Trakai - Sūduva

30: „TRAKAI“ 2:0 „SŪDUVA“

Galim pykt, keikt trenerį, ūdyt legionerius, tačiau tiesa yra ta, kad būtent rungtynės su „Trakais“ ir „Žalgiriu“ rodo realų šio sezono „Sūduvos“ pajėgumą. Todėl tokie pralaimėjimai, kokį šiandien patyrė „Sūduva“, pernelyg nenuliūdina.

„Žalgiris“ ir „Trakai“ nėra išskirtinės komandos, prikimštos futbolo talentų. Tačiau to, ką jos turi (įskaitant ir trenerius) pilnai pakanka, kad jos būtų visa galva geresnės už likusius Lietuvos klubus. Situacija, panaši į tą, kuri dar neseniai buvo įprasta Ispanijoje – iki čempionato pabaigos likę nemažai rungtynių, tačiau jau senokai aiškios pirmos dvi komandos.

Kas buvo šiandien?

Žvelgiant iš kitos pusės, tai yra priežastis, kodėl tokias rungtynes analizuoti yra sunku, o gal net beprasmiška. Akivaizdu, kad kitos lygos komandos, įskaitant ir „Atlantą“ (nepaisant dviejų pergalių prieš „Žalgirį“) ir „Sūduvą“, pirmuosius du klubus gali įveikti tik tuo atveju, jei tie masiškai išlipa ne ta koja iš lovos ir sužaidžia beviltiškas rungtynes. Mat likusios lygos komandos jokių racionalių argumentų pergalei neturi.

„Sūduva“ per visą sezoną „Trakams“ tik vieną kartą pralošė beviltiškai (antrojo rato pralaimėjimas Vilniuje, rezultatu 4:1). Kitose rungtynėse vyko pakankamai atkakli kova. Pirmo ir trečio rato rungtynėse netgi buvo galima pasakyti, kad „Sūduva“ turėjo gan ryškų žaidybinį pranašumą. Deja, net ir tokiu atveju „Sūduva“ nieko ypatingo prie „Trakų“ vartų nesukurdavo, o pralaimėdavo dėl  netikėtų (kai kas galėtų pasakyti – nepelnytų) įvarčių į savus vartus.

Štai ir šiandien – iš šalies galėtų pasirodyti, kad žaidimas buvo apylygis. Didesnę rungtynių dalį komandos braukėsi aplink aikštės vidurį. Ypatingų pavojų nei prie vienų, nei prie kitų vartų nekilo. „Trakai“, kaip ir dera apie šiuolaikinį futbolą galvojančiai komandai, įkalė vieną įvartį po standartinės situacijos. Papildomai per rungtynes turėjo dar kokias 2 progas (1 įvartis).

„Sūduvos“ standartai standartiškai buvo nepavojingi, o vienos sukurtos progos įvarčiu paversti nepavyko.

Štai jums ir pralaimėjimas. Lyg ir būtų galima sakyti – „et, nepasisekė“. Tiesą pasakius, įtariu, kad „Sūduvos“ treneris maždaug taip rungtynes ir įvertins.

O jei pažiūrėtume atidžiau?

Tuomet vaizdelis nebūtų toks raminantis. Ne, jokių išskirtinių tragedijų nepamatysim. Tačiau bus galima padoriau suprasti šiandieninės „Sūduvos“ lygį ir pamatyti, kokie žaidimo elementai privalo būti pakoreguoti, jei komanda norėtų kitais metais ne tik kovoti ne su „Atlantu“ ir „Spyriu“ dėl trečios vietos.

Tokia vizija yra visiškai reali. Jei „Žalgiris“ tradiciškai išsiskiria kokybiškesne sudėtimi, toli priekin žvelgiančiais planais ir aukso medalių neužsitikrina dar sezono viduryje vien dėl to, kad komandai trūksta motyvacijos ir normalios kovos kiekviename ture, tai „Trakų“ sudėtis tikrai nėra ypatingai geresnė už „Sūduvos“ ar „Atlanto“.

Kelis ankstesnius sezonus būtent „Atlantas“ sugebėdavo nuolat iššokti aukščiau bambos – turėdamas pakankamai elementarią sudėtį, gerokai atmieštą itin jaunais žaidėjais, be ypatingų problemų guldydavo ant menčių vieną priešininką po kito. Šiemet tokia komanda tapo „Trakai“.

Futbolo dievas pasirodo detalėse ir smulkmenose

Ypač, kai komandos atlyginimai neviršija 100 milijonų eurų per metus. Kai komanda neturi galimybės nusipirkti geriausių Žemės futbolininkų, o padorų futbolą moka lošti net estai ir islandai, pergales ima lemti tai, ką mažiau patyręs futbolo žiūrėtojas galėtų pavadinti „niuansais“. Tačiau būtent jie dažnai nulemia baigtį rungtynių, kuriose galynėjasi apylygiai priešininkai.

Štai tos „smulkmenos“, kurias „Trakai“ šiuo metu atlieka žymiai geriau, nei „Sūduva“.

Pirmiausia, itin kokybiška „Trakų“ gynyba. Jei „Sūduva“ priešininkus dažniausiai pasitikdavo netoli savo baudos aikštelės (išskyrus trumpas atkarpas, kai mėgino spausti), o aikštės vidurį „Trakams“ paprastai pavykdavo pereiti be jokių pastangų, tai mūsiškiams atakos vargai prasidėdavo dar savoje aikštės pusėje. Jei „Trakų“ žaidėjai erdvės turėjo ir kraštuose, ir prieš „Sūduvos“ baudos aikštelę, tai „Sūduvos“ futbolininkai praktiškai neturėdavo galimybių normaliai apsidairyti prieš atlikdami perdavimą.

Šią situaciją lemia du dalykai.

Taktiškai tinkamas ir itin drausmingas žaidėjų išsidėstymas gynyboje. Šiandien „Sūduva“ nė karto nebuvo net priartėjusi prie situacijos, po kurios „Trakai“ mušė antrą įvartį – kai pozicinės atakos metu 3 žaidėjai taip sumėto kamuolį, kad puolėjas sugeba išbėgti vienas prieš vartininką. Antras „Trakų“ įvartis yra nepakanamai koordinuotos „Sūduvos“ gynybos rezultatas.

Kitas svarbus dalykas – itin kruopštus ir apgalvotas kamuolio judėjimas atakuojant. Dar viena menka smulkmena – judėjo ne tik kamuolys, bet ir žaidėjai. Taip žaidžiančios komandos beveik neįmanoma normaliai paspausti, nes spaudžiantiesiems nuolat tenka lakstyti paskui kamuolį, kurio perimti jie neturi jokio šanso. O tai – nelabai įkvepiantis dalykas, ar ne?

„Trakai“ puikiai ištobulinę visokius klasikinius triukus – tokius kaip „sienelė“ ar kamuolio atmetimas atgal greitos atakos metu. Galbūt klystu, tačiau man pasirodė, kad „Trakai“ nė karto neatliko prasto paso atgal, po kurio kaip taisyklė yra atkertama pusė komandos. O štai „Sūduvos“ sąskaitoje – kokios 4-5 panašios situacijos.

Nermin Jamak

Tad „Trakai“ šiandien visiškai valdė aikštės vidurį. Toji persvara lyg ir nežymi, tačiau ji komandai suteikia žymiai daugiau veiksmų laisvės ir optimizmo, nes jėgos yra eikvojamos tikslingai. Tuo tarpu „Sūduva“ nuolat nesugaudydavo „Trakų“ žaidėjų aikštės centre, todėl turėdavo papildomai eikvoti jėgas jų vaikymuisi.

Iš principo, ir „Sūduva“ neblogai atrodė. Kai „Trakų“ spaudimas būdavo menkesnis, ir tarp „Sūduvos“ žaidėjų kamuolys judėjo ne taip jau blogai. Deja, visi gėriai pasibaigdavo tuomet, kai mūsiškiai priartėdavo prie „Trakų“ vartų per smūgio atstumą. Tuomet „Trakų“ gynėjai jokios laisvės niekam nesuteikdavo.

Itin dažnai „Sūduvos“ ataka mirdavo tuomet, kai su kamuoliu esantis žaidėjas (nesvarbu, krašte ar viduryje) lyg sustingdavo nebežinodamas, ką toliau daryti – veržtis beprasmiška, nes priekyje laukia 2-3 priešininkai, o atlikti perdavimo nėra kam – kolegos toli ir nejuda.

Kiek kartų šiandien „Sūduvos“ žaidėjai skersavo kamuolį į „Trakų“ baudos aikštelę, nors ten „Sūduvos“ žaidėjų nebūdavo arba jie būdavo itin nepatogiose situacijose? Perdavimai būdavo atliekame tiesiog dėl to, kad nieko kito daryti nebelikdavo. Perdavimai būdavo atliekami dėl to, kad kitu atveju kamuolys būtų tiesiog prarandamas.

Deja, tarp žaidėjo, ketinančio atlikti perdavimą ir kolegų, kuriems tas perdavimas turėdavo būti skirtas, nebūdavo jokio ryšio.

Tad jei „Sūduva“ neblogai kruta atakos pradžioje, pasiekusi finalinę stadija komanda tarsi sustingsta, lyg šios futbolo dalies šiais metais dar būtų nesimokiusi. Žaidėjai tiesiog nežino, ką jiems toliau daryti. Todėl praktiškai visi, išskyrus tą, kuris turi kamuolį, sustoja ir laukia. Akivaizdžiai matėsi, kad nėra atkalti netgi santykiai tarp žaidėjų, esančių greta.

Du žmonės juda kraštu, vienas su kamuoliu, kitas – be jo. Tas, kur su kamuoliu – atlieka perdavimą. O tada – tiesiog sustoja. Arba – ima judėti atgalios. Tas, kuris gauna kamuolį – nebežino, ką daryti. Tuomet seka arba neparuoštas balionas į baudos aikštelę, arba mėginimas apeiti du priešininkus, arba – ataką iš esmės gesinantis perdavimas kolegai, iš kurio pasą ką tik buvo gavęs. Ataka gęsta todėl, kad abiems žaidėjams stovint nebelieka nieko kito, kaip atmesti kamuolį atgal, link aikštės vidurio.

Ką daryti toliau?

Ogi nieko. Šiais metais sezono liko per mažai, kad būtų galima tikėtis kaip nors fundamentaliau pakeisti „Sūduvos“ žaidimą. Juolab, kad ir to fundamentalaus pokyčio reikėtų nebent vienerioms rungtynėms – priešpaskutiniame ture su „Žalgiriu“. Visas kitas „Sūduva“ pajėgi nugalėti ir su tuo žaidimu, kurį turi dabar.

Valentin Baranovskij

Taigi, beliko maksimaliai pasistengti ir pasiekti maksimalų rezultatą šiemet. Jis paprastas – laimėti bronzos medalius ir peršokti dar vieną LFF taurės etapą. Be abejo, medaliai labiausiai turėtų rūpėti patiems žaidėjams. Juk žaidėjas niekada nežino, kur jis pradės kitą sezoną. Galbūt tai nutiks „Sūduvoje“, o gal – kokiame kitame Lietuvos ar užsienio klube.

Medaliai rūpi ir mums. Tačiau šiek tiek mažiau. Šiandien mums jau labiau rūpi tai, ką komanda galėtų pasiekti kitame sezone. Nes mes – neturime pasirinkimo. Mums kartu su „Sūduva“ teks gyventi ir kitais metais, ir dar kitais, ir taip toliau.

Tad mes galime sakyti, kad šio sezono tikslą „Sūduva“ bent jau dalinai pasiekė. O jis, be abejo, yra galimybė kitais metais pasivažinėti po Europą.

Pasibaigus sezonui jau komandos vadai galės svarstyti, ką toliau daryti. Ar tęsti šiais metais pradėtą darbą? O gal ir vėl viską pradėti nuo nulio? Jei bus teigiamai atsakyta į pirmą klausimą – tuomet ir bus laikas pagalvoti, kurias šio sezono „Sūduvos“ vietas reikėtų remontuoti. Na o jei bus nuspręsta eiti antruoju keliu – viskas priklausys nuo to, koks treneris stos už „Sūduvos“ vairo.

Štai taip. O dabar – galėsime pora savaičių pailsėti nuo įtempto futbolo. A lyga sceną užleidžia labai vidutiniškam atlikėjui – Lietuvos futbolo rinktinei.

Tags Trakai

Pasidalink su draugais:

22 koment.

Komentuok!
  1. M 2015, spalio 4 | 10:26 Atsakyti

    Manau, gana tiksliai apibūdintos Sūduvos bėdos. Ir, reikia pritarti tam, jog rungtynės paprasčiausiai parodė komandų lygį – pralaimėjom stipresnei komandai ir kokios tragedijos čia nėra. Keletas pastebėjimų (ne tik iš šių rungtynių):
    1. Sūduva praranda labai daug kamuolių pavojingose zonose, leisdama varžovui laisvai regzti kontratakas. Komanda turėtų daugiau atakų užbaigti smūgiu į vartus, net jei tas smūgis ir nėra iš super patogios padėties. Tai paprasčiausiai leistų tvarkingai grįžti į gynybą. O šiuo metu daugelis atakų tiesiog užsibaigia dar nepasiekus priešininko baudos aikštelės dėl kokio nors nevykusio perdavimo ar kamuolio perlaikymo.
    2. Krašo saugai žaidžia itin neefektyviai. Ką per pastarąsias keletą rungtynių aikštėje nuveikė Kecapas, aš tikrai nepamenu. Atrodo, kad žmogus turi sugebėjimų, bet lygiai nulį motyvacijos ir noro kažką veikti. Galiu drąsiai teigti, kad tik Baranovskiui pasirodžius vakar pradėjo groti dešinys kraštas. Kalbant apie Veliulį reikia pripažinti, kad motyvacijos stokos šitam žaidėjui neina prikišti, kadangi darbo jis įdeda daug. Be to, pradinėje atakos stadijoje dažnai jis būna gana naudingas, tačiau, kai reikia atlikti paskutinį perdavimą, tai daugeliu atvejų užsibaigia prarastu kamuoliu. Ir pats žaidėjas jėgas išeikvoja, ir komandai tenka skuosti į gynybą stabdant kontrataką. Šiuo atžvilgiu Baranovkis vakar buvo pranašesnis – beveik visi jo reidai užsibaigė gana padoriu perdavimu. Ir nors naudos iš jų nedaug tebuvo, bent jau šioks toks pavojus prie Trakų vartų kildavo.
    3. Aikštės viduryje vakar (ir ne tik) nesigynė niekas. Jeigu komandoje yra Šoblinskas ir žaidžiama prieš stipresnį klubą, kodėl jis paliekamas ant suolo? Šiaip dažniausiai, kai silpnesnė komanda žaidžia prieš stipresnę, ji stengiasi gintis tankiau, taip uždarydama aikštės vidurį, ir priešininkui tenka atakuoti kraštais. Vakar situacija buvo priešinga – kraštais Trakai nelabai ką sukūrė, tačiau beveik visos atakos viduriu kėlė didelį pavojų. Kyla įspūdis, kad treneris taip intensyviai dirba ties komandos žaidimu atakoje, kad apie gynybą nelabai galvoja. „Geriausia gynyba – puolimas“. Tokia taktika gali veikti prieš stumbrus ar granitus, bet prieš Trakus – niekaip.
    4. Chvedukas – baisiai nestabilus žaidėjas. Būna keletas rungtynių, kuriose muša įvarčius, efektyviai žaidžia puolime, užtikrintai dirba gynyboje. O po to seka serija rungtynių, kai apskritai atrodo, kad jo aikštėje nėra. Tiesą sakant, po to, kai dėl nelabai aiškių priežasčių Chvedukas nežaidė prieš Stumbrą, teisingiausia būtų buvę palikti jį ant suolo, o vietoje jo leisti jau minėtą Šoblinską. Po puolėju galima buvo pastumti Jamaką, kuris šitoj pozicijoj prieš Stumbrą sužaidė labai neblogai, neskaitant nemažo skaičiaus progų, kurios buvo apmaudžiai neišnaudotos. Bet tai, kad žmogus tiek progų turi, reiškia, kad jis sugeba atsidurti ten, kur reikia.
    5. Individualūs gynėjų veiksmai yra gana kokybiški, tačiau kaip vientisas darinys gynyba dirba prastai. Čia nebent būtų galima pakritikuoti Slavicką, kuris Valskį visai iš akių paleido keliant Trakams kampinį. Kiti gynejai iš esmės didelių klaidų nedarė, sustabdė nemažai pavojingų atakų, perėmė daug kamuolių ir pan. Verta pagirti Isodą, kuris žaidžia gana užtikrintai ir vakar neblogai tvarkėsi su Aršakianu. Bet vėlgi, praleistas antras įvartis, mano manymu, buvo labiau komandinė, o ne individuali, klaida gynyboje (pradedant kiauru aikštės viduriu, baigiant chaosu prie baudos aikštelės). Tai vėlgi parodo, jog gynyba ryškiai nėra sustyguota.

    • Varvalas 2015, spalio 4 | 10:51 Atsakyti

      Labai tiksliai pastebėjai Sūduvos bėdas. Vis tik dėl 5 punkto esu linkęs ginčytis. Isoda žaidė gana neužtikrintai. Jis atakos pradžioje turi tik vieną tikslą – atmesti kamuolį Uggei. Vakar vieną kartą ir „atmetė“. Kodėl Sūduvos gynėjai į ataką pereina padarę tik tuos mažiausiai 4-5 perdavimus vienas kitam? Na, niekaip nesuprantu, kodėl visas gynėjų atakas vakar turėjo pradėti Živkovičius (tiesa, dar vieną kartą špicu durė į centrą Ugge). Jeigu atakos užuomazgoje gynėjai elgiasi labai „komandiškai“, tai ginantis beveik nelieka tarpusavio bendravimo. O ginasi Sūduva nuo atakų per vidurį (o ne kraštus) silpnai todėl, kad ir per treniruotes beveik visi sūduviniai veržiasi vos ne „bėgimo takeliu“. Gynėjai net neturi galimybių pajusti atakų per vidurį galios … Tai ir gerosios praktikos neįgauna.

      • M 2015, spalio 4 | 13:05 Atsakyti

        Na dėl Isodos daugiausiai akcentavau žaidimą gynyboje, plius įtakos gana geram vertinimui turi ir tokie faktoriai kaip jaunas amžius, patirties stoka (tiek šiame sezone, tiek apskritai) ir pan. O dėl atakos pradžios – sutinku, Isoda tikrai nežiba šiame aspekte. Kita vertus, tam įtakos galėjo turėti varžovo pajėgumas ir taktinis pasirengimas – juk žinome, kad prieš bet kurią komandą, kuri ginasi gerai, Sūduva niekada nesugebėdavo normaliai įžaidinėti kamuolio aikštės viduriu. Todėl ir centro gynėjai, turėdami kamuolį, nežino ką su juo veikti, kadangi viduryje Trakai uždengia visas zonas ir aktyviai prižiūri Jamaką (kuris gali šį tą nuveikti su kamuoliu), tad ir belieka kamuolį Živkovičiui ar Slavickui numesti, o tai reiškia neišvengiamas atakas kraštais, iš kurių naudos nedaug.
        O dėl mūsų „efektyvios“ gynybos aikštės viduryje – na, jeigu per treniruotes rimtai nežiūrima nei į puolimo veiksmus viduriu, nei į gynybos, tuomet nelabai ką ir galima komentuoti…

  2. Anonimas 2015, spalio 4 | 11:03 Atsakyti

    Sūduva per šį sezoną išmoko žaisti be panikos prieš silpnesnes komandas. Ankščiau, sezono pradžioje, jeigu nesugebėdavo įmušti įvarčio per 60-70 minučių, pradėdavo panikuoti ir žaisti chaotiškai, o dabar sugeba visas rungtynes sužaisti gan ramiai. Gal kitą sezoną pradės žaisti geriau ir prieš lygos lyderius.

  3. lrn 2015, spalio 4 | 12:02 Atsakyti

    Zalgiris neuzsitikrina cempiono titulo anksciau del to kad truksta motyvacijos ? Nemanau, vis tik taskus Zalgiris prarado tik su 3 komandom ( po 2 pralaimejimus is 3 rungtyniu Atlantui ir Trakams ir vienos lygiosios su Kruoja ). Motyvacijos zaidziant su Atlantu ir ypatingai su Trakais jiems neturetu trukti

  4. DZHIT 2015, spalio 4 | 13:16 Atsakyti

    Mano nuomone Trakų sėkmės paslaptis paprasta- nejaučia jokios atsakomybės, ir gali mėgautis žaidimu. Nėra tos atsakomybės, nes :
    1. Žaidžia tuščiame stadione.
    2. Šis klubas nebus peikiamas, smerkiamas prasčiau sužaidus.
    3. Žaidžia tiesiog dėl savęs.

    Aišku, kad tai nėra esminis skirtumas, bet viena iš priežasčių kodėl Trakai žaidžia geriau nei Sūduva. Nereikia lyginti komandų sudėtis, trenerius ir t.t. Tiesiog Trakai žaidžia geriau ir viskas. Nieko čia nepakeisi. Kitas klausimas ar Trakų futbolo projektas yra laikinas reiškinys? Manau, kad taip. Visgi kiek ilgai šis klubas žais svetimame mieste? Koks tikslas remti šią komandą? Dėl ko? Kažkam tai yra finansinė nauda?
    Taip, Trakai žaidžia gerai, pats klubas panašu, kad taipogi viduje susitvarko puikiai, bet kas po visa tuo slypi? Idėjinis projektas?

  5. Jonas | SDV 2015, spalio 4 | 13:31 Atsakyti

    Tiesą pasakius, biš ne į temą tu čia. Šiauliai taip pat lošia tuščiame stadione, niekas jau seniai nesistebi jų pralaimėjimais, o dėl ko ten žmonės žaidžia – apskritai nėra aišku. Tokių klubų kaip Trakai yra visur ir tai lemia ne kažkokie mistiniai reikalai, o komercinė šiuolaikinio futbolo specifika. Futbolo klubą gali sukurti bet kur, reikia tik pinigų turėt. Galų gale, galima ir Marijampolės Žydriaus atvejį prisimint, Sūduvai tuo metu, berods antroj lygoj lošiant. Tiesą pasakius, Sūduvai šiandien apskritai nėra svarbu, kokia bus Trakų ateitis. Svarbu yra tai, kad vakar nieko doro neparodė ir sukomplikavo savo galimybes laimėti medalius. Tiesą pasakius, jei jau žvelgiant racionaliai – kitoms komandom tik geriau, kad atsiranda tokie projektai – kad ir keliems sezonams. Nes nuo jų čempionatas yra tik įdomesnis, o žmonės gali tobulėti lošdama su stipresniais varžovais. Šia prasme Trakai yra geriau, nei legendinė Dainava tais laikais, kai joje lošė dvyliktokai ir kai buvo galima lažintis, kiek įvarčių ta komanda praleis – 6 ar 8.

    • lrn 2015, spalio 4 | 13:59 Atsakyti

      Siauliai ne paslaptis kokiu budu pinigus uzsidirba ir kodel zaidzia :) Kaip ir Granitas, Stumbras, a.a.Kruoja gal ir kitos dar neisryskintos komandos.

Naujas komentaras