Ernestas Veliulis

35: „SŪDUVA“ 1:3 „ŽALGIRIS“

Nors dar liko pačios svarbiausios sezono rungtynės, jau dabar galime padėkoti komandai už pagaliau padorų sezoną. Kaip įprasta, sezono metu buvo visokiausių nutikimų. Tačiau kvailai išbarstytų taškų buvo gerokai mažiau nei pernai ar užpernai. O svarbiausia, kad komandos žaidimo kreivė kilo viso sezono metu ir piką pasiekė pačioje pabaigoje. Taip ir turėtų žaisti komandos, kurios siekia kokių nors padoresnių tikslų.

Šiandienos rungtynės neabejotinai parodė tą nemenką atstumą, kuris šiandien skiria „Žalgirį“ nuo „Sūduvos“. Tačiau toks pats atstumas skiria „Žalgirį“ ir nuo visų likusių lygos komandų. O va jei „Sūduva“ savo žaidimą būtų atradusi pora ratų anksčiau, medaliai ir vieta Europoje būtų pasiekta žymiai lengviau. Net tam pačiam „Žalgiriui“, palankiai aplinkybėms susiklosčius, būtų galima įkasti.

Šiandien sunku pasakyti, koks bus „Sūduvos“ planas kitam sezonui. Tačiau yra akivaizdu, kad ši komanda toli gražu nepasiekė to lygio, kurį pasiekti turi potencialo. Nepaisant to, kaip baigsis šių metų čempionatas, norisi tikėti, kad kitais metais bus pradėta nuo tos vietos, kurioje „Sūduva“ baigia šį sezoną, o ne nuo eilinio nulio.

„Sūduva“ niekada nebuvo, nėra ir greičiausiai nebus komanda, kuri imtų ir užgrotų per vieną sezoną. Kaip tai yra darę „Trakai“, „Atlantas“ ar net „Kruoja“. Todėl ir „Sūduvos“ pasiekimai dažniausiai priklauso nuo to, kaip sezonas yra pradedamas. Jei prastai – komanda nebeišsikapsto. Jei vidutiniškai – šansų turi neblogų. Būtų labai įdomu pažiūrėti, kas nutiktų, jei „Sūduva“ padoriai imtų lošti nuo pirmo turo.

Gerai, apie tai dar bus laiko padūmoti tamsiais žiemos vakarais. O kol kas dar reikia suskaičiuoti šio sezono viščiukus.

Vienas kėlinys – keturios skirtingos komandos

Kaip įprasta, „Sūduvai“ reikėjo laiko apšilimui. Deja, šį kartą lošta buvo ne prieš „Šiaulius“ ar „Stumbrą“, o prieš neabejotinai geriausią Lietuvos komandą. Todėl apšilimas buvo sunkus ir „Sūduvai“ nelaimingas. Būtent pirmos 17 minučių ir nulėmė likusios rungtynių dalies scenarijų.

Per pirmas 15 min. atrodė, kad turėsime dar vienas nuobodžias rungtynes tarp šių komandų, primenančias žaidimus Vilniuje. Kai „Žalgiris“ atrodo visa galva geresnis už „Sūduvą“, kai „Sūduva“ nesugeba nieko doro nuveikti priekyje ar aikštės viduryje, o „Žalgiris“ pernelyg nesistengdamas vis viena sukuria keletą progų ir įmuša keletą įvarčių.

Abu kartus Vilniuje „Žalgiris“ tiesiog neleisdavo „Sūduvai“ žaisti sau įprasto žaidimo visų pirmą uždarydamas aikštės vidurį ir kraštus. Juolab, kad lošiant prieš „Žalgirį“ būtina, kad puikiai sužaistų ne vienas ar du žaidėjai, ko dažnai pakanka žaidžiant prieš silpnesnes komanda. Reikia, kad idealiai grotų bent du trečdaliai komandos.

Abu kartus Vilniuje to nebuvo. Rungtynių pradžioje šiandien taip pat atrodė, kad mūsiškiai yra sušalę, lėti ir pasimetę. „Žalgiris“ labai sėkmingai laikė rungtynių vadeles savo rankose – trumpais, tiksliais perdavimais pjaustė aikštę tiek savoje, tiek „Sūduvoje“ pusėje.

Du įvarčiai į „Sūduvos“ vartus krito po žiaurokų klaidų gynyboje. Taip jau yra žaidžiant prieš „Žalgirį“ – gynyboje klysti yra griežtai draudžiama. Ypač taip, kaip klydo „Sūduvos“ gynėjai – Džiugui Bartkui jie nepalikdavo jokių šansų ištaisyti situaciją.

O tada viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Karolis Chvedukas

„Sūduva“ apšilo ir pagaliau pradėjo lošti savo futbolą. Taigi, galime sakyti, kad šiandien buvo puikios rungtynės – abi komandos parodė ką moka. Neutralus žiūrovas galėjo gailėtis tik dėl to, kad savo geriausią futbolą komandos rodė ne abi iš karto, o skirtingomis rungtynių atkarpomis.

Ir jei galima sakyti, kad „Žalgiriui“ pačioje rungtynių pradžioje pasisekė atlikti tokį perdavimą, kokių retokai Lietuvoje matome, tai ir Veliulio įvartis buvo iš panašios kategorijos. Po kelių minučių Veliulis galėjo tapti rungtynių, o gal net ir sezono didvyriu. Nepavyko, tačiau maždaug nuo tos akimirkos rungtynių pusiausvyra visiškai pasikeitė.

„Žalgiris“ ėmė gintis ir laukti progos kontratakai, o „Sūduva“ pradėjo žaisti tai, ką šiuo metu geriausiai moka.

Nėra abejonių – „Žalgiris“ yra kokybiškesnės komanda. Šios komandos bėda – pochuizmas, kurį provokuoja „Žalgirio“ situacija lygoje. Kokia 90 proc. rungtynių „Žalgiris“ laimi puse kojos ir daugeliu atveju neturi jokio reikalo lošti iš širdies. Todėl šią komanda labai sunku priversti žaisti be čempioniškai užriestos nosies.

„Sūduva“ perlaužė būtent emocinę rungtynių pusiausvyrą. Užteko užmesti daugiau energijos, papildytos pakankamai tiksliais perdavimais ir „Sūduva“ ėmė atrodyti geriau.

„Sūduvos“ futbolas iš principo kitoks. Jis nesiremia teritorijos valdymu ar masyviu spaudimu. Nesiremia nei ypatingai tvirta gynyba, anei kietu žaidimu aikštės viduryje. „Sūduvos“ futbolo esmė – greiti ir dažnai netikėti kamuolio pervedimai pusilgiais perdavimais į kraštus ar centru – visada į priekį.

Kai „Sūduva“ taip žaidžia – jos schemas sunkoka nuspėti. Iš šalies žvelgiant atrodo, kad komanda nelabai turi iš anksto paruoštų ir gerai atitidirbtų kombinacijų – greičiau improvizuoja. O kai improvizacijos yra pagrįstos mažesniu techninio broko kiekiu, šią komandą suvaldyti sunkoka.

Pirmas kėlinys baigėsi serija „Sūduvos“ progų ir nekokybiškomis „Žalgirio“ atakomis. Tad nors kėlinys ir buvo apmaudžiai pralaimėtas, tačiau vilties buvo likę apsčiai.

Pabaiga – laimi tas, kas įmuša

Rungtynės vyko ta pačia gaida maždaug iki 80 minutės. Maždaug tiek laiko ir laikėsi viltis apie tai, kad galbūt „Sūduvai“ šiandien pavyks pagaliau nepralaimėti „Žlgiriui“.

„Sūduva“ toliau žaidė gerai – greitai, emocingai ir aštriai. „Žalgiris“ gan bukai kontratakavo.

Dažna „Sūduvos“ ataka parodydavo, kokie vis tik geri „Žalgirio“ gynėjai ir kokia koordinuota yra šios komandos gynyba – atrodo paskutinę akimirką kamuolys būdavo išmušamas arba nusprendžiama racionaliai prasižengti.

„Žalgirio“ žaidėjai savas atakas dažniau baigdavo patys, kvailokai klysdami. Gali būti, kad įmušti daugiau ypatingo noro ši komanda jau nebeturėjo.

Tiesa yra paprasta.Kai žaisdamas su „Žalgiriu“ imi šią komandą spausti ir tau neblogai sekasi – būtina įmušti. Jei to nepadarysi – vis viena pralaimėsi. Net jei „Žalgiris“ taip ir neperims žaidimo scenarijaus į savo rankas.

„Žalgirio“ futbolo kokybė yra tokia, kad sugaudyti šią komanda atakoje kitiems Lietuvos klubams yra velniškai sudėtinga. O kai ne tik aklai ginamasi, bet dar ir bandoma intensyviai atakuoti – tai padaryti praktiškai neįmanoma.

Marius Šoblinskas

Tiesą pasakius, galima tik nusistebėti, jog „Sūduva“ taip ilgai atsilaikė nepraleidusi trečiojo įvarčio, o ir šį praleido ne iš žaidimo, o po standarto. Grečiausiai dėl to kaltas pats „Žalgiris“, nes „Sūduva“ antrame kėlinyje iš tikro nelabai rūpinosi gynyba.

Kitas dalykas – ir jėgų spaudžiant „Žalgirį“ nelieka tiek, kad „Sūduva“ spaudimo galėtų nemažinti iki pat finalinio švilpuko, kaip dažnai šiemet nutikdavo žaidžiant prieš silpnesnes komandas.

Tad kai „Žalgiris“ įkalė dar vieną darbinį įvartį, rungtynes pasibaigė. Tačiau priekaištauti „Sūduva“ nėra jokio reikalo. Komanda parodė viską, ką šiandien gali parodyti. Daugiau nieko kito ir nereikia. Nes jei šis principas galios bent dviejuose trečdaliuose sezono rungtynių, medalius Lietuvoje pasiekti bus labai paprasta.

Nugali tas, kad laimi paskutinis

Visi žinome, kad tai yra visiška tiesa. Lemiamos sezono rungtynės – kitą šeštadienį Klaipėdoje. „Sūduvai“ pakaks lygiųjų, „Atlantas“ privalės nugalėti. Nori nenori, pralaimėjimą „Žalgiriui“ galima jau dabar pamiršti. Jis – dabar nebeturi nė menkiausios reikšmės.

„Sūduvos“ žaidime šiandien buvo keletas neįtikėtinų akimirkų. Jos juo keistesnės, kad žaista buvo prieš „Žalgirį“, prieš komandą, kuri yra rimčiausias egzaminuotojas Lietuvos futbole.

Toks neįtikėtinos akimirkos yra susiję su individualiais kai kurių žaidėjų veiksmais. Viso sezono metu „Sūduvai“ velniškai trūkdavo žaidėjų, kurie drąsiai imtųsi iniciatyvos ir sugebėtų tai padaryti kokybiškai.

Kadangi šiandien tokių pareiškimų pakako, belieka spėti, kad individualaus žaidimo kokybės „Sūduvos“ žaidėjams pakanka, tačiau iki šiol trūkdavo psichologinio pasitikėjimo savomis jėgomis.

Kalbu ne tik apie Veliulio įvartį. Veliulis apskritai šiuo metu yra neatpažįstamas. Pamenu, kaip pirmose rungtynėse prieš „Žalgirį“ Veliulis buvo visiškai užgožtas jo krašte lošusio Švirljugos. Šiandien gi Veliulis dažniausiai būdavo greitesnis už visus savo oponentus.

Labiau kalbu apie tuos momentus, kai Radzinevičius ar Vaskela baudos aikštelėje paguldydavo po 3-4 „Žalgirio“ žaidėjus. Arba apie tuos kelis įspūdingus Chveduko prasiveržimus pro tuos pačius 3-4 „Žalgirio“ gynėjus.

Neutraliam stebėtojui tokie momentai galėtų pasirodyti eiliniais rungtynių fragmentais. Futbolas šiais laikais taip ir žaidžiamas, – sakytų jie ir pridurtų: Sekasi toms komandoms, kurios geba individualius žaidėjų sugebėjimus derinti su komandinėmis kombinacijos.

Tačiau mes puikiai žinome, kad būtent šio elemento „Sūduva“ šiais metais labiausiai ir stokojo. Aštraus asmeninio atakuojančių žaidėjų indėlio. Juk kai Chvedukas prašoka pora priešininkų, ataka iškart tampa pavojingesnė, nes vienas žaidėjas, sutraukdamas būrio priešininkų dėmesį, palieka be priežiūros kitus komandos kolegas.

Būtent šis smulkus niuansas, nedidelis šių rungtynių atradimas ir leidžia optimistiškai laukti kito savaitgalio.

Šiandien matėme visiškai kitokią „Sūduvą“, nei pirmame, antrame ar trečiame ratuose. Nepaisant pralaimėjimo, nepaisant to, kad geras lygis buvo demonstruotas tik pusę rungtynių. Tai buvo visiškai kita komanda, nei toji, kurią stebėjome viso sezono metu.

Tags Žalgiris

Pasidalink su draugais:

31 koment.

Komentuok!
  1. Vytenis 2015, lapkričio 22 | 22:54 Atsakyti

    Norėjosi Sūduvos lygiųjų (labiau dėl to, kad Atlantui būtų mažiau šansų), tačiau vistiek Žalgirio žaidimas atrodė racionaliau. Pritarsiu Autoriui, kad turėjo ir anksčiau būt pramušta gynyba ir trečias įkrist (jei Sūduva nebūtų išlyginus). Tačiau man, kaip beveik nešališkam žiūrovui buvo vienos smagiausių rungtynių stebėt.

    Kitam sezonui tikiuosi, kad išsilaikys šis žaidimo braižas iš Sūduvos pusės, išliks ir Trakų pajėgumas. Dar Utenio bandymai žaisti kombinacinį futbolą gal sustiprės ir tada jau bus galima į A lygą vestis ne tik tokius bet bepročius, bet ir prie TV limpančius „užsienio lygų žiūrovus“. Tikrai įdomiau stebėti ir galvoti kur kas vyksta futbole, stebėti kiek paaugusius greičius perdavimų, sprendimų priėmimo nei anksčiau.

    Beje, ar man atrodo, ar ir teisėjai (neskaitant Slyvos išimties) jau mažiau toleruoja medkirčių žaidimą. Kietai korpusu žaist leidžia, bet per kojas kapojimų jau apmažėjo?

    • Jonas | SDV 2015, lapkričio 22 | 23:01 Atsakyti

      Ačiū, nepamiršau – pats nesugebėjau, o profas paaiškino, kad kažkokia kliūtis kode šią problemą išspręst trukdo. Nežinau, gal tiesiog tingėjo krapštytis:) Nieko, per žiemos atostogas ir šitą užduotį įveiksiu:)

  2. Marijus 2015, lapkričio 23 | 06:37 Atsakyti

    „Tačiau toks pats atstumas skiria „Žalgirį“ ir nuo visų likusių lygos komandų. “ – ne visai tiesa. Atlantas su Trakais sugebėjo Žalgirį apžaisti, ir ne po vieną kartą. Klaipėdoj Sūduvai bus sudėtinga, Atlantas moka mobilizuotis lemiamu momentu – tai matėm jau ne kartą.

    • Meistras 2015, lapkričio 23 | 10:08 Atsakyti

      Atlantas lips i prieki, Suduva tures galimybes kontraatakuoti. Zinoma kai dabar jau tokie orai atejo, tai balose, ar sniege zaidziant, bus labai pavojingi tie Atlanto balionai. Bet Suduva link sezono galo irgi ismoko mobilizuotis. Persvara sakyciau vistiek Suduvos puseje, nors ir menka.

  3. Jonas | SDV 2015, lapkričio 23 | 09:01 Atsakyti

    vieną kitą kartą nugalėti Žalgirį dar nieko nereiškia. Ankstesniais metais net Granitas buvo Žalgirį nugalėjęs. Net ir šiemet Trakų ar Atlanto pergalės buvo labiau simbolinės, nei galėjusius iš esmės apversti lygos pusiausvyrą. Juolab, kad ir tie Žalgirio pralaimėjimai greičiau yra menko nusiteikimo reikalas. Kitas dalykas – kad lygoje apskritai šiemet be Atlanto ir Trakų praktiškai nebuvo komandų, kurios galėtų iš Žalgirio taškų atimt.

  4. Praeivis 2015, lapkričio 23 | 11:10 Atsakyti

    Jonai, už visą tavo darbą sezono metu norėjau paspausti ranką. Nežinau ar dar yra pas mus taip kokybiškai vertinantis įvykius rašytojas ( nežinau kaip tave pavadinti :) man, kaip bepročiui Lietuviško futbolo gerbėjui visada malonu skaityti tavo straipsnius.
    O dėl šitos visos pastraipos „Nėra abejonių – „Žalgiris“ yra kokybiškesnės komanda“… kaip ilgametis Žalgirio fanas ranką spaudžiu dar kartą. Viso sezono metus tas pxizmas nervina. Kartais norisi į aikštę išbėgti ir pastumti, kad labiau stengtųsi.
    Bet kokiu atveju sekmės Klaipėdoj, man asmeniškai Sudūva vertesnė laimėti žiūrint visą sezoną.

  5. Favoritas 2015, lapkričio 23 | 14:39 Atsakyti

    Visų pirma, smagu, kad komanda geriausią formą įgavo tada, kada labiausiai reikia.

    Visų antra, apmaudu, kad komanda kovojanti dėl medalių nesugebėjo atimti nei taško iš Žalgirio ir Trakų, o bendras įmuštų-praleistų įvarčių santykis 3-18!

    Visų trečia, kaip ten bebūtų ačiū komandai, kad išeisime į žiemos miego fazę optimistinėmis nuotaikomis apie 2016m. (net nepaisant rezultato Klaipėdoje).

  6. DZHIT 2015, lapkričio 23 | 20:39 Atsakyti

    Viskas buvo gerai, bet pritrūko galbūt daugiau sėkmės. Klaipėdoje tikiu, kad viskas bus panašu, bet tik su laiminga pabaiga.

    p.s kad ir kaip baigsis sezonas trenerį visgi reikėtų pasilikti. Išmokė, įdiegė, kad futbolas gali būti žaidžiamas protingai.

  7. Juozas 2015, lapkričio 23 | 21:05 Atsakyti

    Manau, dar diskutuosim apie trenerį po sezono vistiek, bet aš irgi pritarčiau trenerio pasilikimui, Sūduva šį sezoną pakeitė braižą iš komandos kuri ginasi ir kontraatakuoja į komandą kuri „mėgsta žaisti su kamuoliu“ kaip pats V.Dambrauskas sakė ir tas braižas matosi prieš visus varžovus įskaitant ir žalgirį.

  8. Anonimas 2015, lapkričio 23 | 21:41 Atsakyti

    Didelis minusas, kad komanda neatemė nei vieno taško iš Trakų ir Žalgirio, nors ankstesniuose sezonuose visada sugebėdavo tai padaryti. O kai Sūduva žaidė su vidutiniokais ir autsaideriais dažniausiai laimėdavo. Taigi, sugebėtų Sūduva lankščiau žaisti su lyderiais ir atimti taškus iš jų, trenerį vertinčiau puikiai.

  9. Jonas | SDV 2015, lapkričio 24 | 00:18 Atsakyti

    Trakų kol kas nelyginčiau su Žalgiriu. Nes kitaip tektų pripažinti, jog ir pernai „Žalgiris ir Kruoja“ buvo kito lygio komandos. Apie Trakų lygį bus galima pakalbėti po 2-3 metų, o kol kas užteks pasidžiaugti, kad lygoje atsirado dar vienas stiprus klubas, kuris kol kas, atrodo, neketina bankrutuoti.

    • Remis 2015, lapkričio 24 | 10:07 Atsakyti

      Jonai, faktai prieštarauja tavo minčiai. Šiemet Žalgiris (bent iki šeštadienio) lenkia Trakus 7 taškais, o Kruoja atsiliko 18 taškų. Plius, nuo Trakų iki trečios vietos – 17 taškų. T.y., šiame sezone Trakai arčiau Žalgirio nei trečios ir ketvirtos komandų. Pernai vaizdas buvo kitoks – Žalgiris kažkur kosmose, o po to 4 gana panašios komandos (ir taškų surinko panašiai – 62-66).
      Va kaip klubo Trakų tikrai dar negalima lyginti su Žalgiriu. Ir tai, ką Trakai veikia dabar, sunkiai leidžia spėti juos turint kažkokią aiškią viziją ir strategiją, kaip jie ketina gyvuoti ateityje.

  10. M 2015, lapkričio 24 | 13:58 Atsakyti

    Kaip ir treneris po rungtynių minėjo, turbūt esminė problema žaidžiant su lyderiais yra standartinės padėtys. Kai žaidžiant prieš Žalgirį ir Trakus daugiau nei pusė įvarčių praleidžiami po standartų, tada jokie autobusai, gynybinės ir kontratakų taktikos nepadės. Jau vien prieš Žalgirį būtume dvi lygiąsias ištempę (užvakar ir 2 rate), jeigu nebūtume praleidę po kampinių. Tik klausimas, ar turėtume dėl to kaltinti vien trenerį – gal kai kuriems žaidėjams koncentracijos pritrūksta? Kita vertus, praleistų įvarčių skaičiaus kontrastas žaidžiant prieš pirmąsias dvi komandas ir likusias išties leidžia spėti, kad gynybiniams veiksmams skiriama per mažai dėmesio: prieš silpnesnius varžovus puikiai pasiteisina taktika „geriausia gynyba – puolimas“, bet kai prieš stipresnius tas puolimas nebe toks galingas, gynyba subyra.

  11. Anonimas 2015, lapkričio 24 | 20:36 Atsakyti

    Reikia Sūduvai tarpsezoniu susirasti bent po vieną vidurio gynėją ir atraminį saugą, nes gynyba tikrai silpna. Krašto gynėjus gerus turime, bet viduryje problemų visada netrūko. Dar svarbu nepraradinėti kamuolio savo aikštės pusėje, kaip pavyzdžiui žaidžiant prieš Žalgirį, bent penkiose situacijose kylo pavojus, kai buvo prarastas kamuolys savo aikštės pusėje. Per klaidas aikštės viduryje ar atiduodant kamuolį vartininkui Sūduva praleido bent 10 įvarčių šiame sezone.

  12. Favoritas 2015, lapkričio 27 | 16:53 Atsakyti

    Visiškai utopinis klausimas, bet… viltis miršta paskutinė

    Gal yra vieta Kaune kur transliuoja futbolą? Konkrečiai aišku domina rytojaus dvikova Atlantas – Sūduva.

  13. griezhtas 2015, lapkričio 28 | 14:57 Atsakyti

    Nu ka siandien suduva pralaimejo, o ne atlantas laimejo. Tiesiog suduvos zaidimas nuo 60 min buvo pornografija ir buvo aisku, kad zaidziant ne savo zaidima kitaip ir negalejo baigtis :(

Naujas komentaras