lietuvos-futbolininkas

Lietuvos futbolo gelbėjimo(si) planas

Naujųjų laikų Lietuvos futbole visko buvo. Kai kurie dalykai „buvo“ ne po vieną, ir ne po du kartus. Tačiau kažin ar atsirastų optimistas, kuris pultų ginčyti faktą, kad šiuo metu mūsų futbolas yra giliausioje duobėje nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų.

Šiais metais vis dar stebime dvi apverktinas serijas – sutartų rungtynių Lietuvos čempionate srautą ir Lietuvos rinktinės pralaimėjimų seką. Sutartos rungtynės jau net „nebesislepia“. O štai rinktinė mums mėgina įrodyti, kad pasaulyje ko gero nėra komandos, kuri jos negalėtų įveikti.

Tačiau nesirengiu tapyti dar vieno apokaliptinio paveikslo. Apie 2015 m. lietuviško futbolo nuotykius prikalbėta iki soties. Keiksmų į klozetą taip pat buvo nuleista daugiau, nei per politikų rinkimus.

Įdomiau, galvoju, būtų pasvarstyti apie veiksmus, kurie Lietuvišką futbolą galėtų ištraukti iš pelkės.

Nieko kito nebelieka. Futbolą valdantys profesionalai tesugeba rašyti strategijas, kurias planuoja įgyvendinti po 15 ar 20 metų. O kai strategijos „vaisių“ reikia laukti taip ilgai – galima tiesiog nieko neveikti.

Tad kai tyli patrankos, kalba šakės. Kai futbolo profesionalai nieko protingo neišspaudžia, reikalo imasi mėgėjai.

Futbolo saulėlydžio priežastys

Esminė Lietuvos futbolo krizės išraiška – beviltiškas rinktinės žaidimas. O tas žaidimas yra beviltiškas dėl to, kad komanda neturi nei šiuolaikinio futbolo lygį atitinkančių žaidėjų, anei trenerių.

Geriausiai šis kontrastas buvo matomas lošiant prieš Angliją (nors Anglijos rinktinė jau seniai nėra buvusi tarp pretendetų laimėti Europos ar Pasaulio čempionatus).

Tačiau būtent per tas rungtynes kuo aiškiausiai regėjome, jog Lietuvos futbolininkai kolegoms iš salos stipriai nusileidžia individualiais sugebėjimais ir taktiniu pasirengimu. Kitas dalykas – tipiškas Lietuvos futbolininkas akivaizdžiai neatitinka šiandieninio futbolininko fiziologinio tipo, nes yra smarkiai per lėtas tiek judesiu, tiek ir mąstymo tempais.

Wayne Rooney muša įvartį lietuviams


 

Lietuvos rinktinė tą kartą nebuvo komanda – tik be minties besiblaškančių po aikštę jaunuolių būrys. Komandos atstovų kalbos prieš rungtynes apie tai, kad „neketinama prieš anglus statyti autobuso“, rodė, kad šie žmonės yra susipykę ne tik su realybe, bet ir su tuo, ką būtų galima pavadinti futbolo taktikos istorija.

Lietuvos rinktinės vadai desperatiškai bando pritaikyti dar sovietiniais laikais išmokto futbolo taisykles ir kiekvieną pralaimėjimą teisina mistiniu „nepasisekė“. Tačiau gal ir nevertėtų stebėtis. Juk jei prieš rungtynes nėra jokios žaidimo strategijos, nereikėtų norėti ir po rungtynių išgirsti kokią nors rimtesnę pralaimėjimo analizę.

Štai ir toji keista pergalė prieš San Mariną – neteko pastebėti nė vienos rimtesnės tų rungtynių analizės. Tik krūvas keiksmažodžių. Tačiau ką ten gali analizuoti, kai algas gaunantys profesionalai vos vos išlošia prieš „Sekmadienio lygos“ komandą? Tokių rungtynių net nėra kaip analizuot, nes komandų vertinimo kriterijai yra skirtingi.

Sprendimas: pirmas žingsnis

Šiuolaikinis profesionalus futbolas yra skilęs į du didelius gabalus – klubinį futbolą ir rinktinių futbolą. Šie du laukai yra panašūs, tačiau galima pastebėti ir akivaizdžių skirtumų.

Pavyzdžiui, Kroatijos klubinis futbolas nieko ypatingo nerodo, o štai rinktinė – lošia visai neblogai. Arba Islandija. Kas gali paminėti bent vieną šios šalies klubą? O va rinktinė jau dabar užsitikrino sau vietą Europos čempionate.

San Marino rinktinė namuose pralošia Anglijai.


 

Tačiau didžiausias skirtumas tarp klubinio ir rinktinių futbolo yra priemonėse, kurių visų pirma reikia, kad komanda šoktų į futbolo aukštumas.

Klubiniame futbole formulė yra paprasta. Kas turi daugiausiai pinigų, tas gali nusisamdyti geriausius žaidėjus bei trenerius. Yra vienas kitas gražus pavyzdys, kai eiliniai klubai sugeba šoktelėti aukščiau bambos, tačiau dažniausiai tokie šoktelėjimai lieka vieno sezono sekmėmis. Be pinigų klubiniame futbole negali nupiešti ilgalaikės strategijos.

O va rinktinės atveju situacija yra kiek kitokia. Ten pinigai gali lemti tik geriausio trenerio nusamdymą. Tuo tarpu komandą tenka rinkti iš to, ką šalis gali pasiūlyti.

Galima prognozuoti, kad dalykai ir čia ims keistis. Kad ir ką begalvotume, tačiau natūralizuoti rinktinių žaidėjai yra neišvengiama šiuolaikinio sporto dalis. Ta kryptimi juda pasaulis, todėl futbolui teks judėti kartu. Tačiau futbolas, būdamas viena iš labiausiai užkietėjusių ir tradicinių sporto verslo šakų, kol kas šiam „tautų maišymuisi“ priešinasi. Tad natūralizuotų žaidėjų rinktinės – tolima futbolo ateitis. Dėl to šio faktoriaus ir nėra prasmės analizuoti.

Trumpas sujungimas

Galėtų pasirodyti, kad priėjau liepto galą. Juk jei klubinį futbolą valdo pinigai, o rinktinės žaidėjų nusipirkti negali, išeitų, kad rinktinės pajėgumas tiesiogiai priklauso nuo klubinio futbolo lygio. Nėra pinigų – nėra klubinio futbolo – nėra ir stiprios rinktinės.

Tačiau visi puikiai žinome, kad į rinktines imami ne tik tos šalies klubuose lošiantys žaidėjai. Tiesą pasakius, tokių žaidėjų šiais laikais yra mažuma. Žaidėjai intensyviai keičia ne tik klubus, bet ir šalis, kurių klubuose žaidžia.

Taigi, šalia stiprių klubų galima pridėti dar vieną faktorių – šalies sugebėjimą „eksportuoti“ kuo daugiau futbolininkų į šalis, kuriose klubinis futbolas yra stipriausias. Galim ir vėl prisiminti Kroatijos pavyzdį. Jis geras, nes Kroatijoje gyvena tik šiek tiek daugiau žmonių nei Lietuvoje.

Tad jei šalis nori turėti galingą futbolo rinktinę, ji privalo arba turėti galingą vidinį čempionatą, kuriame vietos žaidėjai gautų rimtos šiuolaikinio futbolo patirties (įskaitant ir klubų dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose) arba turėti sistemą, kuri jaunus futbolininkus augintų panašiu tempu, kaip Lietuvos sodininkai augina cukinijas.

Žodžiu, viskas yra labai paprasta.

Padėtis Marijos Žemėje

Marijos Žemėje – krizė. Nėra nei galingo čempionato, nei žaidėjų galinguose klubuose.

Praktiškai visi Lietuvos žaidėjai, kurie kada nors lošė padoriuose klubuose, buvo dar sovietinės mokyklos abiturientai (išskyrus, galbūt, Arlauskį).

Jaunuolių, turinčių formalius kontraktus su galingais klubais, galime neskaičiuoti. Jie visi yra be gailesčio skolinami į prastas lygas ir prastus klubus. Vadinasi, galingieji klubai nemato prasmės jų rezervuoti net savo dublerių komandoms.

Šie klubai yra tokie turtingi, jog gali sau leisti turėti būrius jiems iš tikro nereikalingų žaidėjų ir laukti „stebuklo“. Ims kuris ir iššaus! Greičiausiai, toks stebuklo laukimas apsimoka ir žvelgiant iš ekonominės perspektyvos. Jei iš 30 vidutiniokų vienas per metus „iššauna“ – išaugusi jo kaina greičiausiai kompensuoja ir to vidutiniokų bataliono išlaikymą.

Taigi, Lietuva yra totalioje duobėje.

lietuvos-futbolininkas-2

Paminklas liūdnam Lietuvos futbolininkui Kaune


 

LFF šnekos apie jaunų talentų auginimą jau daugelį metų tėra reklaminiai šūkiai, neturintys nieko bendro su realybe. Nacionalinės futbolo akademijos projektais akivaizdžiai nuėjo šuniui ant uodegos. Nieko gero toje akademijoje nenutinka. Atvirai pasakius, „akademikai“ net nesuteikia šios mokyklos įkūrėjams normaliai pasigirti jos pasiekimais.

Kitas dalykas – visokie LFF reikalavimai klubams puoselėti vaikų ir jaunimo komandas yra labai lengvai apeinama. Kas nenori – tas ir nepuoselėja. Tiesiog formaliai užpildo visas reikalingas formas. Marijampolės „Sūduva“, kurios dublerių  komanda yra velniai žino kokių žaidėjų kratinys, yra kuo puikiausias šio teiginio įrodymas.

Tačiau, nepaisant visų lažybinių nesąmonių, šioks toks šviesos spindulėlis žiba nacionaliniame čempionate. Kitaip nei prieš penkerius ar dešimt metų, Lietuvoje jau randasi vienas kitas šiuolaikiškai tvarkomas klubas.

Gelbėjimosi ratas Lietuvos futbolui

Taigi, sakysite, kur aš matau tą vilties spindulėlį lažybų ir bankrotų skandaluose skęstančiose Lietuvos lygose? Ar tikrai Lietuvos futbolą gali išgelbėti  klubai, kurie Europos turnyruose žaidžia ne ką geriau nei Lietuvos rinktinė?

Na jei nusibrauksime visas nesąmones, kurias pastaraisiais metais kai kurios Lietuvos komandos krečia, pamatysime vieną kitą atvejį, kuris teikia vilčių, jog tai yra projektai, nutaikyti į ateitį. Bent jau apie ją galvojantys.

Visų pirma – tai klubai, kurie turi stiprias dublerių komandas ir kurie dirba su vaikais. Lietuvos klubams, kuriems artimiausių metų nėra šansų susirasti rėmėjų, galinčių mestelėti po vieną kitą dešimtį milijonų eurų, investicija į vaikus ir jaunimą yra vienintelis efektyvus būdas užsitikrinti ateitį.

Kas tie klubai? Suskaičiuoti juos lengva. Tai yra „Žalgiris“, „Trakai“ ir „Atlantas“. Visi jie turi antras komandas I lygoje. „Kruojos“ skaičiuoti neverta, nes ši komanda, panašu, į I lygą dublerius leido tik tam, kad praplėstų savo galimybes lažybų čempionatuose.

Tuo tarpu minėti trys klubai (tikiuosi, nepraleidau kokio užsimaskavusio slapuko) I lygoje laiko tokias komandas, kurios greičiausiai ir A lygoje galėtų išgyventi. Ar „Atlantas“ ką nors rimtesnio veikia su vaikais – nežinau. O va apie „Trakų“ ir „Žalgirio“ futbolo mokyklėles prisiklausėme pakankamai.

Deja, į šį sąrašiuką negaliu įtraukti stabiliausio visų laikų Lietuvos klubo – Marijampolės „Sūduvos“. Mat „Sūduva“ pastaraisiais metais darbą su jaunimu taip sufakapino, kad net graudu darosi.

Apie Marijampolės vaikus karts nuo karto gerų žinių išgirstame. Tik va – arba jie yra nevykėliai, arba komanda neturi jokių mechanizmų, kuriais galėtų talentingiausius vaikus į pagrindinę komandą perkelti. Kas lošia už „Sūduvos“ jaunimo komandas – mistika. Deja, geriausieji iš jų jau kelintą sezoną pakuojami ir siunčiami į Kazlų Rūdos „Šilą“. Kai kurie bandė įsiterpti į kitas komandas („Žalgiris“, „Utenis“), tačiau nepritapo ir ten.

Gerai, važiuoju toliau. Kitą optimizmo keliančią grupę sudaro sunkiau apibrėžiami klubai. Pavyzdžiui, „Utenis“ arba „Banga“. Ypač „Banga“, nes „Utenis“ kol kas mieliau atlikusių žaidėjų kituose klubuose dairosi. O štai „Banga“ sugebėjo atsitiesti po pernykščių nesąmonių visų pirma pasirėmusi savais futbolininkais. Gali būti, kad kitais metais „Bangą“ ir vėl A lygoje matysime. Ir, galvoju, su nauja „Banga“ tvarkytis bus žymiai sunkiau, nei su ikikrizine.

Taigi, turime klubų, kurie ne kuria prielaidas stipresniam Lietuvos čempionatui, bet ir į savo stiprinimo planą yra rimtai įtraukę jaunimo futbolą.

Eurai – energetinis gėrimas

Šioje vietoje istoriją būtų galima užbaigti. Susėdam ir laukiam, kol „Žalgirio“ ar „Trakų“ mokinukai pradės į Europą važiuot. Štai „Žalgiris“ šią savaitę prieš Minsko „Dinamo“ jau pradėjo jaunimą leist. Aišku, jei minėti klubai ir toliau sieks medalių, tai jaunimo tose komandose gali tekti ir ilgiau palaukti.

Tačiau, galvoju, būtent čia Lietuvos futbolo federacija ir galėtų svariai prisidėti ir tą mūsų laukimą sutrumpinti.

Akivaizdu, kad stadionų statyti ir mokyklų aikščių guma dengti daugiau nėra reikalo. Jei profesionalus Lietuvos futbolas ir toliau tokiu greičiu smigs žemyn, greitai gali nebelikti ne tik žiūrovų tribūnose, bet ir vaikų, norinčių futbolą žaisti.

Reklamai, marketingui bei piarui eurų švaistyti taip pat nereikia. Nes reklamuoti bei piarinti nelabai beliko ką. Pankratjevas ir toliau gali likti treneriu, nes naujasis gali netyčia užsimatyti visokių bonusų – kokių nors papildomų asistentų, biudžeto kostiumui ir pan.

Vienintelė sritis, kurią būtų galima „pakoreguoti“ – tai federacijos rėmėjų sąrašą. Mat dabartinis labai jau graudžiai atrodo.

Islandijos trenerio Larso Lagerbacko niekas dėl treningų nekritikuoja. Įdomu kodėl?


 

Žodžiu, federacijai derėtų susiveržti diržus, kostiumus pakeisti treningais, toyotas – opeliais, skraidyti ekonomine klase, valgyti ne restoranuose, o valgyklose ir visus atliekamus pinigus investuoti į perspektyviausius Lietuvos futbolo klubus.

Pvz., visi be išimties A lygos klubai, kurie iš tikro, o ne ant popieriaus atitinka licenzijavimo kriterijus kasmet gauna po pusę milijono eurų.

O tie, kurių antros komandos lošia I lygoje ir patenka į pirmą penketuką (be abejo, apribojant tų komandų žaidėjų amžių ir „delegatų“ iš pagrindinės skaičių) – gauna dar po pusę milijono.

Dar kokie penki milijonai paskirstomi klubams po sezono atsižvelgiant į jų užimtas vietas. Tik čia būtų galima diskutuoti, ar daugiausiai gauna pirmoji komanda (europietiškas variantas), ar – paskutinė (amerikietiškas variantas).

Galima prigalvoti ir visokių specifinių nesąmonių. Pavyzdžiui, mažinti legionierių skaičių arba įvesti būtiną kiekvienų A lygos rungtynių kvotą jauniems žaidėjams. Galima klubus priverst susimest pinigų geriausiems sezono jauniems žaidėjams po sezono apdovanoti, kad jauniems būtų papildomas stimulas labiau stengtis, o klubams – tuos jaunus į priekį stumt ir taip bent dalį fondui atiduotų pinigų susigrąžint. Galima finansiškai skatinti klubus, jaunimo ruošimui samdančius užsienio specialistus. Ir taip toliau.

Aišku, būtinai dabar atsiras kas nors, kas užbliaus, kad aš čia jau dešimties metų LFF biudžetą sukišau į vieno sezono išlaidas. Tačiau tie milijonai nėra pasiūlymo esmė. Galima pradėt skaičiuoti ir nuo šimtų ar dešimčių tūkstančių eurų.

Pasiūlymo esmė – visą dėmesį sutelkt į jaunimą. Tačiau tai daryt reikia ne gražiais šūkiais ir mistiniais akademijų projektais, kaip buvo daroma iki šiol, bet konkrečiomis sumomis, kurios keliauja į privačius klubus. Galbūt taip jaunimo rengimą klubuose būtų galima paversti patiems klubams naudingu užsiėmimu.

Ir aš nematau jokios dilemos, kad federacijos pinigai keliautų į klubus. Juk ir pati federacija yra iš esmės ne valstybinė, o privati institucija, kuri teoriškai turi teisę savo pinigus naudoti taip, kaip šauna į galvą. Pavyzdžiui, vežioti žaidėjus autovežiais. Arba pareigūnams mokėti kosmines masažuotojų algas.

Rezultatas – Lietuva Pasaulio futbolo čempionate

Iš pirmo žvilgsnio toks planas gali pasirodyti kvailas. Ir rezultatų jis duotų ne pirmais ar trečiais metais. Greičiausiai net ir po milijoną papildomų eurų gavę Lietuvos klubai per vieną sezoną netaptų Europos lygio komandomis.

Tačiau tokia investicija neišvengiamai duotų naudos ir pačiai federacijai. Juk už rinktinę ir jos rezultatus atsakinga yra tik Lietuvos futbolo federacija. Štai ir dabar – federacijos bosai tyli, nes puikiai supranta, kad tik jie yra kalti dėl beviltiškų rinktinės pasirodymų. Tik pasiteisinti nelabai turi kuo. Juk nesakys – „taip, mes prastai dirbame, todėl ir rinktinė prastai lošia“. Todėl ir tyli.

Iš kitos pusės, nėra geresnio Federacijos darbo įvertinimo, kaip šalies rinktinės pasirodymas Europos ir Pasaulio čempionate. Deja, mūsiškė Federacija kol kas apie tai net svajoti negalėjo, nes iš tikro rimtai tokio tikslo Lietuvos rinktinei niekada ir nekėlė.

Tokių stebuklų realumą ką tik įrodė Islandijos rinktinė, jau užsitikrinusi vietą Europos čempionate. Islandija – šalis, kurioje gyvena 329 000 žmonių ir kur futbolui sąlygos tikrai nėra geresnės nei Lietuvoje.

Žinote, kada prasidėjo Islandijos žygis į futbolo viršukalnes? Ogi po 2011 atrankos į Europos čempionatą, kurioje Islandija sužaidė panašiai kaip šiemet Lietuva – laimėjo 1 kartą per 8 rungtynes. Jau kitoje atrankoje (į 2014 Pasaulio čempionatą) Islandija savo grupėje liko antra po Šveicarijos, tačiau pralošė play-offą Kroatijai ir į Braziliją neišvažiavo. Tad islandai užtruko ne taip jau ir ilgai.

Islandijos vartininkas džiūgauja po Olandijai įmušto įvarčio


 

Specialistai nurodo keletą tokio islandiško futbolo pakilimo priežasčių. Taip, futbolo federacija ir ten kūrė infrastruktūrą. Nuo 2000 Islandijoje buvo pastatyti 20 dengtų futbolo maniežų ir 20 normalaus dydžio aikščių. Kažkaip abejoju, ar mūsiškės federacijos „statybos“ lenkia islandų projektus tiek, kiek Lietuva aną šalį lenkia gyventojų skaičiumi.

Kitas dalykas – pagyros keliauja Islandijos jaunimo treneriams. O mūsiškiai vis dar tebebando pranokti vyrų rinktinė pralaimėjimų serijomis ir praleistų įvarčių skaičiais.

Ir pagaliau – tadam tadam – po minėto tragiško atrankinio turnyro islandai nusamdė naują trenerį, kuris per 4 (!) metus išvedė Islandijos rinktinę į Europos čempionatą.

Treneris – iš Švedijos. Jo vardas – Lars Lagerback. Man šio trenerio vardas labai smarkiai girdėtas nebuvo (gal dėl to, kad pasaulio futbolu menkai domiuosi). Tačiau šis treneris – rekordininkas. Jam vieninteliam 5 kartus iš eilės yra pavykę šalies rinktinę nuvesti iki Europos ar Pasaulio čempionatų finalinių turnyrų. Šalis ta yra Švedija, o ši serija nutiko tarp 2000 ir 2008.

Puikus sprendimas ar ne? Nereikia mokėti milijonų kokiai nors žvaigždei. Palikime tokius triukus rusams. Reikia nelabai madingo trenerio, kuris savo darbais gali įrodyti, kad moka ne pačias geriausias komandas priversti pasiekti reikšmingų pergalių.

Tada ir fanų nereikės nachui siųsti. Kai šių metų atrankoje Islandija keliavo į Olandija žaisti lemiamų rungtynių (kurias, beje, laimėjo), kartu iš Islandijos važiavo apie 3000 gerbėjų. Nei daug, nei mažai – maždaug 1 proc. visos šalies gyventojų. Islandijoje šiandien – taika ir draugystė. Federacijos biurokratai vaikšto iškėlę aukštai galvas, o gerbėjai – garbina ir juos, ir žaidėjus, ir trenrį. Galbūt kada nors toks stebuklas nutiks ir Marijos Žemėje.

Pasidalink su draugais:

43 koment.

Komentuok!
  1. Diviriks 2015, rugsėjo 10 | 11:46 Atsakyti

    Deja, bet Sūduva yra bene nepalankiausias klubas tobulėti jauniems žaidėjams. Jau ne vienas talentas nugarmėjo užmarštin. Nors nieko keisto, kai jaunam, potencialo turinčiam futbolininkui siūloma 80 eurų mėnesinė alga, nieko keisto, jog jaunimas migruoja į Šilą. Ir galvoju, kad po šio sezono toje komandoje atsidurs dar ne vienas dabartinis sūduviškis – jau geriau ten, nei trūnyti Sūduva 2 tarp mėgėjų.

  2. Remis 2015, rugsėjo 10 | 12:22 Atsakyti

    Keli patikslinimai. Pirma, Kruojos dublerius į I lygą per prievartą įgrūdo mūsų futbolo funkcionieriai, nes pati Kruoja norėjo juos turėti II lygoje (dabar funkcionieriai galėtų ir baudą po lygiai pasidalinti su Kruoja). Antra, I lygoje dar yra su KG susijusi Minija. Trečia, realiai jaunimo ugdymo funkciją I lygoje atlieka tik Žalgiris ir, iš dalies, Trakai. Tos vadinamosios „susijusios komandos“ yra eilinė „įgriuva“. Norim ugdyti jaunimą, tai padarykime U-21 komandos, kur galėtų žaisti, pavyzdžiui, ne daugiau kaip trys vyresni iš pagrindinės komandos. Dabar Palangoje žaidžia ne tik keli Atlanto jaunuoliai, bet ir krūva jokios perspektyvos neturinčių peraugusių futbolininkų. Tas pats su Minija.
    O norint užauginti futbolininkus, reikia pradžioje susitvarkyti iki galo su vaikų ir jaunimo futbolu. Nes dabar tik iškaba „elitinė“, o visa kita, išskyrus kelis elementus, lieka kaip seniau. Lietuvoje futbolą nuo krepšinio šviesmečiai vis dar skiria būtent vaikų lygose. Mūsiškiai nesugeba net interneto svetainės pasidaryti bent tokios, kokią turi Moksleivių krepšinio lyga. Apie kitus dalykus nebėra net ką kalbėti.

  3. Jonas | SDV 2015, rugsėjo 10 | 12:40 Atsakyti

    Kas gi kitas jei ne tamsta sutikslins visas mano palaidas informacijas:) Deja, išvada tuomet dar liūdnesnė, nes išeina, kad visa Lietuvos futbolo ateitis apskritai tik nuo Žalgirio ir Trakų priklauso. Teks melstis, kad bent jau šių klubų artimiausius 10 metų koks bankrotas neištiktų.

  4. Jonas | SDV 2015, rugsėjo 10 | 12:42 Atsakyti

    Beje, Remi, būtų visai smalsu išgirst tamstos nuomonė apie tai, kaip Banga, sezono viduryje lyg ir kybojusi Pirmos lygos lentelės viduryje, dabar staiga taip smagiai šoko į viršų ir realiai pretenduoja iškovot bilietą į kitų metų A lygą.

    • griezhtas 2015, rugsėjo 10 | 12:57 Atsakyti

      Mačiau gyvai paskutines Bangos varžybas… buvo abipusis chaosas – spiriu bile kur ir begu, futbolo per visas varžybas buvo gal kokios 5 minutės. Pasirode, kad Bangoje daug zmonių iš 2013 metų sezono. Bet jei ten nebuvo Bangos blogiausios sezono varžybos, tai nemanau, kad tokia Banga būtų pajėgi įveikti nors vieną šiumetinės A lygos komanda, neskaitant pastačiusios Kruojos.

    • Remis 2015, rugsėjo 10 | 16:08 Atsakyti

      Tai I lygoje yra stipriausių aštuonetas ir dešimtukas silpnesnių. Kaip sudėliotas tvarkaraštis, taip ir judi lentelėje. Be to, nereikia pamiršti, kad LFF „pavogė“ iš Bangos tris taškus prieš sezoną :) Plius, du liepos mėnesį sugrįžę žaidėjai leido pagrindinį vienuoliktuką sustiprinti. I lygoje pakanka tiek, kad iš esmės skirtumeisi nuo kitų. Bet to neužtektų netupėti pačiame dugne A lygoje.
      griezhtas, jei žiūrėjai rungtynes Kazlų Rūdoje, tai ten apskritai nieks futbolo šiemet nežais. Ne tam aikštė skirta :)

  5. griezhtas 2015, rugsėjo 10 | 12:42 Atsakyti

    Pradžiai turiu pastėbėjimų dėl Žalgirio 2, tai jis pirmoje sezono puseje buvo beviltiškas, antroje sezono puseje jį tempia Nikuličiaus užsienio pirkiniai numatyti pasistiprinimui prieš čempionų lygą. Ir šiaip kažkaip sunku prisiminti, bent vieną atsinaujinusio žalgirio užaugintą žaidėją primtą į pagrindinę sudėtį. Taip, kad apie jaunimo ruošimą gali kol kas papasakoti tik žalgirio marketingo startegijos ir tam pačiam lietuviškam katile iškepti vaikų treneriai.
    Daugiau jaunimo ūgdymui nuveikė Kauno Stumbras ir Spyris, kurie leidžiam jaunimui žaisti bent A lygoje, bet čia irgi gaunasi, kad jaunimas savo klaidų metodu mokosi žaisti.

    Visas normalus Lietuvos jaunųjų žaidėjų ugdymas (aišku ir pardavimas) dabar yra pakabintas ant Atlanto, tik nežinau ar tai lemia Sarsanijos kaip agento ar kaip trenerio talentas. Faktas tas, kad jis su vaikais, kurių TOP 3 LT komandos net į pagrindinę sudėtį neleistų, sugeba patvarkyti žalgirius ir visus kitus. Taip, kad kaip trumpalaikis sprendimas galėtų būti – Sarsanija į rinktinės trenerius, geras rinktinės žaidimas su jo verslo reikalais neturėtų pjautis, o talentus atrasti ir užmotyvuoti jis moka.

    O jei apskritai, tai reikia laidot tas LFF akademijas, nes visiškai nepasiteisino ir tuos pinigus skirti klubų akademijoms. LFF manau turėtų savo pinigus sukoncentruoti vaikų trenerių mokymui ir prikvietimui iš futbole labiau pažengusio pasaulio. Nepamaišytų sumažintas legionierių limitas, įvesti privalomai reikalavimą turėti A lygos aikštelėje 18 ar 19 metų žaidėjų ir t.t.

    p.s. Ir nestumiam ant suduvos, nes ji yra viena geriausių komandų pagal užaugintų žaidėjų skaičių (primetus, kad Vilniuje gyventojų 20 kartų daugiau, tai kur vilniaus užaugintas 100 Chvedukų, Vitkauskų, Slavickų, Klevinskų?)

    • Remis 2015, rugsėjo 10 | 16:00 Atsakyti

      Mažai tiesos tamstos dideliame tekste :) Žalgiris B ir pirmoje sezono pusėje nebuvo beviltiškas. Tiesiog tam jaunimui ne visada pavykdavo iki galo rungtynių išlaikyti. Iš šios vasaros pirkinių vienintelis Eliandro žaidė už Žalgirį B (ir tai tik trejas rungtynes).
      Nemanau, kad tai, jog kažkas kažką išleidžia A lygoje reikia vadinti jaunimo ugdymu. Tikrais klubo auklėtiniais gali būti tie, kuriuos bent kelis metus augino iki to A lygos lygio. Stumbras ir Spyris į tokią schemą neįsipaišo. Ypač, Stumbras, kuris realiai „maitinamas“ buvusiais NFA auklėtiniais.
      Atlantas taip pat kol kas užsiima pirkimu-pardavimu, o ne ugdymu. Iškišo kelis, kuriuos buvo iš kitų pasiėmę, vasarą dar prisipirko iš I lygos jaunimo. Kitas dalykas, kad tas jaunimas ne A lygoje žaidžia, o I lygoje. Pažiūrėk į paskutinių Žalgirio ir Atlanto rungtynių sudėtį ir pasakyk, ką iš Atlanto tu vadini tais „vaikais“. Net angliškas variantas apie „tyneidžerius“ (t.y., tuos kuriems nėra 20) čia nelabai „sugrotų“. Beje, ir Atlanto planas ne visada veikia. Pavyzdžiui, Krušnauskas galiausiai grįžo ten, kur pradėjo. Realiai iš A lygos į I lygą nuleisti žiemą pasikviesti Urbys ir Jurgelevičius.

      • griezhtas 2015, rugsėjo 10 | 16:42 Atsakyti

        Žalgirio B varžybas mačiau vienas su Šilu, kitas su Lietava, teigiamo įspūdžio Žalgiris nepaliko.

        Nu aš manau, kad išleidus jaunima palakstyt už A lygą yra didesnis ugdymas, nei 3 metai dirvonų I ar II lygoj.

        Spyris visada save pristate kai Tauro futbolos mokyklos komanda, tai jeigu ne jie jaunimo ugdytojai, tada Lietuvoje jaunimo ugdymo niekada nebuvo ir nebus.

        Vaikai Lietuvos standartu yra iki 22 metų, nes jaunesnius nei 18 išvis A lygoje tik ypatingom progomis į aikštę išleidžia. Niekam planai 100 proc neveikia, taip ir atlantui, faktas tas kad atlantas paleido į aikštę žaidėjus kuriuos, Žalgiris, Trakai ar ta pati Sūduvą bijotų leisti i aikštę, dėl patirties trūkumo.

        • Remis 2015, rugsėjo 10 | 17:03 Atsakyti

          Tik nesuk uodegos :) Vaikas maksimum esi iki to amžiaus, kai dar gali Elitinėje lygoje žaisti (šiemet tai reiškia gimęs 1997 metais ir jaunesnis). Dar jaunimu galėtume vadinti tuos, kurie gimę 1994 metais, nes į U-21 patenka.
          Trakuose nuolat žaidžia Januševskis ir Šėgžda, neretai išleidžiami Stanulevičius ir Malinauskas. Taigi ne mažiau nei Atlante „vaikų“ :) Sūduvos Kiselevskis irgi „vaikų“ kategorijoje :)
          Dėl Spyrio – pažiūrėk, kiek tų realių futbolo mokyklos auklėtinių yra. Daukša, Miškinis, Sendžikas, Morozas net ne U-21, o ką jau kalbėti apie Dedūrą, Veličką ar Rekišą.

          • griezhtas 2015, rugsėjo 10 | 20:14

            Uodegos nesuku, vaikai yra viskas kas jaunesnis už mane daugiau, nei 10 metų, o senukai kurie vyresnis bent 10 metų ir šita skalė kasmet slenkasi 😀

            Ant trakų aš kažką lot jau vien del Januševskio negaliu.

            Dėl spyrio tai peržiūrėk Tauro futbolo mokyklos mokinių sąrašus pagal gimimo metus http://www.futbolistai.lt/Komandos?sboard_team=39 Rasi tame tarpe beveik visus spyrio žaidėjus išskyrus Rekišą ir Palmą, tame tarpe ir Dedurą ir Veličką. Taip, kad faktas lieka faktu, kad spyris yra futbolo mokyklos komanda.

  6. Jonas | SDV 2015, rugsėjo 10 | 12:57 Atsakyti

    Yra tiesos, bet kai kur galima ir pasiginčyti. Man irgi įdomu, kodėl Žalgirisi visiškai nenaudoja savo jaunimo. O kad Žalgirio vaikų mokyklėlės veikia, tai gali patvirtint kiekvienas vaikų turintis vilnietis – kiekviena mokykla nukabinėta plakatais, kviečiančiais į futbolo treniruotes. Taip pat reikia turėti omeny, kad ir Trakų mokykloje nebūtinai Trakuose gyvenantys vaikai futbolo mokosi.
    Sarsanija tik dar kartą įrodė, kad tinkami agentai šiuolaikiniame futbole yra labai svarbi evoliuciją skatinanti grandis. Po kažkuriuo tekstu čia buvo įmesta nuorodą į prancūzišką tekstą, kuriame stebimasi agentų smarkiai reklamuojamais niekam nežinomais lietuvių ir rusų žaidėjais, susijusiais su Atlantu. Kol kas prancūzai stebisi, bet jei tas reklamavimo darbas ir toliau tokiu pat intensyvumu bus vykdomas, o jei dar koks vienas kitas žaidėjas ten žybtelės – bus svarbus žingsnis į priekį.
    O štai Sūduvos atvejis yra išskirtinis dėl to, kad ši komanda jau beveik 15 metų gyvena finansiškai stabiliai. Tuo tarpu Žalgiris – max 5. Prieš tai kažin ar kam Vilniuje labai rūpėjo vaikų futbolas, kaip tas dalykas nerūpėjo ir Romanovui Kaune. Tuo tarpu Sūduvoje be Vitkausko, Leimono, Vaido Slavicko ir Chveduko – kažin ar daugiau ką galėtume paminėti. Tačiau reikia turėti omeny, kad ir šie žaidėjai yra toji karta, kurią į viršų išmetė į A lygą sugrįžusios Sūduvos optimizmas. Tuo tarpu pastarieji penkeri metai – visiškai tušti.

    • Diviriks 2015, rugsėjo 10 | 13:21 Atsakyti

      Jop, aš irgi tokią pačią mintį rezgiau. Tik pridurčiau, jog buvo „atjauninta“ komanda, tačiau dabar tie dar sąlyginai jauni arba jauni žaidėjai šildo bankę. Na, bet tokia klubo strategija – mes galime tik paburbėti :) Ir tikėtis, jog galbūt susiras naujus klubus, kur galės žaisti arba kardinaliai pasikeis situacija Sūduvoje.

    • griezhtas 2015, rugsėjo 10 | 14:29 Atsakyti

      Vistiek nesuprantu virkavimo, nuo Marijampolės t.y. 40 tukst. gyventojų turinčio miestuko yra 4 galima sakyti rinktinės lygio žaidėjai, jei nuo likusios Lietuvos 2960 tūkst. gyventojų kas paruoštų atitinkamai 296 tokio lygio žaidėjus, Lietuvoje klestėtų futbolas ir imtų pasaulio čempionato atrankos grupėse bent jau antras vietas. Į ateitį žiurint vel nesuprantu verkimo, yra Bagdonavičius, toliau yra Antanavičius. O investavimui į netalentingus ar dėl asmenininių sąvybių (tingėjimo) netinkamus jaunus žaidėjus natūralų, kad nėra jokios prasmės.
      Taip, kad Marijampolę reikia visiems rodyti, kaip pavyzdį atskleidžiant talentus, o ne virkauti.

  7. gedas 2015, rugsėjo 10 | 14:07 Atsakyti

    Dėl Trakų futbolo mokyklos smarkiai perlenkta. Gerą įvaizdį įnešė tik komercinis bendradarbiavmas su Milan klubo vaikų treneriais. Bet tai viso labo tik komercija, kuri apsoliučiai jokios naudos neduoda, lygiai taip pat, kaip ir Stok City Marijampolėje. Trakų vaikų komandos nežaidžia jokiame aukštesniame čempionate. Lietuvoje be Žalgirio, kurie kiek rimčiau galvoje apie ateitį, dar yra Gargždai ir Kaunas. Čia į vaikus kreipiamas didžiausias dėmesys. Klaipėda rimtai dirba tik su jkitų au užaugintais ir paruoštais deimančiukais. Marijampolėje iš Sūduvos pusės į vaikų futbolą iš vis nekreipiamas joks dėmesys, todėl perspektyviausi išvažiuoja kitur ar išvis meta futbolą. Į Italiją, Angliją vien tik šiais metais išvažiavo 4-5 marijampoliečiai ir tie ne kaip Sūduvos atstovai. Graudu.

  8. Anonimas 2015, rugsėjo 10 | 16:33 Atsakyti

    Atlanto sistema irgi gan įdomi. Pats klubas jaunų žaidėjų neaugina ir net neturi komandos tam LFF projekte elitinėje lygoje, tačiau jie susirenka bent kiek perspektyvius jaunus 16-19 metų amžiaus jaunuolius iš pirmos lygos( pvž. Gertmonas) ar kokiam Žalgiriui nereikalingus žaidėjus (pvž. D. Kazlauskas). Tada Atlantas duoda tiems žaidėjams pasireikšti A lygoje ir pamažu didina jų laiką aikštėje. Bet Žalgirio sistema manau geriausia- jie sugebėjo per šešis metus sukurti gerą jaunimo sistemą- nuo tik futbolą pradedančių žaisti iki Žalgirio B, tačiau į pagrindinį Žalgirį dar niekas neįsitvirtino.

  9. niekas 2015, rugsėjo 11 | 12:23 Atsakyti

    Lietuva priims per 1000 pabėgėlių. Prastumsim URM reikalavimą, kad visi jie būtų futbolistai ir situacija iškart pagerės.

    • griezhtas 2015, rugsėjo 11 | 13:28 Atsakyti

      Tai, kad nei Sirija, nei Pakistanas, nei Afganistanas, nei Eritrėja futbolistais negarsėja. Nebent Lietuva gaus ES lėšų nusikalstamumo ir terorizmo prevencijai, kuriuos bus galima ivestuoti į pabėgėlių futbolą…

      • niekas 2015, rugsėjo 11 | 14:07 Atsakyti

        San Marinas irgi negarsėja, bet vietos barmenai beveik nenusileidžia Lietuvos profesionalam. Tai atrastume neblogesnių sirų ar pakistaniečių.

    • Favoritas 2015, rugsėjo 11 | 14:57 Atsakyti

      Niekas, į ką lygiuojiesi? Jei į San Mariną (Marytę – LFF past.) tai tokių barmenų pilnos pas mus A ir 1 lygos pievos :)

  10. Jonas | SDV 2015, rugsėjo 11 | 19:14 Atsakyti

    http://fksuduva.lt/?p=13277

    kaip reta išsamiai parašyta. nors šis atleidimas šią akimirką skamba nelabai skaniai – juolab, kad serbas pastaruoju metu visai neblogai varė. įdomu, kurį dabar Veselinovičius rytoj pasirinks – Tsyvilko ar Isodą? Paprastai eidami pirmasis. Bet paskutinėse rungtynėse mažumą grybavo.

  11. s 2015, rugsėjo 11 | 20:13 Atsakyti

    Pamenu Isoda neblogai žaisdavo tikrai kaip savo metų vienas iš perspektyviausių Lietuvos gynėjų, bet kaži dabar kokia jo farma, abejoju ar gera, kadangi negaudavo žaisti, kažkaip manau, kad Tsyvilka žais startinėje, o jei labai grybaus po antro kėlinio bus pakeistastas ir Isodą išleis.

  12. Ponulis 2015, rugsėjo 11 | 21:41 Atsakyti

    Tai jei futbolo ateitis yra klubuose kurie turi normslias jaunimo ir vaiku komandas, tai reiskia, kad zalgiris, trakai ir spyris yra musu ateitis.

    • Mamajus 2015, rugsėjo 11 | 22:26 Atsakyti

      Siaip visame normaliame pasaulyje taip yra. Pas mus iki siol vaikai buvo ruosiame praktiskai tik valstybinese FM, kur dauguma treneriu jau kvepia naftalinu ir didesniuose miestuose ( bent jau Vilniuje ) buvo atsirade komerciniu FM, kuriu pagrindinis tikslas -surinkti kuo daugiau vaiku, o tiksliau tevu mokamu pinigu uz juos. Tokiu mokyklu tikslas vienas- surinkti pinigu, o tai kokie futbolininkai is ju isaugs jiems nelabai turbut ir idomu. Dauguma tu komerciniu mokyklu pasiduoda tevu norams kad ju vaiku komandos laimetu vietines reiksmes varzybeles ir daznai dirba orientodamosi ne i ilgalaikius tikslus ( isauginti gera futbolininka), o i trumpalaikius – zut but pasiekti gera rezultata astuonmeciu, ar devynmeciu varzybelese, kas is principo yra blogai, bet jie noredami islaikyti tevu pinigus, jiems nuolaidziauja ( Is asmenines patirties sakau ) Klubu, jei jie ne vienadieniai projektai tikslai ilgalaikiai – uzsiauginti zaidejus kurie ateityje sustiprintu komanda ar kuri butu galima pelningai parduoti. Deja per 25 metus tokiu klubu mes kaip ir neturejom. Kazka rimtesnio dabar daro is esmes tik Zalgiris.

  13. Mamajus 2015, rugsėjo 11 | 22:09 Atsakyti

    Geras staripsnis !Noereciau kai ka papildyti – kas liecia Islandija, skaiciau straipsni apie Islandijos futbola, tai daugelis akcentuoja ne infrastrukturos gerinima, bet pries desimtmeti skirta demesi treneriu ruosimui, ir dabar Islandija turi labai daug gera issilavinima turinciu futbolo specialistu kurie labiausiai prisidejo prie futbolo pakilimo.Pas mus LFF skyre net 2 !!! stipendijas kazkokiems LSU studentams :) Del privalomo jaunu zaideju itraukimo i A lygos rungtynes, tas nebutinai prives prie gereniu rezultatu, gali atsitikti net atvirksciai. Rusijoje, sumazinus legionieriu limita, tikintis gerai pasiruosti 2018 metu WC, atsitiko priesingai, sumazejo jiems konkurencija klubuose, del dirbtinai ispustu algu ( nes reikejo daugiau vietiniu zaideju klubuose) geriausiems rusams visai nebeliko motyvacijos keltis i stipresnius kitu saliu cempionatus, ir rinktines rezultatai tik suprastejo. Geriau vystyti dabartines jauniu lygas itraukiant daugiau amziaus grupiu ( Olandijoje yra U-15, U-17, U-19,U-21 ir net U23), gal net kartu su latviais padaryti tikrai elitine lyga is sakykim 8 komandu, po 4 is abieju saliu del didesnio konkurencingumo

  14. DM 2015, rugsėjo 12 | 01:02 Atsakyti

    Man atrodo, kad gerokai pervertini Žalgirį. Akademija atsiradusi gi visiškai savu keliu, niekaip nesusijusiu su klubu. Įkūrė Grudzinskas ir Kontautas su dar vienu draugu. Kiek vėliau jau atsirado sąsaja su klubu. Dar yra niuansas, kad Žalgirį B treniruoja Švabovičius, kuris yra tuo pačiu irgi visiškai atskirai funkcionuojančios Baltijos FA vadas. BFA net meniu punkte „Akademijos“ jau įtraukta. Noriu pasakyti, kad ne Žalgirio nuopelnas yra, kad tos akademijos atsirado ir veikia. Bet nuopelno yra, kad prie jų veiklos ėmė prisidėti.

    Iš Žalgirio dublerių kol kas niekas neužlošė pagrinde. Kazubovičių išsiuntė į Uteną ir ten jis jau trina suolą. Baniulis turėjo ne vieną progą, bet neįrodė, kad yra vertas pagrindo. Skuratovičius išvažiavo į Klaipėdą. Tai realiai belikę kas? Romanovskis, Lasickas, Korsakas, kurie gal sulauks savo šanso, o gal ir ne.

  15. zasis 2015, rugsėjo 12 | 22:09 Atsakyti

    Pyderą Serbą deportuoti į Siriją galės Sirus mokinti žaisti futbolą ir mosukuoti rankomis, ir po kiekvieno rungtynių skelti kalbą, kad net depresija apimtų žmogų, kuris jos klausosi, kaip Sūduvai buvo sunku, kad sveikina trenerį kolegą su pergale linki sėkmės bla bla bla, serbas žąsinas tik rėkauti moka, o veiksmų pas jį 0, eilinis marozas sugebėtų parėkauti, gaidys prileido kažkokių malalietkų žaisti tai antanavičių tai kardoką tai vėl, nu žiauru žiauru, šiais metais 4 vieta, jei ne mažiau, apie 3 jau galima pamiršti.

  16. griezhtas 2015, rugsėjo 12 | 22:53 Atsakyti

    Varzybos su zalgiriu buvo paaukotos vardant varzybu su atlantu, matematiskai viskas logiska ir protinga, korteliu negauta, zaidejai nesutraumuoti, jaunimas apsaudytas pries maratona
    Berods pernai buvo analogiska situacija, tik tada bandyta imt viskas ir negauta nieko. Paziuresim ar pasiteisins racionalus poziuris.

  17. DZHIT 2015, rugsėjo 12 | 23:47 Atsakyti

    Kokio dar Atlanto? Iki Atlanto mums tas pats kas pėsčiomis iki Maskvos. Nėra jokio progreso, o tik regresas. Ketvirta vieta irgi vieta. Amen.

  18. Marijus 2015, rugsėjo 13 | 00:25 Atsakyti

    Ketvirta vieta leidžia žaisti Eurotaurių atrankose ir atneša bent 200K eur :) Skirtumas tarp ketvirtos ir penktos vietos didžiulis

Naujas komentaras