Marius Šoblinskas

Jei nenori pralaimėti – tai paplok!

Sekmadienis sukėlė daug liūdnų minčių (jei tartume švelniai ir kultūringai). Belieka standartinė savipaguoda – “tai tik pirmas turas”, “tai tik sezono pradžia”. Vienintelis klausimas – ar tai yra “savipaguoda”, ar greičiau – saviapgaulė.

Padėtis panaši į gripo epidemiją. Kai pajunti pirmuosius simptomus, žinai, kad gripas jau įkėlė koją į tavo organizmą. Turi kokius 10 proc. vilties, kad galbūt šį kartą pavyks išsikapstyti. Dažniausiai neišsikapstai.

Štai taip ir “Sūduvos” žaidimas skausmingai priminė daugybę panašių atvejų. Puikiai žinome, kaip tie “atvejai” baigiasi. Iš pradžių sakome “tai tik pirmos rungtynės”. Tada – “tai tik antros rungtynės”. O tada – “tai tik pirmas ratas”.

Galų gale ši argumentų virtinė užbaigiama klasikiniu “nieko nepadarysi, pavarys komanda kitą sezoną”.

Man, kaip “Sūduvos” metraštininkui, ši žaidybinė depresija visuomet sugrąžina mintis, kurios pastaraisiais metais kartojasi bent keliskart per sezoną. “Laikas visa tai mesti” – štai tokios yra mintys.

Mat prasidėjus eiliniam “uždaram pragaro ratui” supranti, kad tiesiog nebėra apie ką rašyti. Rašymas, kuris sudegina nemažai laiko, tampa pagarbos neverta, mazochistine veikla.

Gal iš tikro reikia mesti šį laiko smulkintuvą? Galėčiau tapyti paveikslus, auginti jogurto indeliuose pomidorus. Gal net kokį romaną parašyčiau.

 

Sūduva

Nėra dvasios, nėra

Taip kalbėjo vienas Kauno mokyklos stadiono lankytojas praeitą sekmadienį.

Anksčiau buvo – o dabar nėra. Štai taip gimsta legendos.

Apie ką byloja “dvasia”? Ogi apie tuos šlovingus laikus antroje ir pirmoje lygoje, kai už komandą kapojosi vaikinai iš Suvalkijos lygumų. Nereikėtų stebėtis, kad jie žaidė ne už pinigus, o dėl garbės. Mūsuose A lygos klubai retai kada padorias algas savo žaidėjams išgali mokėti, tad žemesnių lygų žaidėjams belieka už darbą atlyginti “garbės atstovauti savo miestą” valiuta.

Ši legenda tampa tuo stipresnė, kuo daugiau laiko mus skiria nuo anų dienų. Tirpstant prisiminimams, jų vietą užima fantazijos, kurias gamina šiandiena nepatenkintų žmonių vaizduotė.

Ar tais laikais buvo geriau, nei šiandien? Sunku pasakyti. Aš drįsčiau tuo abejoti. Neabejoti galime tik faktu, jog “Sūduva” jau senokai tapo globalaus futbolo reikalavimus atitinkančiu klubu.

Sekmadienį aikštėje pamatėme lygiai 2 marijampoliečius. Dar pora liko sėdėti ant suolo. Mums gali pasirodyti, kad, pavyzdžiui, Šoblinskas ar Baranovskis jau yra beveik marijampoliečiai. Tačiau vis viena sudėtinga svajoti, kad jie kovos “už gimtąjį miestą”.

Dauguma lygos klubų – panašios būklės. Ir tai yra esminis Lietuvos futbolo profesionalėjimo ženklas.

Už ką gali kovoti žaidėjai?

Dažniausiai Lietuvoje žaidžiantys futbolininkas “kovoja” už sėkmingą karjerą. O tai reiškia – šansą persikelti į geresnę lygą, geresnį klubą ir uždirbti normalius pinigus. Net Vilmantas Bagdanavičius, ir tas norėtų Madrido “Reale” žaisti. Natūralus poreikis, kuris būdingas ir visiems mums. Beje, Bagdanavičiaus interviu svajonių apie sugrįžimą į „gimtąją“ komanda nerasime.

Kai kurie žaidėjai, spėju, kovoja už galimybę bent ką nors iš futbolo užsidirbti. Jie jau supranta, kad į Ispaniją ar Vokietiją jų niekas nebekvies, todėl tiesiog mėgina kuo ilgiau ištempti profesionalaus futbolininko karjerą.

Neabejoju, kad yra ir tokių, kurie tiesiog dirbą darbą, už kurį moka pinigus. Jie taip pat, kaip ir visi mes, galvoja, kad pinigus reikia uždirbti įdedant kuo mažiau pastangų. Amžina lietuviška svajonė – dirbti mažai, o uždirbti daug.

Yra žaidėjų, kuriems toks klubas kaip “Sūduva” – tik tarpinė stotelė. Galbūt jiems nepavyko gauti norimo lygio kontrakto, todėl jie ir bando neprarasti sportinės formos. O galbūt netgi pakelti savo kainą. Tai paprastai nutinka, kai klubas žaidžia sėkmingai ir ką nors laimi.

Štai tokią margą kompaniją šiandien turime daugumoje lygos komandų. Tad kalbėti apie kokią nors “dvasią” nėra jokios prasmės. Ir tai nėra nei blogai, anei gerai. Tai yra tiesiog elementarioji šiuolaikinio futbolo sąlyga. Jei mums tokios aplinkybės nepatinka – galime žiūrėti Sekmadienio lygos rungtynes.

Tad galvoti ir lieti ašaras turėtume ne dėl prarastos komandos “dvasios”. Diskutuoti turėtume apie profesionalaus požiūrio į futbolą niuansus.

O čia – viskas paprasta.

Sėkmės susilaukia tik tie, kurie laimi. Taip, išmčių būna – pavyzdžiui, Eliošiaus persikėlimas iš lažybose paskendusios “Kruojos” tiesiai į čempionišką “Žalgirį”. Tačiau paprastai matematika būna paprasta – laimi rungtynes ir čempionatus, gauni premijas ir gerus kontraktus. O jei ne – belieka kraustytis į Pirmos lygos komandas.

Sekmadienį “Sūduva” nežaidė be “dvasios”. “Sūduva” žaidė neprofesionaliai. Žaidė taip lyg futbolininkams nerūpėtų nei jų karjera, nei profesionali reputacija.

Tiesą pasakius, po pirmojo turo “Sūduva” tapo skurdžios lietuviškos futbolo žiniasklaidos pajuokos objektu. Šaipytasi ir iš komandos, ir iš žaidėjų, ir iš trenerio. Deja, šaipytasi pelnytai. Ir pasipiktinimai čia niekuo nepadės. Padėti gali tik kokybiškas, profesionalus futbolas ir rezultatai, bent jau atitinkantys teorinį komandos pajėgumą.

 

Lietava - Sūduva

Ar antras kartas bus paskutinis?

Štai toks elementarus klausimas kyla prieš trečiadienio rungtynes. O jos bus žymiai sunkesnės, nei galėjo būti sekmadienio žaidimas. “Sūduvai” teks kovoti ne tik su “Atlantu”, bet ir su masine nuomone apie tai, kad ši komanda yra nieko verta.

Labai prasta sezono pradžia – “Sūduvos” klasika. Bėda ta, kad pastaraisiais metais prasta sezono pradžia reiškia vienintelį dalyką – dar vienus metus be medalių.

Tad komanda turi antrą šansą pasitaisyti. Turi dar vieną galimybę pradėti čempionatą iš naujo. Gali parodyti pasauliui, jog rungtynės su “Lietava” tebuvo bjauri išimtis, o “Sūduva” turi rimtesnių ambicijų, nei kovoti dėl taško su lygos debiutantais.

“Atlantas” žais ambicingesnį futbolą, atakuos gausesnėmis pajėgomis ir, tikėtina, sukurs palankesnes sąlygas ir “Sūduvos” kontratakoms. Kitas klausimas – ar “Sūduva” mėgins tuo pasinaudoti, nes sekmadienį Kaune ko gero nematėme nė vienos padoresnės “Sūduvos” greitos atakos.

Tuo pat metu šios rungtynės taps dar rimtesniu išbandymu “Sūduvos” gynybai. “Atlantas” turi individualiai žymiai pajėgesnių futbolininkų, geriau ši komanda išnaudoja ir standartus.

Tad jei kelis ankstesnius sezonus žioplos klaidos gynyboje neretai tapdavo didžiausiu “Sūduvos” galvos skausmu, norisi viltis, kad šiemet, pakeitus kone visą gynybos liniją, tokių sunkinančių aplinkybių bus kuo mažiau.

Bus įdomu pažiūrėti, ar Veselinovičius ryšis pokyčiams startinėje sudėtyje. Jei ne – galėsime galvoti, kad jo prakeiksmai po lygiųjų su “Lietava” tebuvo viešųjų ryšių akcija. Juk koks nors Konstantinas Sarsanija po tokių žaidimų neretai kone pusę komandos ant suolo palieka.

Tiek žinių apie “Sūduvą”, tačiau tai toli gražu dar ne viskas.

 

Sūduva

Nors viskas seniai nuspręsta – vis viena padiskutuokim

Šią savaitę sulaukiau įdomaus pakvietimo. Politikos studentų leidžiamas laikraštis “Post Scriptum” organizuoja diskusiją apie Lietuvos futbolo šiandieną ir ateitį. Studentai dirba rimtai, ką liudija ir šiame laikraštyje skelbtas Donato Puslio tekstas. Jį būtinai tamstoms rekomenduoja – mūsų krašte retai sulauksi straipsnio apie futbolą, kuriame būtų cituojami XX a. politinės filosofijos autoritetai.

Kas ten toje diskusijoje dalyvaus – nežinau. Studentai viliojo mane minėdami vienintelio dalyvio vardą – naujasis LFF prezidentas Edvinas Eimontas taip pat turėtų užsukti ir parymoti prie Lietuvos futbolo godų.

Aš dalyvauti atsisakiau. Greičiausiai diskusijos organizatoriai norėjo pokalbį kilstelėti į aukštą “oficialų” lygį, tačiau būtent pono Eimonto vardas ir lėmė, kad nusprendžiau laiko negaišti.

Spėju, diskusijos organizatoriai nepraleido su lietuvišku futbolo pakankamai laiko, kad suprastų, jog diskutuoti su ponu Eimontu yra visiškai tas pats, kas diskutuoti su ponu Kvedaru.

Į beviltiško rinktinės žaidimo kritiką ponas Eimontas greičiausiai atsakytų taip pat, kaip atsakinėdavo ir jo pirmtakas – pateikdamas skaičių aikščių, kurias federacijas per pastarąjį dešimtmetį užklojo gumine danga. Juk Jankausko paskyrimas rinktinės treneriu akivaizdžiai liudija, kad federacija rinktines žaidime jokių problemų nemato.

Diskusija su Eimontu-Kvedaru neturi nė mažiausios prasmės, nes yra beprasmiška skęsti šimtą kartų girdėtoje federacijos retorikoje. Diskusija be Eimonto-Kvedaro taip pat yra beprasmiška, nes šiuo atveju diskutuojantys neturi jokios įtakos Lietuvos futbolui. Žodžiu, nėra jokios išeities.

O išeities nėra dėl to, kad LFF šiemet įvyko vado rinkimai, tačiau neįvyko nė menkiausių pokyčių. Jei kas nors federacijoje pokyčių būtų norėjęs, būtų derėję įsileisti kokį naujoką, o ne atlikti akis badantį kėdžių perstumdymą.

Neteigiu, kad “naujas kraujas” būtų atnešęs pokyčių. Greičiausiai – nebūtų. Tačiau būtų bent jau vilties. O dabar – nė tos nėra. Tad ir burną aušinti tokios diskusijose neverta.

 

Sūduva

Apie internetą ir nuvarytus arklius

Geriau jau diskutuokime apie dalykus, kuriuos suremontuoti nėra taip sudėtinga.

Esu tikras, kad pastebėjote pirmąjį kito šio sezono Prezidento darbą – naują A lygos svetainę. Taip pat esu tikras, kad pliuso Prezidentui už šį darbą nepadėjote. Naujoji A  lygos svetainė yra gerokai blogesnė už senąją.

Svetainės apačioje nurodyti jos gamintojai. Padori kontora, kuri yra sukūrusi neblogos išvaizdos svetainių. Yra gaminusi net sporto svetainių. Ir tai darė žymiai geriau, nei šį kartą.

A lygos svetainė akivaizdžiai rodo, jog šį kartą buvo dirbta nė trupučio nepagalvojus apie tuos, kuriems ši svetainė yra kurta. Tai yra – nepagalvojus apie mus visus ir nė vieno iš mūsų nuomonės nepaklausus.

Senoji svetainė buvo pakankamai funkcionali. Dar daugiau – prie jos mes buvom drūčiai įpratę. Dauguma mūsų esame “chroniški” tos svetainės vartotojai. Aplankome ją mažiausiai po penkis kartus per dieną. Ypač tuomet, kai vyksta čempionato turai.

Todėl padorus interneto svetainės kūrėjas gerai pagalvotų prieš pakeisdamas informacijos elementų vietą, jų vidinę konfigūraciją ir sudėtį.

Pavyzdžiui, buvo absurdiška pakeisti po rungtynių pateikiamos informacijos bloką. Jei anksčiau čia rasdavome ir aprašymą, ir video medžiagą, tai dabar teturime pliką rezultatą, įvarčių autorius ir sudėtis (netgi be įvykusių keitimų). Aprašymo ir video reikia ieškoti kituose svetainės skyriuose.

Yra kvaila turnyrinę lentelę nustumti žemyn (manyčiau, tai yra vienas iš svarbiausių tokios svetainės turinio elementų) ir nesuteikti mums galimybės pamatyti pilną jos versiją (su įvarčiais ir pergalių-lygiųjų-pralaimėjimų skaičiumi).

Yra nepadoru naujienų bloką nugrūsti į svetainės apačią, o viršuje pateikti tik 5 “šviežiausias”. Suprantu, kad koporatyvinėse svetainėse naujienos yra niekam nereikalingo korporatyvinio šūdo sankaupos, tačiau sporto lygos tinklapyje – tai pats aktualiausias turinys.

Pateikti tik kelias šviežiausias naujienas blogai yra dėl to, kad čia susirenka fundamentaliai skirtingų poreikių žmonės – vienus domina “Sūduva”, tačiau nelabai domina “Utenis” ar “Atlantas”. Netgi “Naujienų” mygtukas viršutiniame meniu yra bereikalingas papildomas veiksmas.

Tokį patį negebėjimą teisingai hierarchizuoti informaciją galime pastebėti ir begalinio ilgio mobilioje svetainės versijoje, kur buvo sugebėta turnyrinę lentelę pateikti po rezultatyviausių žaidėjų ir geltonų kortelių sąrašų.

Yra ir daugiau nesąmonių, bet nesinori gaišinti tamstų laiko (įskaitant ir sprendimą atsisakyti video talpinimo į Youtube’ą, kas ženkliai apsunkino jų “transliaciją” arba komandų puslapiuose prie žaidėjo pateikti tik vieną statistikos parametrą – sužaistų rungtynių skaičių).

Trumpai tariant, lietuviško futbolo klasika. Lietuviškas futbolas nėra įpratęs galvoti. Lietuviškas futbolas yra įpratęs “daryti”, o tada pasigirti. O jei kas nors nesigauna, pasitenkinama įprastiniu: “Stengėmės, bet kažkas nutiko ir nepavyko”.

Kaip rinktinėje, taip ir klubiniame futbole. Kaip danguje, taip ir ant žemės.

Amen.

Laukiam antro turo. Galbūt jis praskaidrins nuotaiką.

O pabaigai siūlau jums citatą iš “Lietuvos ryto”, kurią ką tik aptikau kurdamas židinį. Jei netikite, susiraskite sporto skyrių vasario 27 d. numeryje. Straipsnyje aprašomas aukcionas, kurį organizavo Lietuvos olimpinis sporto centras: “Susimokėjus po 7 eurus už aukciono dalyvio bilietą galės pretenduoti į sportinį žirgą, kurio vardas Futbolas. Jo aprašymas – tarsi tikrojo Lietuvos futbolo veidrodis: “Sportinis žirgas Futbolas, gimimo data 1991 m., eržilas, spalva tamsiai bėra. Nebepajėgus sporto treniruotėms. Pradinė kaina – 200 eurų.”

Pasidalink su draugais:

14 koment.

Komentuok!
    • Jonas | SDV 2016, kovo 8 | 22:31 Atsakyti

      Nu tai dar blogiau:) Padoriai diskutuoti su pašnekovu žinant, kad diskusija vis viena neveda į jokį realų veiksmą ar sprendimą. Techniškai tokia diskusija net neįmanoma – negali tikėtis iš daug metų instituciją atstovavusio/jai vadovavusio žmogaus tikėtis, kad jis pripažins kokias nors institucijos klaidas ar trūkumas. Juk tuomt reikštų, kad krūvą metų šūdą malei. Niekas taip jaustis nenori. Tai žinau praktiškai, nes lygiai taip pat esu atstovavęs „karštas“ institucijas.

        • Jonas | SDV 2016, kovo 8 | 23:11 Atsakyti

          ne, šią savaitę. nemanau, kad ten koks nors viešas renginys, greičiau – uždara diskusija, kuri vėliau tamps jų leidinio dalimi. man rods, teisingai tie studentai varo, buvo mažumą apmaudu atsisakyt, bet aplinkybės labai nepalankios buvo.

  1. Naglis 2016, kovo 8 | 22:28 Atsakyti

    Kažkaip liūdnokos nuotaikos, net šviesos tunelio gale nesimato :)
    Dėl „yuotube“ ir futbolo.tv šiek tiek – sistema jų be abejo turi daug privalumų, bet turi ir trūkumų. priimtas toks sprendimas, manau sezonui įsibėgėjus bus matyti, ar pasiteisins.

    • Jonas | SDV 2016, kovo 8 | 22:33 Atsakyti

      na mane tai jau spėjo užknist tos niekaip neužsikraunančios video apžvalgos, kur vaizdas užstringa kaip sykis ties įvarčio situacija. net nustojau jas žiūrėt.

  2. nmr 2016, kovo 8 | 23:17 Atsakyti

    šiaip, kaip ir rašoma tekste, dar tik pirmas turas, bet reaguojant į kovojančių žaidėjų temą – iš esmės daug rizikų su šita sudėtimi. Esu girdėjęs kažką viena ausim, kad Oliveiros laikais, kai buvo keletas brazilų, jie sudarė atskirą būrelį, kas nelabai kaip atsiliepė komandos mikroklimatui. Čia gali nutikt (arba nenutikt) kažkas panašaus. Žaidėjų amžius ir statusas truputį „sanatorinis“ – jau spėjom pamiršt šitą žodį per tuos tris sezonus. Plius komanda lipdyta apie Veselinovičiaus viziją – dėl kokių nors priežasčių atleidus jį vidury sezono turbūt būtų labai sunku kažkam jį pakeitusiam suvaldyt komandą. Aišku, visiškos spekuliacijos, bet man pastarosios sudėtys kažkaip labiau lipo prie širdies. Nu bet jei medaliai ateis šiais metais, tai koks skirtumas.

  3. Jonas | SDV 2016, kovo 8 | 23:21 Atsakyti

    Tiesą pasakius, per artimiausius turus daug kas paaiškės. iš tikro galima būtų atsipalaiduot ir nesiparint, jei ne suvokimas, kad ir pats čempionatas šiemet bus gerokai kompaktiškesnis – mažiau komandų ir mažiau nuspėjamų rezultatų. Per artimiausius turus matysim, kaip artimiausi konkurentai atrodys. Kitu atveju Sūduvai įprastas „apšilimo“ laikotarpis vėlesnes kovas dėl medalių ar vietos Europos lygoje gali stipriai apsunkinti. Kaip ir kiekvienais pastaraisiais metais būdavo. Tik šiemet toks pavojus akivaidžiai didesnis.

  4. Dovydas 2016, kovo 8 | 23:39 Atsakyti

    Taip. Federacijoj ivyko tik kedziu perstumdymas. Kvedaras nuejo i seseli nors itakos neprarado. Taip visiem ramiau. Eimontas geras mokinys. Jis zino kaip teisingai paskirstyti.. O naujai iskeptas rinktines treneris kol kas uzsiima tik piaru ka yra neblogai ivaldes. Lakmuso popierelis jam -kas bus pakviesti i rinktine.. Ar atsispirs agentu itakai?

  5. H 2016, kovo 8 | 23:49 Atsakyti

    Rytoj Suduva gali ir laimeti. Bet kad tai nebutu isimtis is taisykles. Tikimes stabilaus komandos zaidimo visa sezona

  6. Anonimas 2016, kovo 9 | 21:25 Atsakyti

    tai pasveikinkit bent vieni kitus su pirma pergale, ko tylit kaip vandens prisisėmę, matyt niekas nesitikėjo, kad laimės, nes įdomiau kai Sūduva prapila arba lygiom žaidžia, tada yra nors dėl ko verkti

Naujas komentaras