FK Sūduva

Apie tai, kas yra šalia futbolo

“Sūduva” šiandien žais vieną iš svarbiausių šio sezono žaidimų. Pusfinalyje ši komanda buvo seniai, o prieš sezoną Prezidentas tiesiai šviesiai pareiškė, kad laimėti taurę dabar yra žymiai svarbiau už tai, kas bus sezono pabaigoje.

Visa tai tiesa.

Tačiau ką nors protingo apie šias rungtynes kalbėti nematau jokio reikalo ar prasmės. Labai daug protingų dalykų buvo pasakyta per pirmąjį A lygos ratą. Juos suprantame ir mes, ir, esu tikras, puikiai žino žaidėjai, treneriai ir netgi pats Prezidentas.

Geriau pakalbėsiu apie save. Manau, nuo to visiems bus tik lengviau.

 

Futbolas iš toli ir iš arti

Futbolas – ypatingas reiškinys. Šiuolaikinis futbolas – didžiulių stadionų žaidimas, kurį stebi tūkstančiai žmonių. Kai kuriems iš jų rūpi mylimos komandos, kiti gi – tiesiog plaukia pasroviui su banga, kuri vadinasi “Futbolas – prabangiausia mūsų laikų liaudies pramoga”.

Paprastai futbolininkus nuo žiūrovų skiria dešimtys metrų. Dauguma padoraus vakarietiško stadiono lankytojų tuos futbolininkus mato lyg kokius skruzdėliukus, šmirinėjančius po žolę.

Po rungtynių futbolininkus saugo būriai ginkluotų apsauginių, kurie iš pradžių pakrauna žaidėjus į rūbines ir dušus, o vėliau – į autobusus ir lėktuvus.

O štai Marijos Žemėje neretai būna priešingai.

Trys šio sezono “Sūduvos” rungtynės vyko Kauno futbolo mokyklos stadione. Tiksliau – “stadionuke”, kuriame pro tvorą rungtynės matosi ne prasčiau, nei iš tribūnų, nes abiem atvejais žmones nuo aikštės teskiria poros metrų aukščio žalia vielinė tvora.

Šį architektūros objektą labiau derėtų vadinti ne stadionu, o tiesiog futbolo aikšte, į kurią iš gatvės gali patekti ne tik pro “pagrindinį” įėjimą, bet ir per kelias dureles toje vielinėje tvoroje, kurios rungtynių metu užrakintos nebūna.

Patekęs į aikštę – gali įsitaisyti kur tik nori. Gali sėsti ant kėdučių (deja, tik viršutinės garantuoja vaizdą be vielinės tvoros). Gali atsiremti į kažkokį pastatėlį arba tą pačią tvorą. Gali atsisėsti už kurių nors vartų. Arba – visas rungtynes migruoti aplink aikštę.

Būtent tai aš ir darydavau, nes rungtynėse tokioje rudimentinėje futbolo infrastruktūroje yra puiki proga pasigaminti blogui įdomesnių vaizdų.

O tai reiškia, kad futbolas visu smagumu sukosi vos už kelių metrų.

Šiuolaikiniame futbole – tai žvėriškai reta galimybė. Nepaprastas jausmas – geriausių šalies klubų rungtynės stebėti taip, kad ištiesęs ranką galėtum paliesti pusę aikštėje bėgiojančių futbolininkų. Arba – duoti sprigtą teisėjui.

Įspūdinga girdėti ne tik žaidėjų keiksmus (juos neretai puikiai girdime ir pustuštėse tribūnose), bet ir jų alsavimą, ar visus tuos specifinius ir nedidelius garsus, kurie aplink pažyra, kai keli futbolininkai susikimba keliuose kvadratiniuose metruose.

Ir tai dar ne viskas.

Šiame stadione (atsiprašau, aikštėje) žaidėjai ir žiūrovai dalijasi ir kitomis infrastruktūros funkcijomis.

Visi aikštę palieka pro tuos pačius vartus. Tad per pertrauką ar po rungtynių eini lauk petys petin su futbolininkais, treneriais ar teisėjais. Niekas netrukdo persimesti vienu kitu žodžiu.

Futbolininkai su žiūrovais dalijasi ir tuo pačiu tualetu (ką apie šį faktą galvoja LFF licenzijavimo komitetas, istorija nutyli). Šitas niuansas – jau gali ir anekdotu virsti. Įsivaizduokite, užeini į tuliką, o iš kabinos išlenda… Christiano Ronaldo… tpfu… Ernestas Veliulis!

 

Futbolas be objektyvumo

Nori nenori, sezono pradžia atnešė keistų jausmų. Ne, kalbu ne apie “Sūduvos” rezultatus. Kalbu apie rungtynių žiūrėjimą per metrą nuo užribio linijos.

Net nepastebi, kad šiek tiek pasislenki iš žiūrovo kėdės ir – šiek tiek – tampi komandos dalimi. Tai, kas vyksta už poros metrų įtraukia ir nebeleidžia būti objektyviu stebėtoju, kuris užrašų knygutėje žymisi klaidas, supainiotas kombinacijas ar efektyvumo stokojančius taktikos elementus.

Prieš pora dienų, rašydamas apie tas prakeiktas lygiąsias su “Kauno Žalgiriu” supratau, kad nelabai noriu (o gal net ir negaliu) analizuoti žaidimo taip, kaip darydavau anksčiau – besivadovaudamas šaltu protu ir nejausdamas jokio ryšio su konkrečiais futbolo spektaklio atlikėjais.

Distanciją aš visada vertinau. Niekada nesiveržiau artyn prie komandos, neieškojau klube draugų. Vertinau galimybę stebėti iš šalies ir iš toli. Tik taip gali išlikti bent sąlygiškai objektyvus.

Tačiau, ką gali padaryti, jei po rungtynių prie tavęs prieina vienas iš komandos žaidėjų tardamas: “Šitam ponui labai noriu ranką paspaust?”

Blogai, cholera, labai blogai. Kaip po to būti objektyviu?

Tačiau, tuo pat metu, – velniškai gerai. Galvoju, turėtume pastebėti šias keistas galimybes, kurias mums suteikia apsauginių batalionais neatitvertas lietuviškas futbolas. Pastebėti ir įvertinti.

Kiek yra šansų didžiojo futbolo šalyse patekti į situaciją, kai komandos narys pats ateina tau rankos paspaust? Tokia situacija tiesiog neįsivaizduojama.

 

Linkėjimai nuo kampinio vėliavos

Štai ir dėl viso to ir nusprendžiau šį kartą neieškoti protingų taktinių sprendimų, kurie galbūt galėtų padėti “Sūduvai” nugalėti “Trakus”.

Šį kartą norėtųsi štai ką komandai perduoti.

Mes – vieno miško medžiai. Kai pralaimite jūs – pralaimime ir mes. Kai laimite – mes taip pat švenčiame pergales.

Net jei kartais gali pasirodyti, kad vieni – tiesiog dirba darbą, o kiti – poilsiauja tribūnose.

Todėl linkėti gero žaidimo ir pergalės nėra jokios prasmės. Nes ir pats į stadioną eisiu to paties. Kvaila ką nors linkėti sau pačiam.

Tačiau puikiai žinau, kad šiandien niekas nepasibaigs. Ir pergalės, ir pralaimėjimai tėra lašai begalinėje pergalių ir pralaimėjimų upėje. Šiandien, rytoj, kitą sezoną ir taip toliau.

Vienu metu žaidžia daug komandų. Aikštėje, tribūnose, prie kompiuterių ir televizorių. Įskaitant ir visus tuos, kuriems kažkada bent kiek rūpėjo šis klubas. Kurie kažkada spardė kamuolį jo vardu. Tuos, kurie rytojaus rungtynes žiūrės iš rojaus arba pragaro.

Ir manau, nė vienas iš šitos didžiulės minios nesupyktų, jei šiandien Tomas Radzinevičius įmuštų tris įvarčius. Kaip senais gerais “Branno” laikais.

Štai to ir palinkėsiu.

Ir paliksiu jus su serija šio sezono portretų.

Tomas Radzinevičius

Nermin Jamak

Andro Švrljuga

Paulius Janušauskas

Valentin Baranovskij

Miljan Jablan

Marius Šoblinskas

Admir Kecap

Aleksandar Veselinovic

Darius Isoda

Karolis Laukžemis

Andro Švrljuga ir Aleksandar Veselinovič

Tags Trakai

Pasidalink su draugais:

29 koment.

Komentuok!
  1. skaitytojas iš vilniaus 2016, balandžio 13 | 00:45 Atsakyti

    (pirmąkart čia komentuoju)
    norėčiau paspausti ranką ir aš. vien dėl šio unikalaus ir nuostabaus blog’o, kurio dėka, neįsivaizduoju, kaip galiu nepalaikyti Sūduvos, po Žalgirio :) pagarba!

  2. Kaunietis 2016, balandžio 13 | 08:16 Atsakyti

    Apie tai aš pagalvoju kiekvieną kartą būdamas NFA stadione ir stengiuosi išsisaugoti tas akimirkas kaip nuotraukas savo atmintyje(sysiojau iškart po Jamako), nes kada nors… Kada nors mūsų komandos žais elitiniuose stadionuose, o „Kauno Žalgirio“ futbolininkas bus žvaigždė, su kuriuo supažindint prašys anūkai. Taip?

  3. Ponulis 2016, balandžio 13 | 09:58 Atsakyti

    „Kita vertus, jie labai džiaugėsi, kad galėjo būti taip arti žaidėjų, galėjo nusifotografuoti aikštėje bei prieiti prie futbolininkų autobuso bei gauti iš jų autografus. Šveicarijoje tokie dalykai būtų neįmanomi.“ – T. Danilevičius.
    Ne tik Kauno aikštelėje taip gali būti, o netgi šalies „pagrindiniame“ „stadione“.
    http://www.futbolas.lt/lt/naujiena/tdanilevicius-bdquodugna-jau-pasiekeme-nebesikaskime-dar-giliauldquo

  4. Juozas 2016, balandžio 13 | 15:19 Atsakyti

    Jūs Jonai pakeliat Sūduvą į kitą lygį Lietuvos kontekste, taip, Žalgiris turi Pietų IV, bet niekas neturi tai ką kuriat ir jei nesupyksit pasakysiu turim MES :)

  5. s 2016, balandžio 13 | 16:28 Atsakyti

    Chebra, jei siandien nelaimim, medaliu nebus, sios rungtynes labai duos psichologiskos naudos jei laimetumeme. P.S. jau ne karta girdejau kad suduvoje mikro klimatas komandos labai prastas, taip, kad dabar is savu saltiniu suzinojau, kad komandoje nevieninga ir vienas ant kito varo. Manau tai 100 proc trenerio kalte, jis turetu integruoti naujokus ypac legionierius i komanda + nzn, bet speciau, kad treneris labai su serbais/jugoslavais uzsiima vietoj to, kad lietuvius priziuretu, cia tik spejimas, bet del to, kad nesutarimai vyksta tai cia faktas ir galiu tai patvirtinti, nes zinau is buvusiu zaideju komandos sia informacija.

  6. s 2016, balandžio 13 | 16:31 Atsakyti

    Be to sakykit ka norit, bet arba trenerio asistentas grybas, arba jis uzsleptas talentas, kuri Veselinovicius kontroliuoja, nes gi CV pas ji toks zveriskas ir pagr. komandoms vadovaves, tai ne musu vaiku treneris. Meldziuosi kas diena, kad Suduva nebankrutuotu, nes turint tiek pinigu kiek mes turime ir tokius gerus ir pastovius remejus, jiem tiesiog pavaziuos stogas nuo to, kad komanda nepasiekia savo tikslu jau daug metu is eiles. Noreciau pamatyti asistenta trenerio ta serba kaip jsi tvarkytusi bent 1 rungtynem ir asistenta ramona, nes pamenu ne ka prasciau atrode ramonas kaip periime ant galo sezono komandos vaira, bent Lietuvis ir turi reputacija gera kaip trenerio, galvojat uz dyka ima i ta lietuvos rinktine ji?

  7. Jonas | SDV 2016, balandžio 13 | 16:43 Atsakyti

    na, tamsta, čia kažkokių draiskalų pažėrėte:) šiandienos rungtynės čempionato pabaigai neturės jokios ypatingos įtakos. kaip čempionato lentelei neturės ypatingos įtakos vakarykštės Žalgirio lygiosios su Stumbru.

    nesutarimai tarp legionerių ir vietinių – šita legenda ko gero gyvuoja nuo tų laikų, kai Sūduvoje pirmieji legioneriai pasirodė ir išlenda kas kartą, kai komanda patenka į žaidybinę duobę. Nieko nuostabaus, kad bendruomenėje yra nervo, kai rezultatas nesigauna. Tačiau teiginys, jog yra nesutarimai tarp žaidėjų tautiniu pagrindu reiškia, kad žaidėjai yra neprofesionalai. O tai, mano manymu, yra visiška netiesa.

    trenerį keisti po kiekvieno pralaimėjimo ko gero nori visų komandų pusė gerbėjų. tačiau, jei prisimintume tos pačios Sūduvos istoriją, trenerio keitimas vidury sezono niekada neduodavo gero galutinio rezultato, net jei komanda ir pasiekdavo vieną kitą netikėtą pergalę.

    Žodžiu, siūlyčiau nekelti vėjų, kur jų nėra.

    • s 2016, balandžio 13 | 16:48 Atsakyti

      😀 prajuokinai Jonai kaip visados nusisneki. Treneris turejo jau metus laiko, nepasieke tikslo, nei karto nelaimejo pries Trakus/Zalgiri nei karto su jais lygiosiomis nesuzaide, visiskai taktikai nulis yra. O Jonai, kaip turesi priejima prie Suduvos buvusiu/esamu zaideju tada gali sakyti, kad as nusisneku del to pasakymo, kad nesutaria vienas su kitu ypac legionieriai su lietuviais.

      • griezhtas 2016, balandžio 13 | 18:55 Atsakyti

        Bayern’e Robenas su Ribery faktiškai reguliariai persimušdavo, Reale Ronaldu nuolat su kuo nors konfliktuoja. Ten kur bus ambicijos, ten yra ir konfliktai, kur kas keisčiau būtų jeigu nesisekant žaisti, būtų visi atsipalaidavę laimingi su nuliu sportinio pykčio (tas sūduvoje ir buvo kokiais 2008-2012 metais). Taip, kad „S“ šneki visiškas nesąmones.

  8. Jonas | SDV 2016, balandžio 13 | 17:05 Atsakyti

    Va dėl to ir neverta turėti priėjimo prie žaidėjų. Nes jų sutarimai ar nesutarimai manęs nekaso ir niekam jie neturėtų rūpėti. Žaidėjai yra profai, o jei žaisti jiems trukdo „nesutarimai“, tuomet jiems derėtų apsvarstyti, ar teisingą profesiją pasirinko. Čia mokyklos ar kiemo komandos rezultatus gali nulemti nesutarimai. Profai neprivalo kartu eiti į barą ir vienas kitam Facebooke žinutes rašinėti.

    Todėl vienintelis komandos vertinimo kriterijus yra tai, ką matome aikštėje. Ir jei vaizdas nekoks, tuomet turime daryti išvadą, kad žaidėjams bei treneriams trūksta sutebėjimų, o ne ieškoti priežasčių pašešupio krūmuose.

    O jei pradėsime komandos rezutatus aiškinti užklasiniais žaidėjų nesutarimais, tuomet turėsime sutikti, kad tokia komanda nėra profesionali. Bet jei komanda yra nepakankamai profesionali – tai kokio velnio iš jos reikalauti, kad ji nugalėtų komandas, kurios tvarkosi profiškai?

    nebent taip pat turi info apie tai, kad Žalgirio, Atlanto ir Trakų žaidėjai yra nepaprasti draugai ir už futbolo aikštės ribų ir tas turi esminės įtakos jų rezultatams.

  9. s 2016, balandžio 13 | 17:35 Atsakyti

    Neveltui Ensteinas pasake Insanity is doing the same thing over and over again and expecting different outcomes. Tai tas pats su musu treneriu, mato, kad neveikia clearly tai ka jis daro, tai nafik jis toliau tai daro? Kodel jis neatstatydina, as pvz. negaleciau taip kaip jis tiesiog fanus niekina atrodo, serbu prisiveze, Jamakas vienintelis pastovesnis, kiti kartais drioksteli per 1 rungtynes is 5 ir viskas.

    • griezhtas 2016, balandžio 13 | 18:48 Atsakyti

      Tie tavo informatoriai iš šilo, per 30 varžybų teigiamai driokstelėt nesugebėdavo, o dabartiniai bent kas 5 varžybas drioksteli 😛

    • Meistras 2016, balandžio 13 | 22:48 Atsakyti

      Na jeigu taip svarbu tautybe, tai lai lietuviu geru priveza? tik is kur juos vezti? Is Kalvarijos ar Patasines zirgyno? Komanda tipa neklijuojama, pagal tautybe, tikejima, rase… Kaip tik atvezta auksto lygio zaideju uz prieinama kaina, net jeigu jie neatitinka savo gebejimu (kol kas). Kitu atveju nebutu , be Vesilenoviciaus(pazinciu, itakos, ir tautybes) nei situ zaideju.

  10. Jonas | SDV 2016, balandžio 13 | 18:13 Atsakyti

    Tiesą pasakius, kol kas matau vienintelį kiek objektyvesnį kriterijų šiam komandos parametrui įvertinti – kas nutinka tuomet, kai komanda įmuša įvartį. O kadangi šiuo metu po įvarčio draugiškai džiūgauja visi, nepriklausomai nuo tautybės ir pernykščio klubo, tai darau išvadą, kad bent jau aikštėje visi siekia vieno tikslo. To man pakanka, ką chebra veikia po rungtynių ir treniruočių – manęs nedomina.

  11. Mantas 2016, balandžio 13 | 21:28 Atsakyti

    Rungtynių išvados mano akimis: 1-asis kėlinys – dvi puikios galimybės įmušti, apylygis abiejų komandų žaidimas, akiai gražus ir malonus Sūduvos žaidimas. 2-asis – visiškas Trakų dominavimas, bedantis Sūduvos puolimas, kažin ar puolimo sąvoką čia galima naudoti, skylėta gynyba ir absoliučiai demoralizuotas Sūduvos žaidėjų buvimas aikštėje (neapsiverčia liežuvis to vadinti žaidimu).. Jokios ugnelės, jokio noro žaisti – tai, mano akimis, blogiausias Sūduvos futbolas bent jau šį sezoną, tai tikrai..

Naujas komentaras