radzinevicius-utenis

„Sūduva“ važiuoja į Uteną

„Sūduvos“ laukia dar vienas „nepatogus“ varžovas. „Utenis“ šiais metais gavo misiją, kurią ankstesniais metais „Sūduvai“ atlikdavo „Kruoja“. Pamenate? Kad ir kokio stiprumo ar bankroto lygio būdavo „Kruoja“, „Sūduvai“ šį varžovą įveikti buvo velniškai sunku.

„Sūduva“ su „Uteniu“ lošė du kartus. „Sūduva“ per tas rungtynes paėmė 1 tašką, „Utenis“ – 4. Utenoje, tiksliau Visagine, „Sūduva“ šiaip ne taip išplaukė. O va Marijampolėje nepavyko nė tiek. Ir štai „Utenis“, kuris A lygoje atrodo neblogai, tačiau niekuo ypatingu nepasižymi, tapo „Sūduvos“ skriaudiku. Tiesą pasakius, jei ne prieš „Sūduvą“ iškovoti taškai, „Utenio“ vaizdelis A lygos lentelėje būtų žymiai prastesnis.

Tikslai ir netikėtumai

„Sūduva“ beprasmiškai iššvaistytų taškų limitą jau seniai yra išnaudojusi. Nebent atšauktume tikslą laimėti medalius. Praeito turo rungtynės aiškiai parodė, kad „Trakus“ pasivyti – misija neįmanoma. Galima tikėtis, kad „Trakams“ pagalius į ratus kaišios kortelės, traumos, nuovargis ir trumpas suolelis, tačiau būtų sunku patikėti, kad taip žaidžianti komanda galėtų išbarstyti 12-14 taškų skirtumą, kuris ją skiria nuo banguotai lošiančių „Atlanto“ ar „Sūduvos“.

Kitas dalykas – tiek pat sunku tikėtis, kad „Sūduva“ ims labai daug taškų lošdama su stipriausiomis lygos komandomis. Todėl su lentelės antros pusės komandomis tiesiog privalo griebti tik pergales.

Tačiau įdomiausia šių rungtynių intriga slypi kitur. Pirmą kartą nuo praeito sezono pradžios „Sūduva“ turės verstis be… Tomo Radzinevičiaus.

Tomas gavo ketvirtą kortelę už tariamą vaidybą rungtynėse su „Trakais“, todėl galės savo komandą pagaliau pamatyti iš tribūnos.

Karolis Laukžemis

Taigi, Karolis Laukžemis gaus šansą būti vieninteliu „Sūduvos“ puolimo karaliumi visas rungtynes. Tokios garbės jau seniai niekam „Sūduvoje“ nebuvo tekę. Tie keli kartai, kai Radzinevičius buvo keičiamas, „Sūduva“ pirmaudavo bent 5 įvarčių skirtumu.

Tikrovė ir planai

Rungtynės prieš „Utenį“ bus nelengvos, nes tai yra viena iš tų silpnesniųjų komandų, kurios supranta, jog lošiant su stipresniu varžovu esminis šansas yra kieta ir drausminga gynyba. Tačiau „Utenis“ – ne „Trakai“. „Utenis“ paprasčiausiai neturi tiek kokybiškų žaidėjų, kad galėtų dusinti „Sūduvos“ puolimą taip, kaip tai darė praeitą sekmadienį „Trakai“.

„Sūduvos“ puolimas akivaizdžiai pagerėjo nuo sezono pradžios, nors tobulėti yra tiek, kad greičiausiai tik kitą sezoną galime tikėtis ryškesnio kokybinio šuolio. Tačiau su Jamaku ir po traumos grįžtančiu Vaskela „Sūduva“ turi galimybę taikyti žymiai platesnį puolimo variantų spektrą, nei tuomet, kai pagrindiniu „Sūduvos“ atakų organizatoriumi buvo Ugge. Bėda ta, kad kol kas tas spektras yra susijęs tik su personaliniais vieno ar dviejų (jei į sąrašą įtrauktume ir Vaskelą) žmonių sugebėjmais.

Esminis šiandieninės „Sūduvos“ futbolo trūkumas vis dar išlieka toks pats – kažkoks įgimtas komandos polinkis atkakliai taikyti tą pačią formulę, net jei ji – akivaizdžiai neveikia.

Kitaip tariant, „Sūduvos“ žaidėjams labai trūksta strateginio parengimo, taktinės įvairovės ir platesnės treniruotėse išmoktų schemų gamos.

Kas neveikia „Sūduvos“ mašinoje?

Rungtynės su „Stumbru“ ir „Trakais“ tą puikiai rodė. „Stumbras“ neturėjo prieš „Sūduvą“ jokio racionalesnio plano, todėl Nerminas Jamakas darė ką norėjo. Gerai organizavo „Sūduvos“ puolimą, buvo matomas ir aikštės centre, ir prie „Stumbro“ vartų, mušė įvarčius pats.

O štai „Trakai“ Jamaką visiškai neutralizavo (apie tai buvo kalbos rungtynių „recenzijoje“). Tačiau kiti „Sūduvos“ žaidėjai ir netgi treneris šį faktą ignoravo. Kiekvienas su kamuoliu savoje aikštės pusėje ar aikštės viduryje atkakliai ir desperatiškai ieškodavo Jamako ir mesdavo jam kamuolį netgi tuomet, kai prie jo būdavo 2-3 „Trakų“ žaidėjai.

Nermino Jamako futbolo stilius yra gan akivaizdus. Gavęs kamuolį jis iškart jį stumia priekin, jei mato įdomesnį sprendimą. O va jei sprendimo nemato – tuščio perdavimo jis niekada neatiduoda. Tuomet varosi tolyn pats ir paprastai gan sėkmingai susitvarko su vienu, o kartais ir keliais jį prižiūrinčiais priešininkais. Gera savybė – jei nėra kam atiduoti kamuolio, tai gal geriau jo iš viso niekam neduodi. Nesilaikant šios taisyklės, po perdavimo ataka dažniausiai baigiasi.

Urbonas tai išstudijavo. Todėl po to, kai „Trakai“ įmušė įvartį, komandai buvo duoti atitinkami nurodymai. Pirma, asmeniškai ir labai glaudžiai prižiūrėti Jamaką. Antra, prižiūrėti kraštus ir Radzinevičių – labiausiai tikėtinus Jamako perdavimo adresatus. Taip ir baigėsi „Sūduvos“ atakų įvairovė. Jamakas sunkiai galėjo surasti laisvų kolegų priekyje, o jam pačiam tekdavo iš peties grumtis su iškart keliais kibiais persekiotojais.

Būtent dėl to ir rašiau, kad verkiant Vaskelos aikštėje reikėjo žymiai anksčiau. Mat Jamakui pagalbos reikėjo ne toli priekyje, o pačiame aikštės centre. Jei jis būtų šalia turėjęs galintį palaikyti kamuolį ir atiduoti pasą žmogų – „Trakams“ būtų buvę žymiai sunkiau užvaldyti aikštės vidurį.

Valentin Baranovskij

Sakyčiau, vieninteliai šviesos spindulėliai antrame kėlinyje buvo Karolis Laukžemis ir Valentinas Baranovskis. Jie ko gero vieninteliai teisingai perskaitė situaciją ir mėgindavo ateiti Jamakui į pagalbą. Tačiau tai reiškė, kad Laukžemis palikdavo vidurio puolėjo poziciją ir turėdavo stipriai atsitraukti atgal, o Baranovskis – judėdavo iš savo krašto į aikštės vidurį. Šių pastangų nepakako, o fundamentaliau pakeisti žaidimo planą „Sūduva“ nesugebėjo.

Ir visos kitos ligos

Kita akivaizdi problema – „Sūduva“ galutinai pamiršo tai, ką taip puikiai mokėjo kelis praeitus sezonus. „Sūduva“ nebemoka staigiai pereiti į kontrataką. Į priekį kamuolys dažniausiai metamas be jokio plano, o Bartkus kažkodėl praktiškai visada renkasi trumpą perdavimą krašto gynėjui, o ne tolimą išmetimą ar spyrį link vidurio ar krašto puolėjų.

Taip žaidžiant, atsisakoma vieno iš esminių lietuviško futbolo privalumų. Juk kai visoms komandoms trūksta taktinio brandumo ir aukšto individualaus lygio žaidėjų, greitas puolimas yra kone esminis šansas ką nors priekyje nuveikti.

Lietuvoje nėra komandos, kuri mokėti lošti prieš masyvią, autobusinę gynybę. Netgi tuomet, kai susitinka akivaizdžiai skirtingo lygio komandos.

„Sūduvai“ iš savo priemonių rinkinio išbraukus kontrataką, komanda smarkiai sumenkina savo puolimo galimybes.

Po tokių ilgų pasvarstymų apie puolimą, nori nenori tenka grįžti atgal į namus – prie gynybos. Tik čia – nieko naujo pasakyti neįmanoma. „Sūduva“ šiemet labai prastai ginasi. Tiksliau – žiūrint iš kosmoso – ginasi gal ir neblogai. Tačiau kiekvienose rungtynėse be išimties padaro po 2-3 beviltiškas klaidas, po kurių labai dažnai krenta rungtynių baigtį nulemiantys įvarčiai.

Tokia neprognozuojama gynyba ir lemia, kad neblogos pastangos atakuojant eina šuniui ant uodegos net ir lošiant su silpnais varžovais. Praleidus į savo vartus „netyčiuką“, priešininkas pasistato autobusą ir kankina „Sūduvą“, ramiai laukdamas šanso kontratakoje. Ir jei priešininkas turi bent kiek padorsnį žaidėją priekyje – šansų įmušti paprastai dar susikuria.

Ar yra kokios nors šviesos naktyje?

Stebuklingo „Sūduvos“ išgijimo viltimi gyvename jau daugelį sezonų. Kažkokiu mistiniu būdu tam tikri šios komandos futbolo bruožai išgyvena prie visų trenerių ir kasmet besikeičiančių žaidėjų. Lyg koks neišgydomas virusas.

Gražių, netgi labai gražių akimirkų „Sūduva“ parodo kone kiekvienose rungtynėse. Kone kiekvieną sezoną būna atkarpų, kai net kitų komandų gerbėjai mus mėgina raminti: „ko čia drąskotės – šiuo metu jūsų komanda yra gražiausią futbolą lygoje lošianti“.

Deja, mes puikiai žinome, kad visi tie grožiai ir gėriai yra laikini. Paprastai mes nežinome tik vieno dalyko – kada „Sūduva“ suloš nuostabias rungtynes, o kada – be jokios akivaizdžios priežasties – sužais beviltiškai.

Tai yra esminis „Sūduvos“ bruožas. Tokia beveik „tautinė“ charakterio savybė.

Štai ir šiemet mes negalime nieko prognozuoti. Kartais „Sūduva“ varo kaip iš natų. O kartais – pralošia kažkokiam „Spyriui“. Tai nėra duobės ar pakilimai. Tai yra tiesiog „nusiteikimas“ ir „likimas“. Ir jokių racionalių paaiškinimų.

Pavyzdžiui, niekas negalėtų paaiškinti, kodėl panašaus pajėgumo sudėtį turintys „Trakai“ lošia keliskart geresnį futbolą? Logiškai galvojant, lyg ir turėtum besti pirštu į abiejų komandų trenerius. Tačiau kažkodėl man nesitiki, kad jei šiemet „Sūduva“ būtų pasirinkusi Urboną, o ne Veselinovičių, šiandien matytume kitokią „Sūduvą“. Mistika.

Tad štai taip ir dera laukti rungtynių su „Uteniu“ – silpnesne, tačiau nebloga ir idėją turinčia komanda. Galbūt „Sūduvai“ pasiseks – „likimas“ bus palankus, o „nusiteikimas“ – tinkamas. O gal – atvirkščiai. Įkris koks beviltiškas įvartis ir viskas nueis šuniui ant uodegos.

Belieka vienintelis sprendimas – kreiptis į burtininkę Palmirą. Gali ji galėtų pasakyti ką nors tikslesnio apie ketvirtadienio rungtynių baigtį.

Pasidalink su draugais:

22 koment.

Komentuok!
  1. Dovydas 2015, rugpjūčio 4 | 23:08 Atsakyti

    Utenoj tikrai bus nelengva. Uteniskiai pilni entuziazmo ir turi stipria komandine dvasia. Ko nepasakysi apie siumetine Suduva. Ir jei neisvysim nauju taktiniu ejimu bus sunku siekti teigiamo rezultato

  2. Jonas | SDV 2015, rugpjūčio 5 | 22:09 Atsakyti

    tiesiog neįtikėtinai, kaip lentelės kolegos dėl Sūduvos stengiasi. Reikėtų ir pačiai Sūduvai šiokias tokias išvadas daryt

  3. voleur 2015, rugpjūčio 5 | 23:13 Atsakyti

    suduvai isvados tik vienos isformuot komanda :) dar cia kazkas buvo minejes uzsodinti runkeliais zole :) ir tie lenteles kolegos vejasi suduva man rodos, o ne padeda. dar idomu bus kaip ten pati suduva su tais kolegomis zais :))) cempionatas idomus bet gaila kad ne mums…

  4. Favoritas 2015, rugpjūčio 5 | 23:16 Atsakyti

    Aš nesuprantu kodėl mums nei Trakai nei Atlantas neįveikiami? Net šis Trakų pralaimėjimas nedžiugina, patiems reikia iš jų imt taškus. Bet kokiu atveju čempionatas įdomus!

  5. Antonimas 2015, rugpjūčio 6 | 08:17 Atsakyti

    Aš tai nesuprantu kodėl čia visi tokie pesimistai. Pasiimsime tą trečią vietą ir viskas bus OK, vėl grįš max 2 turai eurotaurių.

    • Anonimas 2015, rugpjūčio 6 | 11:07 Atsakyti

      Sakai „pasiimsime“? Tai va, kad niekas tų medalių nebeduoda. Reikia juos iškovot! Trečias sezonas toks iš eilės, reikia atprast nuo minties, kad vien už Sūduvos vardą ir statusą (pagrindiniai pretendentai į trejetuką) gausim medalius.

      • Antonimas 2015, rugpjūčio 6 | 11:43 Atsakyti

        Man šis sezonas visai nepanašus į paskutinius. Mano galva Sūduva daug stipresnė nei pernai, o konkurentai nusilpę. Per praėjusią dalį sezono mūsų sėkmė tikrai nemylėjo, o ji tikrai atsisuks. Dėl to ir kalbu taip užtikrintai, kad imsime bronzą.

        • Jonas | SDV 2015, rugpjūčio 6 | 11:50 Atsakyti

          nežinau nežinau – kol kas toji stiprybė vis dar „ant popieriaus“, nes ir šiemet nebuvo nė vienų rungtynių, apie kurias galėtų pasakyt, kad Sūduva tikrą jėgą parodė. pergalių su daug įvarčių prieš kokius Spyrius, Stumbrus ar Šiaulius skaičiuoti neverta

          • Anonimas 2015, rugpjūčio 6 | 11:58

            Tas ir yra, kad prieš lyderius žaidžiam šįmet lygiai arba net geriau už juos, tik labai jau nesiseka. O pernai ir su sėkme rezultatų nebuvo.

          • carlos 2015, rugpjūčio 6 | 12:12

            nesisekė trakams vakar ir tai buvo pirmos jų tokios rungtynės per šį sezoną, o vat kai prakiši visiems pagrindiniams konkurentams kažkokią sėkmę kaltinti tik visiški fatalistai gali, čia gi ne teleloto kažkoks, jeigu žaisi pranašiau 9 iš 10 kartų laimėsi…

  6. Jonas | SDV 2015, rugpjūčio 6 | 09:33 Atsakyti

    Trakų pralaimėjimą nesunku paaiškint net ir nemačius tų rungtynių. Net ir rungtynės su Sūduva parodė, kad Trakams – nelengvi laikai. Ši komanda nepajėgė dominuot taip, kaip dominavo antro rato rungtynėse ir iššvaistė daug gerų progų, kas rodo psichologinį nestabilumą. Tačiau akivaizdu, kad šioms rungtynėms Trakai išsamiai ruošėsi. To ir šiek tiek sėkmės pakako, kad Sūduvai Trakai taptų neįkandamu varžvu.
    .
    O štai Šiaulius greičiausiai galvojo viena koja aplošt. Ir jokių ypatingų taktikų nenusibraižė. Kitas dalykas – nuovargis. Vis tik rungtynėse prieš Sūduva Trakų komandoje buvo žaidėjų, kurie tiesiogine šio žodžio prasme nepaėjo į rungtynių pabaigą. Tad man belieka atsiimti aukščiau pateiktame tekste parašytus žodžius apie tai, kad Trakams neįmanoma iššvaistyti dabartinės persvaros. Kai pralaimi Šiauliams – viskas įmanoma.

  7. Dovydas 2015, rugpjūčio 6 | 19:52 Atsakyti

    Lygiosios Utenoj tolygu pralaimejimui. Pries rungtynes sakiau kad bus nelengva. Taip ir atstiko. Taktiniu gudrybiu taip pat neisvydom. Suduvos zaidime buvo visiskas chaosas

Komentuoti: Dovydas Atšaukti atsakymą