Žalgiris - Sūduva

26: „ŽALGIRIS“ 3:0 „SŪDUVA“

Šiandien prie stadiono sutiktas pažįstamas užklausė: „Na, ko lauki?“ Aš atsakiau tiesiai šviesiai ir, dievaži, nepamelavau: „Nieko“. Ar buvo galima tikėtis stebuklo? Kažin. Pastaraisiais metais „Sūduva“ stebuklais mūsų nelepina. Paskutinis kartas buvo šiame stadione lošiant su tuo pačiu „Žalgiriu“. Tačiau tai buvo labai seniai.

„Sūduva“ žaidžia labai racionaliai. Dažniausiai laimi prieš tuos, prieš kuriuos ir turi laimėti (nors būna ir nemalonių staigmenų). O štai su sau lygiomis ar stipresnėmis komandomis lošia į minusą. Tai ir yra esminė priežastis, kodėl medalių Marijampolėje nebuvo taip pat seniai, kaip ir stebuklų.

Kitas smulkus niuansas – rungtynės su „Žalgiriu“ jau prarado tą žavesį, kurį jos turėjo prieš 3-4 metus. Mes vis dar tradiciškai tikimės, kad prieš čempionus „Sūduva“ pavarys, tačiau kuo toliau, tuo pavaryti pavyksta sunkiau.

Tiesa, antro rato rungtynėse Marijampolėje „Sūduva“ buvo per plauką nuo pergalės. Pergalę nusinešė vartų skersinis, o per kitą ataką „Žalgiris“ nusinešė ir lygiąsias. Tokios tokelės. Tad tikėtis išskirtinių rungtynių šiandien tikrai nebuvo prasmės.

„Sūduvos“ planas

Manau, yra visiškai teisūs tie, kas galvoja, jog „Sūduvos“ vadai nusprendė šį kartą pataupyti žaidėjų jėgas prieš artėjantį dublį su „Atlantu“. Kitaip negali paaiškinti gan keistokų sudėties konfigūracijų.

Vienintelis Isoda buvo tikėtas, nes, kaip žinia, Prebiračevičiaus komandoje nebeliko. O štai Kiselevskis vietoje Jamako pirmame kėlinyje – visiškai nelauktas ėjimas. Tačiau tai buvo tik pasakos vaikučiams, palyginus su antrojo kėlinio keitimais, po kurių aikštėn stojo Kardokas ir Antanavičius.

Žaidėjai, kurių į aikštę Veselinovičius neleidžia net ir tuomet, kai rungtynių baigtis aiški. Tiesa, gali būti ir taip, kad toji baigtis treneriams buvo aiški dar prieš rungtynes.

Jėgų dialektika

Šiandien aikštėje pamatėme dvi skirtingo pajėgumo komandas. Viena gera, kita – nelabai. „Žalgiris“ buvo pranašesnis visais parametrais – įskaitant ir pražangas, bei už jas gautas korteles. Sakyčiau, iš trijų šio sezono kartų, „Žalgiris“ šiandien sužaidė geriausias rungtynes.

Buvo dailu matyti, kaip ši komanda puikiai juda po aikštę, kaip lengvai keliais perdavimais apeina visas „Sūduvos“ užtvaras. „Žalgirio“ priekinės linijos žaidėjais prie „Sūduvos“ vartų taip pat darė ką tik norėjo – guldė mūsiškius vieną po kito. Galima tik pasidžiaugt, jog įvarčių mažokai įmušė. Kreivakojai, vienžo.

Ar jautėsi, kad „Žalgiryje“ nebuvo Šembero? Nė velnio. Tiesa, techninio broko, ypač pirmojo kelinio antroje pusėje ir „Žalgiris“ pridirbo per akis. Šleivi pasai, vienas kito nesuprantantys žaidėjai – viso to buvo. Tačiau „Žalgiris“ visiškai valdė aikštės vidurį, o „Sūduva“ – tik savo aikštės pusę. Ir tai tik tomis akimirkomis, kai „Žalgiris“ neatakavo.

Žalgiris - Sūduva

Jei jau planuotum prieš tokį varžovą ką nors pasiekti, visų pirma derėtų galvoti apie gynybą. Gynybą ir kontratakas. Deja, „Sūduvos“ gynyba kaip visada pernelyg neblizgėjo. Pirmi du kvailoki „Žalgirio“ įvarčiai verčia kalbėti apie sportinę sėkmę, tačiau gal geriau pakalbėkime apie tai, kodėl kamuolys nukrisdavo būtent „Žalgirio“ žaidėjui, o ne per pora metrų stovėjusiems „Sūduvos“ futbolininkams. Dar geriau būtų klausti, kodėl „Sūduvos“ baudos aikštelėje apskritai būdavo visiškai laisvų „Žalgirio“ futbolininkų.

Atakuoti „Sūduvai“ sekėsi labai sunkiai, nes priekyje buvo labai mažai judesio.

Labiausiai mane stebino tai, kad užsidirbę baudos smūgį „Žalgirio“ pusėje, „Sūduvos“ žaidėjai mieliau atmesdavo kamuolį atgal, nei bandydavo į baudos aikštelę siųsti pora aukštų gynėjų ir aukštą perdavimą.

Juk tokios situacijos tokiose rungtynėse – yra retos progos įmušti įvartį. Kokie „Trakai“, pavyzdžiui, visada taip daro. Juk nuo baudos smūgio pradėti eilinę pozicinę ataką (kurios ir taip nelabai gaunasi) yra nelogiškas sprendimas.

„Sūduvos“ nusiteikimas: viskas gerai

Štai čia prieinu kertinę savo „analizės“ vietą. Esu tikras, kad daug kas su manimi nesutiks. Ypač nesutiks tie, kas rungtynes žiūrėjo kompiuterio ekrane. Spėju, kad per kompiuterį „Sūduvos“ gerbėjams šias rungtynes žiūrėti turėjo būti gan nemaža kančia. Nieko nepadarysi – viena ar dvi kameros negali perteikti emocijų taip, kaip tai padaro Čempionų lygos technologijos.

Tačiau tie, kas buvo stadione, garantuotai jautė, jog aikštėje esantys „Sūduvos“ žaidėjai varo iš paskutiniųjų. Stengiasi, kabinasi ir bando pramušti galva sieną. Šį kartą komandai negali priekaištauti dėl pastangų ar užsidegimo stokos.

Užsidegimo ne visuomet pakanka. „Sūduvos“ žaidimui vis dar trūksta kokybės, ramybės ir solidumo. Galva sieną pramušti iš tikro yra sudėtinga. Šiandien buvo daug optimizmą keliančių mikro-momentų. Tik dauguma jų vyko toli nuo „Žalgirio“ vartų arba neturėdavo tokio tęsinio, kad iš jų kiltų pavojai Vitkausko vartams.

zalgiris-suduva3

Tad įtampėlės šiose rungtynėse buvo. Ne dėl to, kad jų baigtis buvo nenuspėjama, o būtent dėl maksimalių „Sūduvos“ pastangų. O kai antram kėliniui prisėdau prie linksmo būrelio nelegalių migrantų iš Marijampolės, žaidimą žiūrėti tapo netgi linksma – taip, Armantai Vitkauskai, Mokolai tavęs iš tikro laukia!

Du draugai: Optimizmas ir Pesimizmas

Rungtynių pradžia buvo labai prasta. „Sūduva“ be Jamako atrodė pasimetusi, gavo greitą įvartį ir gan sunkiai atgavo kvapą. Tačiau į pirmo kėlinio vidurį tą kvapą galiausiai atgavo ir futbolas tapo žymiai įdomesnis. Nieko ypatingai pavojingo nesukūrė, tačiau bent jau jėgų pusiausvyrą aplygino.

Antrą kėlinį „Sūduva“ taip pat pradėjo labai aktyviai. Deja, ir vėl nieko labai pavojingo prie „Žalgirio“ vartų nenutiko. O kai tuoj po to gavo antrą įvartį – viskas visiems tapo aišku.

Akivaizdu, kad „Sūduva“ turi potencialo. Deja, tas potencialas niekaip nepavirsta solidesne jėga. Sezonas kruta link pabaigos, o „Sūduva“ vis dar nėra atradusi savo tikrojo žaidimo. Štai taip tie džiuginantys mikro-momentai ir nepavirsta rezultatu lošiant su stipresnėmis lygos komandomis.

O štai kas man šiandien patiko.

Patiko Arminas Vaskela. Iš esmės būtent jo pastangomis pirmame kėlinyje pavyko aplyginti žaidimą. Sakyčiau, Armino žaidimas netgi ėmė priminti Jamaką. Puiku, ir toliau taip.

Patiko šiemet pirmos pilnos Dariaus Isodos rungtynės. Tiesa, čia tai labiau reikia klausiamai pažvelgti į komandos vadus ir trenerius. Ar tikrai Prebiračevičiaus komandai apskritai reikėjo? Ar Darius Isoda negalėjo lošti nuo pat sezono pradžios?

Patiko Admino Kecapo futbolas. Pavyko jam ne visi judesiai, tačiau, turint omeny, kad lošta prieš „Žalgirį“, pavyko ne taip jau ir mažai. Kitas dalykas – vis tik būtent Kecapas buvo vienas iš ryžtingai stumiančių komandą į priekį (čia tiesiogine šio žodžio prasme), o ne ieškančių dar vieno perdavimo atgal.

Vaidas Slavickas ir toliau tik džiugina. Lošia užtikrintai ir intensyviai. Tiesa, akivaizdu, kad kol kas dar treneriai nėra nubraižę schemos, kas nutinka, kai Vaidas nuskuodžia į puolimą. Džiugui Bartkui vis tekdavo reguliuoti „eismą“ ir šauktis gynybon Ernestą Veliulį.

Čia galėtum sakyti, kad „Sūduvos“ krašto gynėjai apskritai pernelyg daug atakuoja, todėl nespėja susitvarkyti su savo tiesioginėmis pareigomis. Šiandien „Žalgirio“ kraštai siautėjo labai pavojingai ir tai darė visų pirma dėl to, kad niekas jų tuose kraštuose ypatingai neprižiūrėjo. Deja, jei priekin neitų Slavickas su Živkovičiumi, atakuoti greičiausiai būtų apskritai sudėtinga. Mat vidurio saugai (šiandien – Vaskela ir Jamakas) lošia taip stipriai atsitraukę, kad priekyje verkiant trūksta žmonių.

Markas Kardokas

Kardokas ir Antanavičius? Na čia Veselinovičius vis viena mus gerokai pribloškė. Net jei sutiksime su tuo, kad jėgas prieš „Atlantą“ verta pataupyti. Suprantu, kad Jamakui pakanka vieno kėlinio – vis tik antrą čempionatą iš eilės žmogus lošia. Bet Laukžemis su Baranovskiu pastaruoju metu tikrai nepervargsta. Kitas dalykas – o kodėl gi nebuvo verta aikštėn sugrąžinti Broko? Juk už dublerius jis jau lošia.

Tiesa, „Sūduvos“ jaunuoliams ypatingų priekaištų neturiu. Jokių nesąmonių jie nepridirbo. Aišku, jeigu nelaikysi nesąmone to, kad progą gavęs jaunas žaidėjas labiau stengiasi būti tylus ir nematomas, nei visa galva kala į kovą.

Labiausiai matomas Kardoko ir Antanavičiaus trūkumas – taktinės nuovokos stoka. Kažkaip jie vis atsidurdavo ne ten, kur labiausiai reikėdavo. Ypač tas jautėsi Kardoko veiksmuose. Štai gauna Kecapas krašte kamuolį ir rauna į priekį. O Kardokas, vietoje to, kad rautų dar greičiau ir mėgintų kur nors toliau atsidengti, kultūringai palūkuriuoja vyresnio kolegos ir tada jau risnoja kartu su juo atsitraukęs per 3 metrus. Kamuolio, aišku, negauna, nes iš tokio paso – jokios naudos. Kecapas – patyręs žaidėjas, puikiai tai supranta.

Tai ir nežinau, kam čia reikėtų priekaištauti dėl taktinio elementoriaus spragų – jauniems žaidėjams ar jų treneriams? Bet kokiu atveju, jie turėtų suprasti, kad tokių šansų kaip šiandien daug negaus. Todėl svarbus yra ne pats pasirodymo aikštėje faktas (taip, suprantu, bus ką draugams papasakoti), o tai ką toje aikštėje veikei. Ir jei jie dar turi kokių nors klausimų – lai pasirausia archyvuose ir pasižiūri, ką tokias progas gavęs kadaise išdarinėdavo Karolis Chvedukas. Tas kolega, anais laikais turėjęs tiek pat techninių ir taktinių trūkumų, varydavo taip, kad kartais atrodydavo, jog gyvas iš aikštės neišeis.

Šiandien ir rytoj

Šiandien rungtynės susiklostė taip, kaip ir buvo galima prognozuoti. Kai kurios sudėties improvizacijos tą prognozę padarė tik dar realesnę. Tačiau nesu tikras, ar rezultatas būtų kitoks, jei „Sūduva“ ir šiandien būtų variusi taip maksimalistiškai, kaip varė aną kartą Marijampolėje.

Racionaliai žvelgiant – iš tikro šios rungtynės nebuvo svarbiausia likusios sezono dalies kova. „Žalgiriui“ galima pralaimėti.

O va kas bus dabar – bus žymiai svarbiau. Žvelgiant į lentelę – akivaizdu, kad „Sūduva“ daugiau mažiau užsitikrino ketvirtą vietą. Ir tai yra visai neblogas pasiekimas. Tikėtina, kad ketvirtoji vieta leis kitais metais pasivažinėti po Europą. O iki to laiko bus galima ir šiandieninį „Sūduvos“ žaidimą paversti efektyvesniu ir solidesniu.

Tačiau medaliai kol kas dar nenuplaukė. Atstumą iki jų lems artimiausios dvi rungtynės su „Atlantu“. Pirmos – po 3 dienų. Antros – dar po savaitės. Dabar „Atlantas“ bus pailsėjęs, o „Sūduva“ – pavargusi. Tačiau kitą kartą – bus atvirkščiai. „Sūduva“ gaus savaitę atostogų, o „Atlantas“ tuo tarpu dar turės sužaisti su „Trakais“. Žodžiu, ši serija turi mirtinos reikšmės ne tik „Sūduvai“ ir bet ir Klaipėdos komandai.

Artimiausios 10 dienų bus labai įdomios. Pažiūrėsim, kokio plauko bus „Sūduvos“ tikslai po jų.

Tags Žalgiris

Pasidalink su draugais:

26 koment.

Komentuok!
  1. BENAS 2015, rugsėjo 13 | 08:31 Atsakyti

    Luzeriu sindromas. Zaisti niekas nenori. Pasai ir kamuolio priemimai tragiski. Gal reiketu i sporto mokyklas juos sugrazinti bent trims menesiams. Bet vargu – jau iprato tingeti ir mokytis.

  2. Jonas | SDV 2015, rugsėjo 13 | 09:05 Atsakyti

    Spėju, čia internetu taip matosi. Stadione matosi kitaip – žaisti visi nori, stengiasi, bet… nesigauna. Nemažai žaidėjų netgi bando žaisdami galvoti ir daryti dalykus ne iš lempos. Bet kol kas aiškesnį žaidimą matome tik fragmentais. Lošiant prieš Žalgiri graziu fragmentų – labai mažai, žaidžiant su kitais – pasitaiko daugiau. Tiesą pasakius. nelabai yra ir ko pykti. Nebent jau iš anksto galvojai, kad Sūduva – stipresnė už Žalgirį.

  3. M 2015, rugsėjo 13 | 10:11 Atsakyti

    Deja, ir stadione matesi daugmaz panasiai, kaip pirmame komentare. Sakykim, bent jau iki 2 ivarcio jautesi pastangos, o po jo is tikruju atrode, kad visiem viskas dzin. Realiai zaidimo visas rungtynes nebuvo (tik vienas kitas neblogas epizodas), komanda sunkiai atlikdavo 3-4 perdavimus is eiles, nesugebedama visiskai palaikyti kamuolio (nors ta atseit siemet daro neblogai), progos turbut nei vienos nesusikure, tik keleta pusprogiu, gynyba apskritai su Zalgirio puolimu, o labiausiai Sernu, nesusitvarke, ypac po 2 praleisto ivarcio. Zodziu, atrodem mazdaug kaip lietuviai Wemblyje. O skirtumas siu rungtyniu su tomis garsiomis, kurios pasibaige 8-1, yra tik tas, kad Zalgiris nebuvo nusiteikes musu sutrypti ir 8 neprimuse, nors galejo. Suprantama, kad pergales turbut mazai kas tikejosi, taciau, ko gero, kiekvienas tikisi bent jau maksimaliai gero zaidimo, koks, pavyzdziui, buvo 2 rato rungtynese su Zalgiriu. O siandien komanda suzaide turbut prasciausias sezono rungtynes, ir bent jau man atrode, kad esmine to priezastis buvo ne sugebejimu stoka, o nusiteikimas ir poziuris i rungtynes. Na bet, tikekimes, tai tebuvo iprastai prastas „popertraukinis“ futbolas ir pries Atlanta reikalai bus geresni.

  4. carlos 2015, rugsėjo 13 | 10:45 Atsakyti

    nu pataupė tuos žaidėjus tada, kai kaip išsireškė jūsų treneris, viskas jau buvo aišku, taigi galima spręsti, kad pataupymo prieš rungtynes planuota nebuvo, nes tada bent man nelogiškai atrodo, kodėl sėdi baranovskis, laukžemis ir tas pats tsivlko…

  5. BENAS 2015, rugsėjo 13 | 11:25 Atsakyti

    Gal ir nesitikejom pergales, bet zaidimo tokio kaip 2 rate tikrai laukem. Suprantama, kad technikos mokytis jau velu, bet elementariu taktikos dalyku (uzdengti zaideja – zalgirieciai atiduoda pasa zaidejui esanciam tarp keturiu musiskiu; atsidengti laukiant kamuolio, ieskoti laisvos erdves…) galima. Mastymo ir matymo nera. Nekalbant apie greiti. Poilsio, matai, jiems reikejo. Nematyti, kad tas poilsis buvo naudingas.

  6. Jonas | SDV 2015, rugsėjo 13 | 13:37 Atsakyti

    jėgų taupymą rodė tai, kad žaisti pradėjo be Jamako. nes be Jamako Sūduva ne tik prieš Žalgirį mažai ką gali – pirmuose ratuose tai buvo įrodyta. O vėliau įsibėgėti šansų nelabai ir buvo, nes žaidimas jau buvo paleistas. mano manymu, naudos iš to jėgų taupymo nebus, nes žaidėjų psichologijaI tokios racionalizcijos kažin ar padeda.

    • carlos 2015, rugsėjo 13 | 13:44 Atsakyti

      Nežinau, man jėgų taupymas yra tai, ką darė spyris prieš žalgirį, kai pusė komandos realiai buvo atsarginiai, o likę neatsarginiai irgi buvo pakeisti, nors rezultatas kaip ir buvo ant ribos. Vieno, kad ir esminio žaidėjo pataupymas vieną kėlinį, na niekaip neįsipaišo į tokią schemą, ko beje serbas ir nepatvirtino, sakė, kad jaunimą leist apsisprendė tik po antro įvarčio…Beje jei neklystu jamakas ne pirmą kartą antrame kėlinyje metamas…

  7. Anonimas 2015, rugsėjo 13 | 14:12 Atsakyti

    Kiekvieną sezoną su Žalgiriu bent po kartą pavykdavo sužaisti lygiosiomis ar laimėti, net praėjusį sezoną, kuris buvo prastas, pavyko du kartus nepralaimėti Žalgiriui, o šį sezoną net prieš Trakua nepavyksta nepralaimėti.

  8. Varvalas 2015, rugsėjo 13 | 14:53 Atsakyti

    kai kas tik dabar pradeda suvokti, jog Sūduva žaidžia taip, kaip sugeba. O sugeba – kaip geri vidutiniokai, neturintys (ir šįmet neturėję) šansų tapti prizininkais. Taigi, ir labai pykti nėra ko …

    • carlos 2015, rugsėjo 13 | 15:12 Atsakyti

      o kame gi sūduvos atskirais žaidėjų sugebėjimais sūduva taip jau be šansų nusileidžia trakams, jau nekalbant apie atlantą…

  9. Svirdulys 2015, rugsėjo 13 | 15:38 Atsakyti

    As vis tik linkes manyti, kad pagrindine Suduvos problema treneris. Pagal sudeti marijampolieciai niekuo nenusileidzia Trakams, o Atlanta tikrai lenkia.. Pirmoje sezono puseje buvo galima kalbeti apie tai kad reikia laiko zaidejams perprasti serbo schemas, bet sezonas jau arteja link pabaigos o progreso jokio kaip ir nesimato.

  10. Sinonimas 2015, rugsėjo 13 | 17:37 Atsakyti

    Kažin ar būčiau patenkintas, jei Sūduva leistų 6 užsieniečius starte ir dar 3 sėdėtų ant suolo, net jei tai užtikrintų pirmą vietą čempionate, nes tokia komanda nebūtų sava.

        • carlos 2015, rugsėjo 13 | 19:29 Atsakyti

          kai bosniai atsirado, o serbas dar neatleistas buvo, nuolat penki buvo, prieš tai neprisimenu, bet matyt keturi, o čia tas „paskutiniu metu“ tai ką reiškia, tai taip ir rašyk kad paskutinėse rungtynėse, nes prieš tai penki buvo:) ai šiaip tai dzin, jei jums trukdo tas vieno legionieriaus skirtumas tai ok, man asmeniškai dzin.

  11. griezhtas 2015, rugsėjo 13 | 17:54 Atsakyti

    Nesuprantu visu isteriju. Ar butu buve geriau, kad butu zaidejai butu eja mirt, kokie 3 gave korteles, 2 issitraumave, like po svilpuko krite traukiamom kojom ir vistiek pralaimeja, ir su atlantu zaistu dubleriai? Su zalgiriu varzybos buvo del 3 tasku su atlantu del 6 tai prioritetai buvo teisingi.
    Ir siaip teoriniu sansu vakar butume tureja, jei butu prebirasavecius ir soblinskas, o zalgiris buves be kuklio ir elivelto, kadangi tep nebuvo tai sansai buvo teoriniai, kadangi tie sansai nepasitvirtino, tai liko zaideju taupymo taktika

  12. voleur 2015, rugsėjo 13 | 17:56 Atsakyti

    Matau kad vis dar yra sansu uzimt 5vieta nes jeigu pries atlanta paims barankas netiek daug ir liks. As ir sutinku su teiginiu kad treneriui sezono per akis parodyt ar sugeba kazka ar ne. Ir realiai po rungtyniu su atlantu deciau taska.

  13. Varvalas 2015, rugsėjo 13 | 20:23 Atsakyti

    Sūduvai gerų rezultatų neduoda į komandą atėję žaidėjai, kurie kitose Lietuvos komandose žaidė gerai. Todėl prognozuodamas Sūduvos rezultatus atėjusių žaidėjų „vertę“ paskaičiuoju su koeficientu, nesiekiančiu vieneto. Paminėsiu, tik pastarųjų 3 – 4 metų atėjūnus ir jų pasiekimus Sūduvoje. Šilėnas Žalgiryje buvo matomas, Sūduvoje matomas tik kokias 3 – 4 pirmąsias rungtynes, Trakuose vėl kala įvarčius. Tamulevičius traukė Ekraną pernai rudenį, o Sūduvoje treneris jam vietos nerasdavo. Daukša buvo žinomas kaip kelių jaunimo rinktinių vienas iš lyderių – Marijampolėje kaip atsarginių atsarginis, o Kaune vėl atkuto. Veikutis ir Labžentis Granite mušė įvarčius, o kaip dabar „laikosi“ – matome. Vaskela buvo matomiausias ir naudingiausias žaidėjas Šiauliuose, Sūduvoje nepretenduoja nė į vieną šių titulų. Marijampolėje žemyn „nenusėdo“ tik Baranovskis, gal Grigalevičius. Sūduva iš kitų komandų pasiima žaidėjus lyg ir su „gera biografija“, bet čia nerodo žaidimo, kurį rodė ankstesniuose Lietuvos klubuose. Nors treneriai keičiasi, bet mano aprašytoje srityje – pastoviai prasti reikalai. Nekalbu apie legionierius arba lietuvius, atėjusius iš užsienio klubų (Valskis, Bartkus, Slavickas ir kt.), nes lyginti žaidimą skirtinguose čempionatuose yra sudėtingiau. Taigi, buvęs neblogas žaidėjų vardas kitose komandose paprastai reiškia, kad Sūduvoje jis bus „apmindžiotas“, o tokį žaidėjų kratinį vadinti perspektyvia komanda – negalima. Ir netikiu, kad dėl to kalčiausi buvo čia paminėti žaidėjai. Kaip sakė vienas gyvas polyyytikos klasikas – visa kaltė mūsyse.

    • griezhtas 2015, rugsėjo 14 | 09:59 Atsakyti

      Bet Valskis į suduvą atėjo būdamas niekam nereikalingas, išėjo kaip geriausias a lygos žaidėjas, Bartkus atėjo, kaip skylė vartuose, dabar išeitų kaip vienas geriausių Lietuvos vartininkų, atsiskleisti ir patobulinti tas pats Baranovksis, Grigaravičius. Činikas irgi metus atidirbo tikrai nepasigadines savo markės.

      Taip, kad viskas priklauso nuo konkrečių žaidėjų ir kaip jiem pavyko perėjimas į aukštesnį lygį t.y. suduva iš autsaiderinių komandų. Daukša tuo metu (manau ir dabar) nebuvo geresnis už Bagdonavičių, todėl ir sėdejo ant suolo. Tas pats liečia Tamulevičių, Laukžemį.

      Žalgiriui galime padaryti kur kas ilgesnį nepasiteisinusių žaidėjų sąrašą, taip, kad tai nieko nerodo.

  14. gedas 2015, rugsėjo 13 | 20:41 Atsakyti

    teisingai varvalas parase, tik pamirso, kad visi sie zaidejai atejo i stipresne komanda. net ir Silenas, nes zaide Zalgiryje dazniausiai po keitimo. O stipresneje komandoje jie visi tampa vidutiniokais

  15. Gedas 2015, rugsėjo 14 | 08:48 Atsakyti

    Dar M.Andjelkovic, kuris buvo vienas lyderių čempioniskame Ekrane ir vienas geriausių visoje A lygoje, atėjęs į Sūduvą tik savo šešėlį kažkodėl priminė.

  16. Lukas 2015, rugsėjo 14 | 15:17 Atsakyti

    Jei teisingai moku skaityti tarp eilučių, tai Prebiračevičiaus atleidimo priežastis Sūduvos svetainėje reiškia, kad jis atsisakė žaisti už dublerius?

  17. Jonas | SDV 2015, rugsėjo 14 | 16:15 Atsakyti

    Nebūtinai. Žinia, Prebiračevičius buvo lengvai traumuotas. Tai gal tiesiog jis galvojo, kad dar yra nepasveikęs, o gydytojai sakė – esi sveikas, varyk žaist:)

Naujas komentaras