Sūduva - Atlantas

16: SŪDUVA 3:3 ATLANTAS

Šiandien Marijampolėje buvo puikios rungtynės. Abi komandos galėjo laimėt, abi galėjo ir pralaimėt. Akivaizdu, kad “Sūduva” ir “Atlantas” šiemet yra labai panašaus pajėgumo. Vadinasi – kova dėl trečios vietos vyks būtent tarp jų.

Kaip teisingai po rungtynių sakė Konstantinas Sarsanija – labiausiai šiandien laimėjo “Trakai” ir “Žalgiris”. Trenerių pašnekesiai apskritai kaip niekad buvo kultūringi – abu labiau gyrė priešininkus, nei peikė saviškius. Vienintelis dalykas, kuo Sarsanija lenkė Veselinovičių yra jo neslepiama projekcija į aukso medalius. Ir net jei kovoti šioms komandos teks ne dėl aukso, o tik dėl bronzos – galima įtarti, kad šiek tiek lengviau bus tiems, kurie galvos apie auksą.

 

Tomas Radzinevičius

 

Nepaisant bangų ir klaidų, “Sūduvos” žaidėjams noriu tik padėkoti už tai, kad kapojosi iki paskutiniųjų. Kai per kėlinį įmušami šeši įvarčiai, akivaizdu, kad klaidų bus. Taip pat akivaizdu, kad veiksmai puolime bus žymiai kokybiškesni nei gynyboje. Ir tai galioja abiems komandoms.

Taip pat nepamirškite, kad šiandien komandos lošė ko gero fiziškai sunkiausias rungtynes šį sezoną, kurias galima lyginti nebent su legendinėmiu žaidimu prieš “Šiaulius”, kai “Sūduvos Sakalai” į stadioną atsinešė baseiną. Prieš rungtynes termometras rodė 32 laipsnius. Po rungtynių – 30. Galim apskritai stebėtis, kad antras kėlinys buvo toks energingas.

 

Futbolininkai – prieš pasaulio logiką

Stadiono lankytojai šiandien pamatė du visiškai skirtingus kėlinius. Beje, žmonių buvo netikėtai daug – nesitikėjau, kad laisvą savaitgalį toks nemažas būrys marijampoliečių pasirinks ne ežerą, o “Sūduvą”.

Karšta buvo velniškai. Po pirmo kėlinio atrodė, kad tas karštis nebeleis mums futbolu pasigrožėti. Pirmas kėlinys buvo lėtas, nuobodus ir pilnas klaidų. Nė viena komanda nesukūrė jokios padoresnės progos.

“Sūduvos” pusėje vienintelis žmogus, kuris nuveikdavo šį tą įdomesnio buvo Admiras Kecapas. Deja, pagalbininkų jam neatsirado.

Logiškai galvojant, antras kėlinys turėjo būti dar prastesnis. Per pertrauką atrodė, kad šių rungtynių baigtį greičiausiai nulems koks sėkmingas kampinis ar baudos smūgis, nes iš žaidimo nė viena komanda nepajėgs ką nors įdomesnio sukurti.

 

Predrag Pavlovic

 

Tačiau viską pakeitė labai greitas “Sūduvos” įvartis antram kėliny. Kelios smagesnės atakos, smūgis pro šalį ir Radzinevičius išvedė Pavlovičių vieną prieš Valinčių. Likusias 40 minučių komandos lošė labai intensyviai ir spėjo įmušti dar 5 įvarčius.

Nors teisėjus galima kritikuoti, tačiau kažin ar už tą momentą, kai Gnedojus gavo dvi korteles iškart už tai, kad vos teisėjui nosies nenukando. Lygiai taip pat neverta Sarsanijai ieškoti konspiracijų dėl to, kad “žaidžiant prieš “Sūduva” vis kas nors “Atlante” yra pašalinamas”. Apie tai treneriui derėtų pakalbėti su savo gynėju ir nepamiršti, kad dar visai neseniai būtent prieš “Atlantą” lošdamas ir “Sūduvos” Ugge dvi raudonas korteles gavo.

Kortelės greičiausiai tik byloja apie tai, kokia įtampa tvyro ore, kai lošia šios dvi komandos. Ir jei kažkada labiausiai įtemptos ir nervingos “Sūduvos” rungtynės būdavo prieš “Žalgirį”, tai pastaraisiais metais sezono serija tapo ta, kurią mūsiškiai lošia su “Atlantu”.

 

Kodėl “Sūduva” praleido tris įvarčius?

Kaip jau ne kartą šiais metais buvo, “Sūduvą” ir vėl pavedė gynyba. Puikus darbas puolime eina šuniui ant uodegos dėl taktiškai nebrandžių gynybinių veiksmų. Šį kartą priežastys matėsi kaip niekad gerai.

Esminė “Sūduvos” bėda buvo akivaizdi jau pirmame kėlinyje.

“Sūduvos” šiandien žaidė arba puolėjai, arba gynėjai. O va viduryje žiojėjo didžiulės skylės, nepaisant to, kad saugas – dažniausiai pasitaikanti pozicija šioje komandoje.

Kitas dalykas – komanda aiškiai stokojo aiškumo, kas iš žaidėjų atlieka atraminio saugo funkciją. Šią funkciją pasikeisdami mėgino atlikti keli žaidėjai, tačiau nuolat komanda buvo situacijose, kai jos neatlikdavo niekas.

 

Povilas Leimonas

 

Pamatę startinėje sudėtyje Povilą Leimoną, manau, ne vienas pagalvojome, kad būtent šis žaidėjas pagaliau ims normaliai atlikti darbą, kurį praeitame sezone dirbo Marius Šoblinskas. Tais momentais, kai Povilas lošė atsitraukęs, atraminio saugo vaidmenį jis atliko puikiai.

Deja, ir jis nuolat lindo priekin, nuolat ėjo į zoną, kurioje priderėtų būti kamuolių skirstytojui. Mes jau nebesužinosime, kodėl taip nutiko – ar čia treneris nesuvaldė situacijos, ar komandoje apskritai nebeliko žmonių, kurie galvotų ne tik apie puolimą, bet ir apie gynybą.

Ryškesnis atraminis saugas pasirodė tik pačioje pabaigoje, kai “Sūduva” jau turėjo vienu žmogumi daugiau. Ir juo tapo… Pavlovičius! Galbūt taip nutiko dėl nuovargio, nes šis žaidėjais akivaizdžiai yra naudingesnis priekyje, nei taške prieš savus gynėjus.

Visi įvarčiai buvo praleisto dėl pavojingai prarastų kamuolių aikštės viduryje. O kad arčiau savo vartų nebūdavo saugų, kurie kolegas “pasaugotų” tokių klaidų atvejais, tai “Atlanto” žaidėjai galėjo lengvai ir efektyviai taikyti savo geriausiai ištobulintą ginklą – kai perimtas kamuolys tuoj pat siunčiamas priekin, taip išvengiant lėtesnio visos komandos judesio.

Antras įvartis apskritai nedovanotinas. “Atlanto” žaidėjas ne tik gavo kamuolį ant vartininko aikštelės ribos, bet ir turėjo laiko bei laisvės pasitaisyti kamuolį, apsisukti ir ramiai kalti į vartus.

Graudu, nes daugiau rimtesnių klaidų “Sūduvos” gynyboje lyg ir nebuvo. Prisiminti galima nebent tą kartą, kai toli iš vartų išėjęs Kardumas į kamuolį nepataikė. Aišku, čia yra ir kita pusė – jei jis nebūtų išėjęs, greičiausiai į “Sūduvos” vartus būtų kritęs ketvirtas įvartis.

 

“Sūduvos” naujokai ir kiti

Šiandien aikštėje pamatėme abu naujus žaidėjus.

Apie Povilą Leimoną jau buvo pakalbėta. Jei jis iš tikro ims dirbti atraminiu saugu, “Sūduvos” gyvenimas garantuotai taps lengvesnis. Akivaizdu, kad po iškylos į Lenkiją Leimonas tapo dar kokybiškesniu griovėju – ir šiandien matėm ne vieną situaciją, kai pro jį bandęs prasiveržti “Atlanto” žaidėjas, tiesiog likdavo be kamuolio.

Tačiau jei ir Leimonas ims galvoti apie įvarčius ir daugiau laiko leisti priešininko baudos aikštelėje, tai jau geriau vietoje jo leisti Karolį Chveduką.

 

Eligijus Jankauskas

 

O va Eligijus Jankauskas man labai patiko (nors vienas įvartis ir buvo praleistas būtent po to, kai jis krašte kamuolį pametė). Turint omeny jo amžių ir tai, kad komandoje jis praleido tik savaitę, aikštėje atrodė itin kokybiškai.

Matosi, jog tai yra žaidėjas, kuris drąsiai lenda priekin ieškodamas tuščių plotų – tikiuosi, kad jis nepamirš šio pomėgio, nes “Sūduvoje” yra labiau įprasta laukti kamuolio, o tada – suktis su juo keliuose kvadratiniuose metruose.

Jo rezultatyvus perdavimas Radzinevičiui – buvo tobulas. Taip pat man velniškai patiko ta vieta, kur jis, nelaukdamas, kol priekin patrauks didesnė komandos dalis, iškart išmetė kamuolį iš užribio Laukžemiui – ne jį kojas, o į tuščią plotą. Ir – stebuklas – paaiškėjo, kad ir Laukžemis gali puikiai pakovoti!

 

Ar rytojus bus šviesus?

Va šitas klausimas – labai keblus.

Toliau masiškai “gaminamos” kvailokos klaidos gynyboje, verčia nerimauti.

Europos lygoje tai ypatingų problemų nekels. Ten greičiausiai vis viena teks gintis masiškai – tad šiandien aikštės viduryje žiojėję skylės bus automatiškai eliminuotos.

O va A lygoje toks žaidimas gali atnešti labai liūdnų pasekmių.

 

Klaipėdos Atlantas

 

“Sūduva”, žaisdama prieš “Atlantą” šiemet iškovojo jau 7 taškus, o atidavė tik 1. Tačiau, nepaisant to, “Atlantas” mūsiškius vis viena lenkia penkiais taškais.

Tai reiškia tik vieną – “Atlantas” žymiai pragmatiškiau žaidžia su antrojo ketvirto komandomis. Pralaimėdama pagrindiniam konkurentui, ši komanda atsigriebia rinkdama taškus ten, kur “Sūduva” neplanuotai klupinėja ir juos barsto.

O juk mes visi puikiai žinome – su akivaizdžiai silpnesnėmis komandomis “Sūduva” taškus paprastai praranda dėl to, kad vis sugeba padaryti pora bjaurių klaidų gynyboje, po kurių iš niekur krenta įvarčiai. Ir kai tos komandos, įmušę savo įvartį, ima galvoti tik apie gynybą, įmušti joms tampa žymiai sunkiau, nei tam pačiam “Atlantui”.

Stebėtis tuo neverta. Pakanka pažiūrėti Europos čempionatą, kad suprastum, jog tinkamai apsiginti yra žymiai lengviau, nei tinkamai besiginančiai komandai įvartį įmušti.

Išvada paprasta – nepraleisk kvailų įvarčių ir viskas bus gerai. Deja, pusė sezono jau praėjo, o “Sūduvos” žaidimas vis dar yra neprognozuojamas.

 

>>>

Ką gi – A lygoje ir vėl stoja beviltiškai ilga pertrauka. Kitas rungtynes su “Trakais” “Sūduva” žais praktiškai po mėnesio – liepos 20 dieną.

Keturios Lietuvos komandos iškeliauja į Europos taures. Tad pats laikas eiti į bažnyčia ir pasimelsti, kad bent viena iš jų persikeltų į antrą taurių etapą.

Tags Atlantas

Pasidalink su draugais:

7 koment.

Komentuok!
  1. Marijus 2016, birželio 25 | 15:06 Atsakyti

    jaunasis E.jankauskas bus geras žaidėjas. jis turi reikalingą geram žaidėjui mentalitetą – nebijo žaisti ir prisiimti atsakomybę, yra užtikrintas, aštrus

  2. s 2016, birželio 25 | 21:32 Atsakyti

    Atsiminkit kaip Karolis Laukžemis/Edvardas Tamulevičius žaidė kaip pradėjo komandoje, baisiau už Eligijų, o jis jau ir rezultatyvų perdavimą atidavė ir matosi judrus vaikis, greitas, gal būt suteiks Sūduvai ko labai trūksta – aštrumo, va kol Laukžemis įmušė berods netoli metų praėjo o gal šiek tiek mažiau pamenu ir tai per taurę Lietavai berods.

  3. :) 2016, birželio 25 | 21:40 Atsakyti

    Tamulevicius siaip kaip gaudavo zaist taip imusdavo, tik kad mazai laiko gavo… O Jankauskas daug kamuoliu prarado pavojingose zonose ir be to perdavimo galva nieko daugiau neparode, reikia daugiau laiko ivertinti ji.

  4. Jonas | SDV 2016, birželio 25 | 22:23 Atsakyti

    Kamuolių aikštės viduryje prarado ne tik Jankauskas. Jų prarado ir kiti, žymiai labiau patyrę saugai. O dėl „nieko neparodymo“ aš nesutikčiau – kadangi antram kėliny sėdėjau tiesiai prieš zoną, kurioje Jankauskas lošė, mačiau jo judesį – dėl to ir gyriau. Esminis privalumas yra tai, kad jis mėgina lįsti priekin, mėgina atsidengti, o ne tiesiog stovi ir laukia, kol pats kamuolys atlėks.

    Tačiau tiesa yra ir tame, kad laiko įsijungti į komandą pilnai reikės. Privalumas šiuo atveju yra tas, kad Jankauskas į komandą atėjo geros formos, pratęs buvusioje komandoje būti vienu iš lyderių ir per pirmas rungtynes „Sūduvoje“ lošė pakankamai drąsiai. O tai – geras ženklas.

  5. Meistras 2016, birželio 26 | 00:22 Atsakyti

    Leimona statyt i ta vieta kur jis ir turi lost, tikrai nesusilpnejo sis zaidejas, o dar ir proto daugiau igavo, pades drausmes daugiau ivesti.. Susitvarkyt gynyba!!! Drausmes!!! nu kiek galima ta pat kalti, 5 metus tas pats per ta pati, ner drausmes, disciplinos…

  6. Ponulis 2016, birželio 27 | 09:25 Atsakyti

    Man Jankauskas irgi patiko. Leimonas matosi, kad dar nepratęs prie komandos, nes gavęs/perėmęs kamuolį dar nežinojo ką daryti su juo. O labiausiai nepatiko abiejų krašto gynėjų žaidimas.

Naujas komentaras