaciją jie traktuoja kaip labai rimtą galimybę pelnyti įvartį.

„Sūduvos“ planas ir kiti niekai

Prieš tokį funkcinį futbolą galimi du rungtynių planai. Vienas – racionalus. Kitas – bravūriškas.

Racionalus planas visų pirma turėtų būti pagrįstas gynyba. Pirmiausia – saugome savo vartus nuo įvarčio, o tada jau žiūrime, ką galima nuveikti priekyje. Šis planas numato žaidimą antru numeriu. „Sūduva“ mokėjo taip žaisti pernai ir užpernai, tačiau šiemet antru numeriu mūsiškiams teko lošti tik rungtynių fragmentus. Gabalą rungtynių pirmame ture prieš „Kruoją“ ir fragmentus pirmo rato žaidimų su „Žalgiriu“ ir „Atlantu“.

Tačiau padidintas dėmesys gynybai šiose rungtynėse bus labai svarbus. „Sūduva“ vis dar sugeba kone kiekvienose rungtynėse prisivirti prie savo vartų košės. Kone visiems be išimties savo varžovams „Sūduva“ per rungtynes pati sukuria po 1-2 progas. Kartais priešininkai jomis pasinaudoja. Taip rizikuoti lošiant su „Trakais“ – labai pavojinga. Juk praleidus pirmiems įvartį, neišvengiamai teks susidurti su drausminga ir gausia „Trakų“ gynyba.

Chvedukas ir Rapalis

Karolis Chvedukas vejasi Marių Rapalį


 

Kitas kelias – vis tik pamėginti kuo greičiau patiems įmušti pirmiems. Šis būdas reiškia itin kietą ir aktyvų žaidimą nuo pirmų rungtynių minučių ne tik spaudžiant „Trakus“ aikštės viduryje, bet ir į ataką einant didesnėmis pajėgomis.

„Trakai“ šiemet pirmi nė karto nepraleido. Visose rungtynėse „Trakai“ pirmaudavo. Tačiau, kai pirmose sezono rungtynėse pirmas praleidęs „Atlantas“ sugebėjo persverti rezultatą, „Trakai“ taip ir neatsitiesė. Tad būtų labai įdomu pažiūrėti, kaip ši komanda atrodytų tuomet, kai reikėtų pačiai priešininkus vytis ir stengtis ne saugoti, o pakeisti rezultatą.

Kad ir kokį rungtynių planą pasirinks „Sūduva“, esminiai vis viena bus keli dalykai. Viena, bus labai svarbu tai, kaip sužais „Sūduvos“ vidurio žaidėjai. Būtina „Trakus“ nuolat spausti ir visokeriopai trukdyti perdavimams į priekį. Būtina asmeniškai prižiūrėti Mamajevą, kuris šiuo metu lygoje turi daugiausiai rezultatyvių perdavimų.

Kitas labai svarbus elementas – staigumas atakuojant. Kadangi „Trakai“ ginasi labai „lipniai“, užsibūti su kamuoliu negalima. Kuo staigesni perdavimai, kuo daugiau judesio į laisvus plotus – tuo sunkiau bus „Trakų“ gynėjams. O štai lėtas pozicinis žaidimas su melancholiškais perdavimais atgal ir kamuolio perlaikymais „Trakams“ yra pats tas. Greiti veiksmai gali bent šiek tiek ištampyti kompaktiškai išdėstytą „Trakų“ gynybą, o tai reiškia, kad ir atakuojantys „Sūduvos“ žaidėjai gaus daugiau veiksmų laisvės.

„Sūduvos“ problemos

Apie esmines „Sūduvos“ futbolo problemas nemažai galėjome pakalbėti po lygiųjų su „Stumbru“. Apie jas kalbėjo ir Aleksandaras Veselinovičius, kuris prisipažino po šių rungtynių jaučiąs skolą Marijampolės stadiono lankytojams

Skoloms grąžinti laiko ir progų šiemet dar bus per akis. O dabar „Sūduvos“ trenerių kolektyvui teks spręsti rimtesnes dilemas. Ką leisti aikštėn? Štai koks yra didžiausias „Sūduvos“ trenerių klausimas.

Iškritus Vaskelai ir Brokui, atleidus Aibarą, o Mindaugą Grigaravičių savo noru perleidus „Uteniui“, „Sūduvos“ atsarginių suolelis tapo nepaprastai skystas. Gynėjus dar yra kuo pakeisti. O va jei nori žaidimą aštrinti – beliko vienintelis Ernestas Veliulis, kuris kol kas dar nerodo ankstesnių sezonų lygio.

Taigi, Aleksandaras Veselinovičius iš esmės tegali remtis pagrindine sudėtimi. Štai taip ir gavosi, kad neinant žaidimui prieš „Stumbrą“, buvo išnaudoti tik du keitimai, iš kurių vienas – gynėjo keitimas gynėju. Galbūt galima Kovačevičių mėginti krašto saugo pozicijoje. Galbūt galima ir Tamulevičių su Radzinevičiumi kaip nors kaitalioti. Tačiau visais šiais atvejais bus ir vėl ardomos jau sudėliotos komandos schemos.

Tokios tokelės. Prieš sezoną atrodė, kad saugų „Sūduvoje“ – rimtas perteklius, o štai dabar nėra ką į aikštę išleisti. Kas bus, kai kuris nors iš saugų prisirinks geltonų kortelių – net nesinori galvoti. Belieka viltis, kad tai nutiks lošiant ne prieš „Žalgirį“ ar „Atlantą“.

Tags Trakai

Pasidalink su draugais:

22 koment.

Komentuok!
    • griezhtas 2015, gegužės 6 | 14:33 Atsakyti

      Jei negris i Trakus tai ilgai kaip klubas ir negyvuos.
      O jei nori likti Vilniuj tai turi persivadinti ir marketinguotis kaip koks lenku ar rusakalbiu (uniformos ir taip beveik koloradines :D) klubas, nes kitu atveju neturi sansu susirinkti gerbeju mases, o tuo paciu uzsitikrinti klubo testinumo.
      Beje stiprus tautines mazumas atsovaujantis klubas butu didelis postumis ir pacio Zalgirio populiarumui ir apskirtai futbolo populiarinimui Lietuvoje.
      Kokie galetu buti derbiai a la Rangers vs Celtic… 😀

  1. Anonimas 2015, gegužės 6 | 15:13 Atsakyti

    Buvo( gal dar yra?) tokia komanda atstovaujanti lenkų mažumai- Vilniaus Kolonija, netgi savo ultrų turėjo. O Trakai, kiek suprantu, atstovauja Trakų ir Vilniaus rajonams.

    • Kuzma SS 2015, gegužės 7 | 09:03 Atsakyti

      Ne ultrų šita „Kolonija“ turėjo, o nacional-šovinistų grupelę. Beje su tikrų lenkų papildymu iš Varšuvos.
      Todėl, mano nuomone, tokie savęs tapatinimai su lenkais, rusais ar tuteišiais tik sukeltų bereikalingų konfliktų. Kaikas rytuose tuo itin džiaugtųsi, ir gal net sugalvotų kokią nors „mirotvorcų“ ant tankų misiją

  2. Jonas | SDV 2015, gegužės 6 | 16:15 Atsakyti

    na keletas mūsų vieną kartą matėme Trakų klubą Trakų miesto stadione:) Tik primininti to karto nelabai norisi:) Nemanau, kad nacionalinės mažumos pagrindu sukurtas Vilniaus futbolo klubas būtų labai gera naujiena Lietuvos futbolui. Greičiau – bereikalingos problemos. Vilniuje buvo Granitas, kuris žymiai geriau kabino specifinę auditoriją. Tokiu formatu, kokiu šiandien egzistuoja Trakai, jie egzistuos tol, kol savininkui nenusibos arba neištiks jo verslo kokia nors krizė. Vetros persikėlimo į Vilnių istoriją taip pat žinome. Tiesą pasakius, net sunku įsivaizduoti kaip turėtų pozicionuoti save klubas, norintis egzistuoti šalia Žalgirio. Juolab, kad ir pats Žalgiris šiemet labai jau menkai į stadioną žmonių surenka.

      • Jonas | SDV 2015, gegužės 7 | 09:08 Atsakyti

        Nemanau, kad Granitas labai galvojo apie tikslines auditorijas. Tiesiog ta komanda „gyveno“ ne pačiame Vilniuje, o Naujojoje Vilnioje, kuri yra gana savarankiška Vilniaus dalis. Taigi, komanda turėjo pakankamai aiškias geografines šaknis. Aišku, niuansas yra tas, kad tokiu atveju ji tik formaliai būtų „Vilniaus komanda“

    • UCCM 2015, gegužės 9 | 20:10 Atsakyti

      Pozicionuoti turėtų, kaip priešpriešą Žalgiriui. Ir tikėtis į tą vilniečių dalį, kuri Žalgrio dėl vienokių ar kitokių priežasčių nemėgsta. Bet kokiu atveju tokių turėtų būti, nes visada tokių būna didmiestyje. Gal taip nesuveiktų Gargžduose ar Pakruojyje, Vilniuje suveiktų.

      Aišku Vilniaus „Trakai“ – durniaus, kas galėjo įvykti. Vilniaus Vėtros persdikėlimas buvo protingesnis nes bent jau pavadinimas neutralus. Vėtra gali būti Rūdiškių, Vilniaus ar bet kurio vienkiemio.

      Ir jokiu būdu ne Polonios tipo, bandant surinkti tautinę mažumą.

  3. Jonas | SDV 2015, gegužės 7 | 09:06 Atsakyti

    Na tik nereikia vėl čia eskaluoti istorijų tema „Aš viską žinau, o jūs nežinote, nes prezidento nepažįstate“. Jei nori pasakot, kaip buvo iš tikro – pasakok. O jei nepasakosi, situacija bus interpretuojama taip, kaip ji matosi iš šalies. Taip ji yra labai paprasta. Vieną dieną paskelbiama komandos nuotrauka, kurioje Grigaravičius sėdi su kitais kolegomis. Kitą dieną – paaiškėja, kad jo nebėra. Trečią dieną – komandoje atsiranda naujas žaidėjas (įvykių eiliškumas gali skirtis). Todėl buvo aikivaizdu, jog atsiradus galimybei gauti teoriškai geresnį ir labiau patyrusį žaidėją, buvo atsisakyta jaunesnio ir teoriškai prastesnio. Turint omeny ribotus lietuviškų komandų biudžetus, tokią logiką galėjai suprast. Deja, ji galiotų tik tuomet, jei visa komanda gali be pertraukų lošti visą sezoną. O to futbole retai būna. Šiuo atveju, Grigaravičius yra tiek reikšmingas kaip ir Aibaras, kurio taip pat neliko pačioje sezono pradžioje. Ir vienas, ir kitas šiandien komandai būtų naudingas.

  4. griezhtas 2015, gegužės 7 | 13:26 Atsakyti

    Na bent is Grigaraviciaus poziciju tai toks pokytis teigiamas, gauna pastoviai zaist yra komandos lyderis, t.y. dideja pasitikejimas savim, o daug zaizdamas gal ir tobuleja. Suduvoj gi butu tik retkarcias istraukiamas dzokeris.

  5. Jonas | SDV 2015, gegužės 7 | 13:36 Atsakyti

    Be abejo, tai yra tiesa. Čia tas pats kas Šilėnas pernai Žalgiryje ir šiemet Sūduvoje. Jaunam žaidėjui tas yra dar aktualiau. Kitas reikalas, kad šiuo metu Grigaravičius greičiausiai ir Sūduvoje laiko pakankamai gautų. Tačiau tai jau – praeitis. Žymiai liūdnesnis dalykas, kad pačioje Marijampolėje jau daug metų yra visiška jaunų žaidėjų sausra. Bet čia mūsų komanda pati atsisakė galvoti apie vietinių žaidėjų rengimą ir integravimą į Sūduvą.

    • griezhtas 2015, gegužės 7 | 16:15 Atsakyti

      Marijampoles jauni zaidejai Italijoj integruojasi 😀 o ir siaip nereiketu varyti dievo i medi, turim per paskutinius 3 metus integruota Bagdonaviciu, Isoda, Kiselevski.
      O su jaunais zaidejais cia visos Lietuvos, ne tik Marijampoles beda ir kalčiausia del to yra demografija salygota kritusio gimstamumo – emigracija – kitoks jaunosios kartos mentalitetas. Galima geresniu treneriavimu didesni procenta talentu atskleist, bet tiesiog tu talentu Lietuvoje yra gime per puse maziau, nei buvo 15-20 metu atgal.

  6. Favoritas 2015, gegužės 7 | 17:30 Atsakyti

    Demografija manau mažiausiai kalta. Apskritai dėmesys jaunimui skiriamas per mažas, pradedant treniruočių salygomis ir baigiant trenerių sugebėjimais. Prieš kokį pusmetį žiūrėjau interviu apie jaunuolius, kurie buvo išvykę į Italijos klubą. Kaip jie patys sakė, didžiausias skirtumas tarp LT ir IT futbolo treniruotėse – greitis. Tų talentų pas mus ir nebus šimtais, bet su mūsų treniruočių sistema mes ir tuos kelis savuosius talentus vėžliais padarysim.

  7. Jonas | SDV 2015, gegužės 7 | 17:46 Atsakyti

    O aš labiau kalbu apie tai, kad tarp pagrindinės komandos ir vietinio futbolą lošiančio jaunimo buvo sukurta didžiulė praraja per tuos metus, kai Sūduvoje praktiškai nebeliko dublerių. Juk jei nėra pavyzdžių to, kaip jauni vietiniai futbolininkai keliasi į pagrindinę komandą – nebelieka esminės paskatos tiems vietos jaunuoliams profesionaliau žiūrėti į futbolą. Taip, Bagdanavičius, Kiselevskis ir Isoda yra pavyzdžiai. Tačiau paskutinis iš jų buvo Isoda, kuris normaliai pagrinde lošti pradėjo prieš kokius trejus metus. Ir nuo to laiko – visiška tuštuma. Vis tik nepanašu, kad tie keli jaunuoliai, kurie formaliai įrašyti į komandos sudėtį A lygos svetainėje iš tikro turi pakankamai parako, kad Veselinovičius ryžtųsi rizikuoti juos leisdamas aikštėn.

  8. Varvalas 2015, gegužės 8 | 13:14 Atsakyti

    Netikėjau, kad ta praraja tarp profų ir mėgėjų yra tokia milžiniška. Tai parodė ir rungtynės su Kybartų „Sveikata“, kurią irgi reikėtų laikyti mėgėjiška komanda. Keista ir baisi sarmata, kad pusė Sūduvos komandos žaidėjų + mėgėjai „pasikrovė“ nuo visiškų mėgėjų.

    • 21232131 2015, gegužės 8 | 18:16 Atsakyti

      koke puse? ju buwo 4 tj lieka 7 megejai irgi…o rungtyyniu speju nematei tj irgi nzn kaip vyko zaidimas ir pns.O futbole kamuolys apvalus visokiu dienu ir rungtyniu buna jeigu jie liks koki 8 toje grupeja tada galesi kazka sakyt o dar tai nieko nereiskia ir suduva trakai ismeta ir taures ir chealsea gauna nuo 4 lygos klubu visko buna

Naujas komentaras