Utenis - Sūduva

„Utenis“ – naujas išbandymas

Štai ir prabėgo savaitė po liūdno šeštadienio Vilniuje. Valentinas Baranovskij sako, kad komanda atgali nesidairo – būtų gerai, kad ir mums netektų ir vėl atgal dairytis. „Sūduvos“ dabar laukia serija rungtynių su varžovais, kuriuos privalu įveikti. Tačiau ir artimiausiomis savaitėmis lengvų pasivaikščiojimų greičiausiai nebus.

„Sūduvai“ laikas pabusti

„Sūduvai“ pastaruoju metu sekasi labai vidutiniškai. Nepavyksta įveikti nei tiesioginių konkurentų, nei komandų, kurios apie medalius ir nesvajoja. Svarbiausia, be abejo, yra tai, kad prastų rezultatų problema yra ne tiek fantastinis priešininkų žaidimas, kiek fundamentali žanro krizė „Sūduvos“ stovykloje.

Problemų galima įžvelgti visuose aikštės taškuose. Pavyzdžiui, gynyba didžiąją rungtynių dalį veikia visai gerai (lošiant su „Trakais“ ypač gerai atrodė Ugge), tačiau pakanka poros kvailų klaidų ir tenka iš savo vartų traukti vieną kamuolį po kito.

Tuo tarpu puolimas žvėriškai stokoja fantazijos ir greičio. „Sūduva“ pamiršo, ką reiškia kontratakuoti, o kai priešininkas gynyboje sutelkia didesnes pajėgas, mūsiškiams pritrūksta kombinacinių idėjų kelių sluoksnių gynybai įveikti.

Kitas ašarą spaudžiantis dalykas – totalus nesugebėjimas kurti pavojų po standartinių situacijų. Standartinių situacijų „Sūduva“ negeba padoriai atlikti nuo pat Rafaelio Ledesmos laikų. Iš šalies žvelgiant, yra visiškai nesuprantama, kodėl toks svarbus šiuolaikinio futbolo elementas „Sūduvoje“ yra taip apleistas. Beje, „Sūduvai“ ne tik sunkiai sekasi pačiai atlikti standartus, bet ir gintis nuo priešininkų kampinių ir baudos smūgių. Kažkodėl šiais atvejais „Sūduvos“ aikštėje labai dažnai kyla chaosas, kuris baigiasi smūgiais į vartus.

Taigi, „Sūduvai“ reikia lipti iš balos. Tačiau pernelyg nusiminti neverta – kol kas situacija lygoje yra pakankamai dėkinga. Tiesa, „Trakai“ varo neįtikėtinai gerai, tačiau ar sugebės tokiu pat tempu nuvažiuoti visą sezoną – kitas klausimas. „Atlantas“ buksuoja ne mažiau nei „Sūduva“ – kartais pavaro, o kartais – krinta lygioje vietoje. Tad laiko ir erdvės improvizacijai „Sūduva“ dar turi. Juolab, kad šiais metais pavyko išvengti duobės sezono pradžioje, kuri anksčiau sukurdavo situaciją, kai kone kiekvienos rungtynės būdavo lemiamos.

Utenoje – viskas gerai

O štai „Utenio“ gyvenimas greičiausiai yra linksmesnis. Nepaisant kol kas nelabai garbingos priešpaskutinės vietos. „Utenis“ ne šiaip sau po savo vardu yra užsirašęs šūkį „Atgimusi futbolo aistra“. Utenoje šiuo metu viskas atgimę – ir klubas A lygoje lošia, ir žmonių būriai į stadioną traukia. Simpatiška man ši komanda – kaip ir visi optimistiškai atgiję mažesniųjų miestų klubai. Belieka viltis, kad šis optimizmas per pora metų nepavirs neviltimi, kuri ištiko kai kuriuos kitus panašius Lietuvos klubus.

Utenis - Sūduva

Pirmo rato rungtynių momentas. Nuotraukų autorius – Vytautas Gimžauskas. Dėkoju „Uteniui“ už leidimą vaizdus panaudoti. Galite apžiūrėti ir visą šių rungtynių galeriją.


 

„Utenis“ lošia taip, kaip lygos debiutantui ir dera. Netgi šiek tiek geriau. „Utenis“ žaidžia gyvą, energingą, tačiau labai banguotą futbolą. Tai ir yra priežastis, dėl kurios šis klubas kol kas lenkia tik beviltiškai sezoną pradėjusius „Šiaulius“. „Utenis“ jau spėjo įkasti ir „Sūduvai“, ir „Atlantui“. Deja, ne toks geras žaidimas su lentelės kaimynas lėmė ir kol kas menką taškų derlių.

Įdomi „Utenio“ gyvenimo dalis yra gan netikėtai užsimezgęs konktaktas su vienu išmintingiausių Lietuvos futbolo personažų – Danijoje treneriu dirbančių Aurelijumi Skarbaliumi. Visų pirma šis treneris rengia treniruočių programą „Utenio“ vaikų grupėms, tačiau, panašu, patarimų gauna ir pagrindinę komanda. Vien šio žmogaus dėmesys Utenos klubui ir jo pasiryžimas aukoti savo laiką ir energiją rodo, kad „Utenio“ projektas kol kas yra lipdomas šiuolaikiškai ir perspektyviai. Jei kas praleidote – būtinai paskaitykite prieš pora dienų skelbtu Ingvaro Butauto interviu su Aurelijumi Skarbaliumi.

Gandai, paskalos ir perspektyvos

Tad rungtynių Marijampolėje greičiausiai bus įtemptos ir įdomios. Nors atvažiuoja ne „Žalgiris“ ar „Atlantas“, tačiau šeštadienio vakarą stadionę praleisti verta.

O kol kas benzino į A lygoje neseniai įsiplieskusią ugnį vis papilsto Pakruojo „Kruoja“. Ši komanda toliau skleidžia labai įtartinus garus, leidžiančius spėti, kad problemų čia yra tiek, kad nors vežimu vežk.

Po skandalo per rungtynes su „Sūduva“, iš komandos dingo būrelis žaidėjų. Žmonės šneka, kad paskui legionierius „Kruoją“ paliko Dominykas Galkevičius, kuris jau treniruojasi Klaipėdoje. Dar trys „Kruojos“ žaidėjai yra diskvalifikuoti (berods mėnesiui) LFF parėdymu.

Naujų spalvų įgavo ir gandas apie tai, kad „Kruoja“ gali prarasti teisę lošti Europos lygoje. Šį kartą apie tai prakalbo pačios Lietuvos futbolo federacijos pareigūnai, kurie, anot gandų, prisidėjo ir prie to, kad „Šiauliai“ atleistų iš lažybinių skandalų neišsipainiojantį klubo prezidentą.

„Delfio“ kalbintas LFF pareigūnas  nebuvo įgaliotas pateikti galutinio sprendimo (jo, panašu, dar ir nėra), tačiau „Kruojos“ šio sezono šokius įvertino labai griežtai. Tad beliks klausyti ausis ištempus ir laukti galutinio LFF nuosprendžio, nes, panašu, jis gali turėti įtakos ir „Sūduvos“ šių metų sezonui.

Pasidalink su draugais:

15 koment.

Komentuok!
  1. Marijus 2015, gegužės 16 | 15:33 Atsakyti

    „Simpatiška man ši komanda – kaip ir visi optimistiškai atgiję mažesniųjų miestų klubai. Belieka viltis, kad šis optimizmas per pora metų nepavirs neviltimi, kuri ištiko kai kuriuos kitus panašius Lietuvos klubus.“

    1. Utenis ne optimistiškai atgijęs, o planingai atgaivintas. 2. Nematau priežasčių, kodėl Utenis turėtų „užsilenkti“. Utenos savivaldybė puikiai tvarkosi, ten niekas nedaroma šiaip sau, pripuolamai. Miestas nėra menkas (27 tūkst gyventojų, palyginimui Marijampolėje – 39 tūkst.), be kita ko Utenoje stipri ekonominė bazė, o pats miestas labai pagražėjęs. Apskritai Utena pastaruoju metu tapo gera vieta gyventi ir vystyti verslą, tai nėra kažkoks užkampis.

  2. Marijus 2015, gegužės 16 | 21:53 Atsakyti

    Abejoju ar šiuo atveju reikia kaltinti trenerį. Jeigu turėdami totalinę žaidybinę persvarą nesugeba įridenti kamuolio į vartus, tai greičiau žaidėjų, o ne trenerio bėda. Treneris gi neišeis į aikštelę ir nepadarys darbo už žaidėjus.

    Kita vertus, treneriai keičiasi, o bėdos lieka tos pačios. Komanda periodiškai krenta į dobes ir siaubingai praranda taškus. Velnias žino kur giluminė tokios nelemties priežastis

  3. Anonimas 2015, gegužės 16 | 21:53 Atsakyti

    Ir ką dabar serbas pasakys ? „Sveikinu utenio komanda ir linkiu jiems sekmės,mes zaidem labai gerai bet kartais futbolas toks jau buna ir t.t“

  4. Ziurovas 2015, gegužės 16 | 22:24 Atsakyti

    Va kokia turi but komanda turi dvi progas is ju vienas ivartis ir paskui desimtyje dar sukuria kelias progas o mes apgule 30 minuciu nesugebam imusti tad medalius gali dabar nusikabinti

Naujas komentaras