Štai taip.

Galime ramiai tarti: komanda visiškai sugrąžino skolą po nevykusių rungtynių prieš “Trakus”. Po pergalės prieš vieną iš stipresnių lygos klubų jo aikštėje nėra jokio reikalo ieškoti kokių nors kabliukų. Futbolą “Sūduva” žaidė, įvarčius mušė, pati praleido mažiau ir pasiėmė tris taškus. O kad lošė prieš komandą, kuri į vienus vartus suvarė “Žalgirį” – nuo to ši pergalė tik dar vertingesnė.

Galėtum sakyti, kad džiaugtis dar anksti. Juk laukia rungtynės su “Žalgiriu” ir “Trakais”. Tačiau džiaugtis tikrai verta. Nepaisant visokių klupinėjimų šiame sezone, turime būti objektyvus ir pasakyti, kad ši “Sūduvos” laida iš tikro yra stipresnė už kelias ankstesnes.

Vienintelis įdomus klausimas – kokios yra maksimalios šios komandos galimybės? Ar žaidimas, kurį šiandien matėme yra optimaliausia “Sūduvos” forma? Tą greitai pamatysime.

Pirmo kėlinio santrauka

Jei lygintume su praeitomis šių komandų rungtynėmis, galėtume sakyti, kad pirmą kėlinį abi žaidė be gynybos?

Kam tai buvo naudinga? Be abejo, “Atlantui”. “Atlantas” turėjo dėl to pakankamai daug erdvės “Sūduvos” pusėje, o spausdami “Sūduvą” jos aikštės pusėje, perimdavo nemažai kamuolių viduryje. Tuo tarpu “Sūduvos” atakoms pradžioje trūko greičio, improvizacijos ir aštrumo.

Taigi, “Sūduvos” esminis tikslas buvo nepraleisti rungtynių pradžioje.

Šiandien – vienos ryškesnių Predrago Pavlovičiaus rungtynių

Tą pavyko padaryt, nors pirmas 15 minučių “Atlantas” dominavo. Vėliau žaidimas apsilygino – “Atlantas” prarado aštrumą, galbūt ėmė trukdyti ir nuovargis po to, kai rungtynių pradžią lošė intensyviai visoje aikštėje. “Sūduva” gi pradėjo atakuoti šiek tiek įdomiau ir agresyviau, o gintis – atidžiau.

Svarbiausi klausimai:

• “Atlantas” neturėjo įprastinių krašto gynėjų. Tai kodėl “Sūduva” neparuošė jokio įdomesnio plano atakoms būtent kraštais?
• Kodėl prieš lėtą Jokšą buvo pastatytas ne ką greitesnis Kecapas, o ne Baranovskis, kuris panašioje situacijoje, berods pernai, lengvai “Atlanto” veteraną aplenkdavo į visas puses?

Tarpinės išvados

• “Sūduva” sužaidė pakankamai gerą kėlinį – sukūrė keletą progų, neleido ką nors išskirtinai pavojingo sukurti “Atlantui”;
• Nudžiugino neblogas žaidimas standartinėse situacijose – tiek prie savų, tiek prie “Atlanto” vartų;
• Kėlinio žaidėjais rinkčiau Jamaką, Pavlovičių ir Radzinevičių. Pažymėčiau abu vidurio gynėjus ir uždėčiau pliusą Kardumui.

Antro kėlinio santrauka

Taip, antras kėlinys prasidėjo taip pat, kaip ir pirmas – pavojingomis “Atlanto” atakomis. Tai truko maždaug 10 minčių. O tada viena po kitos nutiko dvi nuostabios “Sūduvos” kontratakos.

Spardytam ir daužytam Veliuliui tai nesutrukdė atlikti puikiausią perdavimą

Kas ten nutiko tokio nuostabaus? Ogi tai, ko trūko pirmame kėlinyje – staigūs ir aštrus judesiai aikštės kraštuose. Perdavimai čia buvo labai svarbūs. Tačiau aš norėčiau pabrėžti ką kitą – tikslų, greitą ir piktą abiejų įvarčius mušusių žaidėjų žaidimą. Galėtum sakyti, kad “Atlanto” gynėjai abu kartus sužaidė tokiu stiliumi, dėl kurio mes labai dažnai saviškius kritikuojame. Tačiau “Sūduvos” mušikai, ypač Janušauskas, akivaizdžiai labiau norėjo įmušti, nei “Atlanto” žaidėjai apsiginti.

Kas buvo po to? Be abejo, tuomet prasidėjo pats įdomumas.

Smagu ir naudinga buvo tai, kad “Sūduva” neužsidarė “namuose”. Galima būtų teigti, kad įmušusi du įvarčius “Sūduva” ėmė žaisti taip, kaip “Atlantas” žaidė kėlinio pradžioje – pradėjo spausti ir vaikytis “Atlantą” aikštės viduryje, kas vertė priešininką nemažai klysti ir gaišti laiką bei energiją gynyboje.

Deja, likus dešimčiai minučių tapo dar karščiau.

Mažumą neatsargus Laukžemio žaidimas, šiek tiek pagalbos iš šlapios plastmasės ir tapo didžiausia didžiausias klausimas tapo panašus į tą, kurį pastaraisiais metais ne vieną kartą kėlėme: ar “Sūduva” sugebės išsaugoti tai, ką pasiekė tuomet, kai to labiausiai reikia?

Ir štai pagaliau mes sulaukėme šventės savo namuose!

“Sūduva” sugebėjo išsaugoti rungtynių pasiekimą, nors net teisėjas buvo linkęs ignoruoti tam tikras situacijas, kai “Atlantas” kamuolius perimdavo nelabai švariai. Be abejo, šiek tiek “Sūduvai” padėjo ir pats “Atlantas” – juk visi puikiai žinome, kad balioninis futbolas būna sėkmingas tik retkarčiais, o būtent tokiu futbolu Klaipėdos komandos žaidėjai bandė išlyginti rezultatą šiandien.

Tomas Radzinevičius įmušė pirmą „tikrą“ ir savęs vertą įvartį.

Norėčiau pabrėžti, kad būtent tas laikas, kuris ėjo po “Sūduvos” įvarčių parodė geriausią mūsų komandos gynybą šiais metais. Nebuvo taip, kad “Sūduvos” vartai būtų visiškai uždaryti. Tačiau “Sūduvos” žaidėjai nemiegojo, nežioplinėjo ir labai aktyviai ėjo į visas dvikovas. Būtent tas aktyvumas ir agresyvumas dažniausiai ir padėdavo dvikovas laimėti – net jei po kelių sekundžių ir vėl prasidėdavo nauja “Atlanto” ataka.

Jokių ypatingų klausimų antras kėlinys neiškėlė.

O va galutines išvadas padaryti verta:

• “Sūduva” visiškai reabilitavosi po paskutinio žaidimo su “Trakais”;
• “Sūduva” jau dabar yra surinkusi beveik tiek pat taškų su pagrindiniais varžovais, kiek pernai turėjo per visą sezoną;
• Pagaliau “Sūduvoje” gerai suveikė visos grandys;
• Pagaliau “Sūduva” sugebėjo parodyti charakterį ir neprarasti pergalės paskutinėmis minutėmis.

Sveikinu visus, įskaitant ir žaidėjus, su puikia pergale!