Tomas Radzinevičius

EL: SŪDUVA 0: 1 MIDTJYLLAND

Stebuklas neįvyko. Šiandienos rungtynių scenarijus buvo toks, kokį galėjo numatyti racionalus futbolo žinovas.

Todėl nėra jokio reikalo pykti ir reikalauti komandos atsistatydinimo. “Sūduva” Europos lygoje gavo tokį varžovą, kuris kažin ar gali būti komandos vertinimo kriterijus.

Ir svarbus čia yra ne biudžetas. Svarbus yra požiūris. Lietuviško futbolo požiūris ir šiuolaikinio futbolo požiūris.

 

FK Sūduva Europos lygoje

 

Danų klubas nėra Europos futbolo lyderis. Tačiau tai yra klubas, kuris labai racionaliai mėgina diegti šiuolaikinio futbolo metodus, kurie leidžia jam atrodyti šiuolaikinio futbolo kontekste padoriai net ir neturint milijonus kainuojančių žaidėjų.

O va lietuviškas futbolas gyvena praeityje. Todėl “Sūduva” ir atsilieka visais įmanomais parametrais nuo labai vidutiniškos europietiškos komandos. Dėl to kalti ne žaidėjai, treneriai ar komandų savininkai. Kaltinti reikia požiūrį, kuris, panašu, artimiausiais dešimtmečiais kažin ar pasikeis.

 

Pagiriamasis žodis

Ar galima už ką nors “Sūduvą” pagirti? Juk aikštėje nieko įdomaus nepamatėm. Galėtum sakyti, kad tai buvo vienos nuobodesnių rungtynių per visą “Sūduvos” žaidimų Europoje istoriją.

Danai iš tikro niekur neskubėjo ir maždaug pusę rungtynių ramiai raičiojo kamuolį savoje aikštės pusėje. Dėl to “Sūduvai” žaisti buvo dar sunkiau, nors ir galėtum sakyt, kad danų atsipalaidavimas leido “Sūduvai” gyventi reliatyviai ramiai.

Tačiau toks priešininko požiūris vertė “Sūduvos” žaidėjus didžiąją rungtynių dalį leisti be kamuolio, beviltiškai vaikantis “Midtjylland” žaidėjus aikštės viduryje, kiekvieną akimirką žinant, kad kamuolys gali būti atiduotas vartininkui.

 

FK Sūduva Europos lygoje

 

“Sūduvos” žmonėms stengėsi. Vaikėsi, kovojo ir perėmė pakankamai daug kamuolių aikštės viduryje. Deja, tie kamuolio perėmimai baigdavosi dalykų, apie kurį užsiminiau pradžioje. Kai kamuolys būdavo perimtas, prasidėdavo lietuviško futbolo žaidimas prieš šiuolaikinį žaidimą.

Paprastai tariant, kamuolys praktiškai visada būdavo prarandamas po vieną, daugiausiai dviejų perdavimų. O tuomet iš naujo tekdavo pradėti priešininko gaudynes.

Ko gero “Sūduva” galėtų žaisti Danijos čempionate. Ko gero galėtų atlikti vaidmenį, kurį A lygoje atlieka “Utenis” ar “Kauno Žalgiris”. Galbūt, jei tokias rungtynes kaip šiandien “Sūduva” žaistų bent kas trečią savaitę, pramoktų ne tik perimti kamuolį, bet ir surengti vieną kitą pavojingesnę ataką.

 

Lietuviškas futbolas prieš šiuolaikišką

Tokių pamokų lietuvių futbolas pastaruoju metu gauna kone kiekvienose tarptautinėse rungtynėse. Paprastai pamokos baigiasi liūdnai. Keisčiausia yra tai, kad skirtumai plika akimi matomi. Deja, panašu, mokosi tik žiūrovai. O va futbolininkai kažkodėl mokytis nenori.

Futbolų skirtumus galima lengvai ir trumpai suvesti į kelis futbolo elementus.

Kai danai ginasi, jie, atrodo, yra prilipę prie varžovų. “Sūduvos” žaidėjai šiandien neturėjo nė sekundės pamąstymams. O neretai kamuolį prarasdavo anksčiau, nei spėdavo pakelti galvą nuo savo kojų į viršų, kad galėtų po aikštę apsidairyt.

Kai ginasi “Sūduva”, priešininkas visada turi bent tris kvadratinius metrus manevrams. Net jei priešininkas lenda į baudos aikštelę, mūsiškis traukiasi išlaikydamas minėtą atstumą. Šiandien ir vėl buvo praleistas įvartis “iš niekur” po to, kai danų žaidėjas galėjo laisvai kilstelėti kamuolį į baudos aikštelę, tuo tarpu, kai “Sūduvos” gynėjai tik imitavo gynybą ir labiau rūpinosi tuo, kad kamuolys nepataikytų į ranką.

Kai danai puola, jie dažniausiai žaidžia vienu staigiu lietimu. Matosi, kad schemos gerai išmoktos treniruotėse – žaidėjai nė sekundės negalvodami perdavinėja kamuolį ir dažniausiai jis keliauja į plotą, link kurio juda kolega.

Dėl to kamuolys vaikšto labai greitai – taip greitai, kad Lietuvos futbolininkams nuolat pritrūksta taktinio sumanumo bent kiek nuspėti kamuolio judėjimo trajektorijas. Lietuvišku stiliumi 2-3 žaidėjai šoka link priešininko, kurį pasiekia pasas, tačiau to daryti visiškai nereikia. Mat tas žaidėjas net negalvoja kamuolio užlaikyti – jis iškart jį atiduoda toliau. O kadangi trys žaidėjai jau pradėjo link jo judėti, vadinasi, kolegos turi dar daugiau erdvės.

 

FK Sūduva Europos lygoje

 

Tuo tarpu “Sūduvos” žaidėjai vis mėgindavo demonstruoti individualius sugebėjimus ir savarankiškai apeiti 2-3 priešininkus. Įdomiausia, kad šiuos fintus mūsiškiai paprastai demonstruodavo prie savo vartų ar aikštės viduryje. O va atakos kraštuose kažkodėl veržtis mėgdavo labai retai. Mieliau atmesdavo kamuolį atgal.

Individualios technikos demonstravimas prie savo vartų padovanojo danams ne vieną papildomą progą – prie pat savo baudos aikštelės ar netgi joje buvo prarastas ne vienas kamuolys. O nuolatinis kamuolio perlaikymas nugesindavo bet kokias atakos galimybes.

Kai danai perduoda kamuolį, ypač priekyje, tai dažniausiai daro į tuščius plotus, o ne žaidėjams į kojas. Tuo tarp mūsiškiai lietuvišku stiliumi iš paskutiniųjų mėgina perduoti kamuolį stovinčiam žaidėjui po nosimi.

O kad danai ginasi ne atsitraukę per tris metrus (kaip įprasta Lietuvoje), o nuolat savo priešininkus spaudžia, šiandien perėmė ne vieną kamuolį vien dėl to, kad mūsiškis jo laukė stovėdamas, todėl danas galėdavo ramiai jį apibėgti ir tą kamuolį pasiimti.

Tiesą pasakius, būtent po tokios situacijos krito ir tas įvartis. Gynėjai stovėjo ir žiūrėjo kaip kamuolys perskrodžia visą baudos aikštelę, o danų puolėjas galėjo ramiai juos, stovinčius, apibėgti ir lengvai įmušti įvartį, kuris iš esmės rungtynes ir pabaigė.

Skirtumus būtų galima vardinti ir toliau, tačiau laikas – vėlyvas, todėl šioje vietoje ir sustosiu.

 

Retoriniai klausimai

Nors ir neketinu pykti, nervintis ir rautis plaukus (tiesa, nelabai jų daug ant galvos ir beturiu), tačiau keletą klausimų apie keistus šių rungtynių aspektus būtina užduoti.

Pirmas. Kodėl dauguma “Sūduvos” trenerių, atėjus Europos taurių metui, kažkodėl imasi pačių keisčiausių sudėties eksperimentų?

Visi dar prisimename Povilą Lukšį gynėjo vaidmeny Dariaus Gvildžio laikais.

Tačiau ir šiandienos startinė sudėtis vertė kraipyti galvą. Juk ir kvailam aišku, kad vieninteliai “Sūduvos” šansai šiandien galėjo būti kontratakos ir standartinės situacijos, kurias lengviausia uždirbti tose pačiose kontratakose.

Bet kaip komanda gali kontratakuoti, jei trys greičiausi komandos krašto saugai (Baranovskis, Veliulis, Jankauskas) sėdi ant suolo? Kaip gali kontratakuoti, jei krašto saugais žaidžia Kecapas ir Janušauskas, kurių stiprybė – tikrai ne sugebėjime aplenkti gynėjus trumpose distancijose?

 

FK Sūduva Europos lygoje

 

Visa tai atėmė iš “Sūduvos” bet kokią atakos galimybę. Pirmame kėlinyje “atakavo” vienintelis Radzinevičius. Bet kad kraštuose nebuvo jokios paramos, todėl danai ramiai galėjo Radzinevičiaus priežiūrai paskirti bent po tris žaidėjus. Kodėl gi ne? Juk daugiau niekas Tomui nepadėjo ir iš niekur kitur jokios grėsmės danų vartams nekilo.

Antras. Jei vienintelis šansas – kontrataka, kodėl visas rungtynes būdavo delsiama įvesti kamuolį į žaidimą?

Kodėl Kardumas kaskart palaukdavo bent pusę minutės, kol danai ramiai sugrįždavo atgal? Kodėl net antrame kėlinyje praktiškai nebuvo mėginama išnaudot nei Jankausko, nei Veliulio greičio?

Keisčiausias šio žanro nutikimas įvyko pačioje pabaigoje. Jankauskas pagaliau gavo tolimą perdavimą į kairį kraštą. Nieko doro jam nuveikti nepavyko, kamuolys buvo išspirtas į užribį, tačiau kontrataka dar galėjo nesibaigti.

Ją užbaigė patys “Sūduvos” žaidėjai. Vietoje to, kad tuoj pat išmestų kamuolį šalia buvusiam Veliuliui ir kartu su juo pamėgintų pasinaudoti tuo, kad danai dar tik judėjo į gynybą, Jankauskas kamuolį paliko Slavickui. O šiam teko risnoti per pusę aikštės tam, kad galėtų išmesti kamuolį iš užribio… tam pačiam Veliuliui! Tačiau kol Slavickas per pusę aikštės nurisnojo ir priešininkas ramiai išrikiavo savo gynybos užtvaras.

Trečias. Kodėl Radzinevičius gali draskytis, o jauniklis Jankauskas “taupo” jėgas, nors gavo tik vieną kėlinį?

Radzinevičiui ir vėl norisi užkabinti medalį. Nieko doro jis nuveikti nesugebėjo, tačiau varė maksimaliai ir visada iš paskutiniųjų vaikėsi net ir beviltiškus kamuolius.

 

FK Sūduva Europos lygoje

 

Suprantu, kad toks elgesys yra totaliai neracionalus. Nes galimybės pavyti daugumos tų kamuolių Tomas neturėjo. Tačiau tai yra POŽIŪRIS. Maksimalistinis požiūris. Šis požiūris sako priešininkams, komandos kolegoms ir žiūrovams: “Aš esu žvėris. Bijok manęs. Aš pasinaudosiu menkiausia galimybe, net jei iš šalies atrodys, kad toji galimybė – beviltiška”.

Tai štai. Senukas Radzinevičius gali taip žaisti. O va lietuviškas jaunimas lošia racionaliai. Bėga tik tada, kai žino, kad kamuolį pavys. O jei mato, kad greičiausiai to padaryti nepavyks – nesivargina. Arba risnoja tingiai ir formaliai. Štai tokia ta šiandieninė lietuviško futbolo mokykla. O juk, kaip suprantu, Eligijus Jankauskas yra vienas iš realesnių pretendentų šiemet gauti “metų jaunojo žaidėjo” apdovanojimą.

Ketvirtas. Ką Leimonas veikia puolime?

Mes jau supratome, kad Veselinovičius šiemet nusprendė lošti be atraminio saugo, todėl Šoblinskui vietos komandoje nebeliko. Kai grįžo Leimonas, ėmiau naiviai tikėtis, kad pagaliau šita nesąmonė bus sutvarkyta ir “Sūduva” pagaliau turės padorų žaidėją šioje svarbioje pozicijoje.

Tačiau šiandien Leimonas daugiausia malėsi priešininko aikštės pusėje, kažkur po vidurio puolėju. Kitaip tariant, darė tai, ko nemoka daryti (organizuoti žaidimą, palaikyti kamuolį ir dalinti perdavimus) ir nedarė to, ką visada darė geriausiai – griauti priešininkų atakas.

Atraminio saugo vietoje ir šiandien dažniau matydavome Jamaką ar Pavlovičių, kurie gynyboje yra gan silpni, o va priekyje – naudingi.

Va ir įdomu, ar čia toks trenerių parėdymas, ar pačių žaidėjų improvizacija?

 

Atgal į kasdienybę

Europos sezonas šiemet buvo kaip niekad trumpas ir liūdnas. Belieka tikėtis, kad “Žalgiriui” pavyks bent truputį lietuviško futbolo reikalus pataisyt.

Liūdniausia yra tai, kad toks Lietuvos klubų vaizdelis nėra atsitiktinis. Greičiausiai jis liudija tolesnį lietuviško futbolo smukimą. Štai net estų klubų nebesugebame nugalėti. Tiesą pasakius, čia net reikėtų sakyti – jau net estų klubai mūsų komandas triuškina be gailesčio.

 

FK Sūduva Europos lygoje

 

Tad mūsų klasikinėms savipaguodos šnekoms apie tai, kad “futbolą žaidžia ne milijoninės žaidėjų kontraktų sumos” atėjo liūdnas galas. Tiesa tokia, kad tuoj Europoje nebus klubų, kurie nesidžiaugtų Europos taurių burtuose ištraukę Lietuvos komandas.

Tačiau aš vis viena nesuprantu vieno elementaraus dalyko.

Pažiūrėjus tokias rungtynes kaip šiandien, akis tiesiog bado elementariausi dalykai, kuriuos įvaldžius, lietuviškas futbolas iškart įgautų daugiau šansų. Reikia greičiau bėgti, pikčiau gintis ir mažiau galvoti. Reikia išmokti keletą schemų. Ir reikia suvokti, kad šiuolaikinis futbolas yra dinamiškas, o ne statinis žaidimas. Taip pat suprasti, kad kamuolys lekia žymiai greičiau už patį greičiausią žaidėją.

Čia net negali pasiteisinti sakydamas “lengviau pasakyti, nei padaryti”. Juk jei nedarai – tuomet sunku įsivaizduoti šiuolaikinio futbolininko profesiją apskritai. Tuomet net neverta pradėti. Geriau iškart užsiimti kuo nors kitu.

Pasidalink su draugais:

57 koment.

Komentuok!
  1. Favoritas 2016, liepos 8 | 08:42 Atsakyti

    Varžybas stebėjau su didele apatija ir dar didesniu liūdesiu. Dar kartą gavom spyrį į užpakalį ir buvo parodyta, kur Lietuvos futbolo vieta. Sūduvos rezultatą iš bėdos galime nurašyti tam, kad žaidėm su “Midtjylland”, bet net Klaipėda ir Trakai nesugebėjo praeiti pirmo etapo.

    Svarbu ne pats rezultatas, bet tai kaip jis buvo (ne)pasiektas. Jau net nervų ląstelės nenori veikti, kai eilę metų nėra kovos aikštėje, noro lipti per galvas, iš paskutiniųjų kabintis už kamuolio. Nu nėra to pas mus, bet gal net neverta to ieškot, tiesiog pripažinkim, kad toks jau tas mūsų futbolas – statiškas ir lengvai nuspėjamas.

    Kaip ten bebūtų, vistiek ir pats sau užduodu šį klausimą „Kodėl Radzinevičius gali draskytis, o jauniklis Jankauskas “taupo” jėgas, nors gavo tik vieną kėlinį?“

    Va čia didžiausia mistika mūsų komandoje. Tas mūsų sanatorinis futbolas varo iš proto jau turbūt dešimtmetį.

    Tas pats Jankauskas pirmose rungtynėse kovojo, kabinosi už kiekvieno kamuolio ir buvo toks vienintelis žaidėjas komandoje. Atrodė kaip balta varna ir buvo malonu žiūrėt, tačiau kur buvus kur nebuvus atėjo nuojauta, kuri sakė, kad nepraeis daug laiko ir žaidėjas „adaptuosis“ komandoje. Prašau, ilgai laukt nereikėjo.
    Keičiasi ir žaidėjai ir treneriai, bet tos kovingumo dvasios nėra Sūduvoj, o jos taip norėtųsi …

  2. Varvalas 2016, liepos 8 | 09:14 Atsakyti

    Esminis Lietuvos ir užsienio žaidėjų skirtumas – mūsiškių mąstymo greitis keliskart mažesnis (žinoma, niekas tų kartų neišmatavo). Esant tokiai sąlygai veiksmų atlikimo greitis dar maždaug dvigubai sulėtėja. Va, kodėl leimonai, slavickai užsienyje neužsikabina, nes žaidžiant „minties nepagauna“. Nežinau, kas konkrečioms rungtynėms vienuolikos žaidėjų sudėtį parenka, ir žinoti nenoriu, bet atsakomybė visuomet tenka vyr. treneriui. Šiaip Leimonas niekaip dabar nebūtų čia ar Šile atsiradęs, jei nebūtų kažkada žaidęs Sūduvoje. Neturi sportinės formos, bet vis tiek kažkas treneriui pribūrė, kad šis žaidėjas gali tapti Gelbėtoju. O Gelbėtojas, pirmajame kėlinyje gavęs kamuolį prie savo vartų, tol išsigandęs trypčiojo, kol su dano pagalba kamuolys šiaip ne taip buvo išspirtas už galinės linijos. Po liepos 20 d. formalumo su estų išbarškintais riteriais be namų bus galima rakinti stadioną, nes nebus kam ir veltui ten vaikščioti. „Šiken fektori“ ant pievos čia niekaip nesuklesti ir nesuklestės. Nepadės nei veltui dalijamos skalbimo proškos ar alus. Visi sezono „tikslai“ jau pasiekti. A, dar „Švyturys“ yra (čia labiau apie futbolo komandą, nei apie alų). Gal dar „Šilas“ atvažiuos kokias parodomąsias sužaisti? Nu kaip ir atęęę.

  3. Anonimas 2016, liepos 8 | 09:41 Atsakyti

    1. Ne biudžetas žaidžia.
    2. Silpnavaliai nežaidžia.
    3. Tą trenerį ar klubo vadovą, kuris pasirinko taktiką „kad tik kuo mažiau praleist“ spirt lauk kuo toliau iki kokio nors Azerbaidžano. Visiškai nuvylė ir sunervino!

  4. Anonimas 2016, liepos 8 | 10:03 Atsakyti

    Todėl Baranovskis vis rečiau leidžiamas aikštėn, nes niekaip neįzipaišo į komandos vaizdą- vis bėga, ir bėga, ir bėga…

  5. Ponulis 2016, liepos 8 | 10:19 Atsakyti

    Nusiteikimas: Man neaišku koks buvo trenerių nurodytas/paruoštas planas. Nes po praleisto įvarčio tik pasimetimas ir noras greičiau eit į rūbinę. Suprantama, bet nepateisinama.
    Meistriškumas: Man labiau įstrigo keli epizodai kai gulintis ant žolės danų žaidėjas iš dviejų mūsiškių stovinčių ant kojų atima kamuolį. Ir taip buvo ne vieną kartą. Tuom viskas ir pasakyta apie meistriškumą.
    Taktika: Keitimus/sudėtį atspėjau prieš rungtynes, nors tai buvo nestandartiniai trenerių sprendimai :-) Labiausiai trūko Jamako, kai antram kėlinyje buvo išimtas, o danai lyg ir norėjo žaisti antru numeriu.

  6. Jonas | SDV 2016, liepos 8 | 10:29 Atsakyti

    Kalbant apie taktiką, pirmas kėlinys parodė labai keistą dalyką. Po šios keistenybės vėliau jau nieko įdomaus nenutiko.

    Nors ir buvo aišku, kad esminis komandos tikslas turėtų būti nepraleisti greito įvarčio, „Sūduva“ rungtynes pradėjo lošdama palyginus atvirą futbolą, mėgindama gan aktyviai atakuoti. Įvartis krito 16 minutę.

    Iškart po įvarčio „Sūduva“ akivaizdžiai pakeitė žaidimo stilių – perėjo prie akivaizdaus autobuso. Kecapas su Janušausku visiškai atsitraukė atgal ir stojo šalia krašto gynėjų. Taigi, pagrindinė gynybos liniją sudarė net 6 žmonės. Po šios transformacijos rungtynės pasibaigė – „Sūduva“ atsitraukusi atgal nebesugebėjo atakuoti, o danai kuo ramiausiai rideno kamuolį savo aikštės pusėje pernelyg nė nemėgindami prie „Sūduvos“ vartų veržtis.

    Štai tokia keistenybė – kai reikia statyti autobusą, „Sūduva“ bando mušti įvartį. O kai praleidžia ankstyvą įvartį, vietoje to, kad rizikuotų (nes prarasti jau nebėra ko), ima ir pastato autobusą iki pat rungtynių pabaigos.

    Va šito taktinio stebuklo ir jo prasmės aš taip ir likau nesupratęs.

  7. anonimas 2016, liepos 8 | 10:41 Atsakyti

    murauskas pries sezona kalbejo kazka apie pasitraukima,jau but laikas manau,daug dave bet ir sustojo toj pacioj vietoj,ko mum visiem tikrai neuztenka,jokios dvasios nera,bilietai brangus reklamos jokios,zaidimas(koks dar zaidimas cia,kancia galima tai pavadyt) baisu zodziu,suduviniai sile irgi ant stafkiu gyvena,nu tokia ta realybe,pastatys kases sale pasims tu ziurovu nemazai ir bus 400 veteranu kuriem gerai ba zmonai turi ka sakyt jog alaus galetu atsigert tiek ziniu viso gero jonai tau vieninteliam gerai nors turi apie ka rasyt :)

    • Jonas | SDV 2016, liepos 8 | 10:46 Atsakyti

      na čia tai į pievas pavarei. kad ir kaip futbolą matytų Murauskas, tik dėl to, kad yra jis, Sūduva lošia A lygoje, o ne kokiose nors miesto pirmenybėse. Džiaukis, kad apskritai klubas yra. Žymiai didesni miestai nieko panašaus šiuo metu neturi.

      Ir nereikia pradėt šnekos apie brangius bilietus. Nėra jie brangūs. Lietuviškas futbolas – viena pigiausių pramogų. Parodyk man dar kokį nors renginį, į kurį galėtum patekti už pora eurų.

      • anonimas 2016, liepos 8 | 11:26 Atsakyti

        pagyvenk marijampolej gal nori truputy as tau cia ir nemokamai rasiu tu renginiu…kas ta a lyga zmogau?sensti Jonai gindamas ta statybininka,jai papuola netycia i europa ir ten bijo lost,kas cia viska braizo ir daro ar tu vakar gimes nebegydyk saves..reikia naujoviu ar gal grist i sena stadiona kur ateidavo kalades chebra publika siurpyt ir buvo linksmiau,ar uztenka zalgiry i tris metus karta nugalet ir sakyt kad pazanga yra,liksim ketvirti netame esme cia ane?pasakyk bent viena pozityvu man dalyka po vakar dienos is suduvos puses?nepieva tu gi

        • Jonas | SDV 2016, liepos 8 | 11:33 Atsakyti

          Pozityvus dalykas yra tas, kad jau beveik 15 metų Marijampolė turi komandą A lygoje (beje, tai yra vienintelis klubas, kuris žaidžia A lygoje be pertraukos nuo 2002), tuo tarpu, kai Šiauliai, Panevėžys, Alytus ir dar daug kitų miestų ir miestelių neturi.

          Taip pat pozityvu yra tai, kad per tuos beveik penkiolika metų, Sūduvai tik vieną kartą buvo grėsmė iš A lygos išlėkti. Praktiškai visais kitais metais komanda turėdavo realių šansų laimėti medalius ir neretai juos laimėdavo.

          Ir jei nerviniesi dėl vakardienos, tai pažiūrėk į kitus rezultatus. Trakai ir Atlantas, kurie, sakytum, turi geresnius trenerius ir protingesnius vadybininkus ir kurie gavo gerokai silpnesnius varžovus nei Sūduva, taip pat Europos lygoje nieko doro neparodė. Trakų pralaimėjimas estams rezultatu 4:1 apskritai yra gėdingas.

          Galima kiek nori kritikuot komandą už prastą žaidimą ar klubą už strategijos ir evoliucijos stoką. Tačiau, kritikuodamas, nepamiršk to fakto, jog jau tai, kad Sūduva 15 metų lošia A lygoje ir yra vienintelis klubas Lietuvoje pasistatęs stadioną yra šioks toks stebuklas.

  8. Jonas | SDV 2016, liepos 8 | 10:42 Atsakyti

    Tiesą pasakius, ne taktika gėdinga. Blogiausia yra tai, kad abiejose rungtynėse įvarčiai praleisti lygioj vietoje – vien dėl to, kad kažkas sužaidė neatidžiai. Komanda sugebėdavo ragais ir nagais išsikrapštyti iš kelių šimtaprocentinių danų sukurtų progų, o va bankes praleisdavo tuomet, kai įvarčiu net nekvepėdavo.

    Iš kitos pusės apie būtent taip praleidžiamus įvarčius kalbame visą šį sezoną. Dabar jau galime būti tikri, kad kvailai praleisti įvarčiai bus esminis šio sezono Sūduvos žaidimo vertinimo faktorius.

  9. kazkas 2016, liepos 8 | 12:02 Atsakyti

    „O va lietuviškas futbolas gyvena praeityje. Todėl “Sūduva” ir atsilieka visais įmanomais parametrais nuo labai vidutiniškos europietiškos komandos.“
    Pridurciau, ne tik futbolas, o visa Lietuva, visose srityse. Ir cia ne Suduva atsilieka, bet visa Lietuva atsilieka. Ir taip, zinoma, kaltas tiktai poziuris, bukas, runkeliskas poziuris.
    Toli mums iki Europos, bet vilciu yra :) su tuo visus ir sveikinu.

  10. Diviriks 2016, liepos 8 | 12:23 Atsakyti

    Taktikos ir meistriškumo trūkumus buvo galima kompencuoti kovingumu bei namų sienomis, bet tenka pripažinti, jog „Sūduva“ neturi dinamito savo psichologijoje; to retkarčiais, netgi esiminiais momentais pritrūksta ir A lygoje. Iš šono žvelgiant į „Sūduvą“ atrodė, kad visos viltys jau seniai palaidotos ir einama nepadaryti blogiau, neapsijuokti, nepasirodyti gėdingai.

    Žodž, vienintelis pozityvas tas, kad pasižiūrėjau į danų komandą. Nors žaidė puse kojos, bet mūsiškiams reikėtų žiūrėti ir mokytis, kaip žaidžiamas futbolas.

    Geras pastebėjimas dėl jaunimo. Kartais žiūrėdamas kaip žaidžia, pvz., Laukžemis mintimis palyginu kaip tokio pat amžiaus Radzė varydavo. Kur ta energija? Kur tas užsivedimas dirbti aikštėje ir kovoti iki galo? Kur noras visiems išspardyti šiknas ir parodyti, kas čia geriausias? Nematau perspektyvų, „Sūduva“ – aukščiausia karjeros stotelė (duokdie, jei klystu).

    P.S. Tam anonimui, nukvakusiam senam pirdylai bambekliui, pasiūlyčiau nerašinėti nesąmonių ir vertinti tai, kas yra, ekspertas mat atsirado.

  11. Lukas 2016, liepos 8 | 13:07 Atsakyti

    1. Kardumas gale tempia laika, laukdamas, kol atakuos puolėjas. Tarsi mes pirmautume 2-0.
    2. Radzinevičiui po pralaimėtų rungtynių nuotaikos geros.
    3. Kelis kartus buvo galima pradėti greitas atakas ir ant to gaudyti varžovą, bet stabdomas žaidimas.

    Jūs man pasakykit, kas čia per lūzerių komanda?

  12. Varvalas 2016, liepos 8 | 13:58 Atsakyti

    Tautvydas Eliošius – laisvas. Kadangi Sūduvoje liko tik 10 saugų, tai labai truktų dar vieno sukomplektuoti vienuolikę :) Už parduotą Sūduvos forvardą (tą, kuris per metus muša po įvartį) išeitų vienas Tautvydo bucas. O jei prakalus dar visus balkanskus trenerius, tai …

  13. Jonas | SDV 2016, liepos 8 | 14:23 Atsakyti

    Na ką jūs čia parinatės, broliai. Tikra tiesa yra ta, kad komandų lygiai – nesulyginami. Mes tai žinojome, treneriai tai žinojo ir žaidėjai tai labai gerai žinojo.

    Stebuklų šiuolaikiniame futbole kartais nutinka, tačiau net ir stebuklai dažniausiai nebūna labai „švarūs“. Visi pirštais baksnoja į islandus, tačiau užtenka pažiūrėt, kaip tie islandai ginasi, kad suprastum, jog jų pasiekimas – anoks stebuklas. Islandų pasiekimas – penkių ar dešimties metų darbo rezultatas, neturint tokių žmogiškų išteklių, kokius turi šalys, kurių gyventojų skaičius viršija 20 milijonų.

    Jei esi prastesnis, o nori pasiekti dangų – reikia dirbti. Ir ne vienus metus. O jei galvoji, kad „pakovosiu“ ir pasiseks – tai dažniausiai ir nepasiseka.

    Pažiūrėsim, kaip seksis „Žalgiriui“, kuris vienintelis iš Lietuvos klubų į Europą rimtai žiūri. Ir jau ne pirmus metus. Žiūri rimčiausiai, o vis viena pasiekimai – tik per plauką geresni nei trijų klubų, kurie su trenksmu išlėkė iš Europos lygos.

    Žodžiu, jei kas nors buvo tikras, jog Sūduva gali įveikti danus – pats kaltas. Tad nederėtų kaltinti kovingumo stoką komandą, kuri į F1 trasą išvažiavo senu Pasatu.

    • griezhtas 2016, liepos 8 | 14:35 Atsakyti

      Čia per kuria vietą Žalgiris į Europą rimtai žiuri? Kad kiekvienais metais pusę komandos performuoja likus dviems savaitės iki Europos varžybų? Ar rimtumas apsiriboja deklaracijoms, apie grupių etapą?

      • Jonas | SDV 2016, liepos 8 | 14:40 Atsakyti

        Na draugiškų seriją su padoriais varžovais šiemet man atrodo galima laikyti labai konkrečiu pasirengimo elementu. Iš kitos pusės, man atrodo, kad šiais metais komanda tik pildėsi, o kas išėjo iš komandos – kažin ar labai ją susilpnino. Dėl komplektacijos sutinku – kažkaip labai daug Žalgirio komplektacijos šūvių kasmet eina smarkiai pro šalį.

        • griezhtas 2016, liepos 8 | 14:51 Atsakyti

          Aš turiu galvoje susižaidimo elementą, kuris ypač svarbu, kai biudžetas yra nedidelis. Galima paimti pavyzdį kokią Brazilijos, Argentinos ar tos pačios Ispanijos rinktinę sudaryta iš super žvaigždžių, bet jų žaidimo kokybė geriausiu atveju yra kaip anglų premierlygos vidutinioko.

  14. griezhtas 2016, liepos 8 | 14:29 Atsakyti

    Nesuprantu vėl kažkokių ašarojimų, kad su komanda turinčia 20 kartu didesnį biudžetą sužaista kokius 3 kart prasčiau. Pamenu kaip kokius 6 metus atgal Bayern su Barsa žazdami, net kamuolio pačiupinėt negavo, tai po tų varžybų reikėjo visiems Bayerno žaidėjums mest futbolą ir eit dirbt į stroikes? Lygių skirtumas yra lygių skirtumas.
    Dėl taktikos ir greitų žaidėjų, tai Veliulis, Baranovskis ir Jankauskiukas greiti yra A lygoje, bet prieš danus to greičio privalumo nėra, nes vistiek lėtesni už jų gynėjus, todėl logiška rinktis buvo Kecapą ir Janušauska, nes šitie bent ginasi geriau ir į vartų plotą pataikyt sugeba.
    Dėl Leimono aukštai, tai pagrindinis Leimono koziris yra kamuolių perėmimas, kadangi ypač antram kėlinyje, kamuolys dažniausiai buvo tarp danų gynėjų kojų, tai ten ir ėjo Leimonas bandyt kamuolius periminėt, vėl viskas logiška. Beje vakarykštei Leimono pozicijai ir misijai Chvedukas būtų buvęs tinkamesnis…

    Dėl beprotiško ėjimo į priekį, na nežinau ar fanams ir patiems futbolistams psichologiškai būtų buvęs lengvesnis žudymasis aikštėje ir rezultatas 1-7…. tada jau tikrai būtų pasijautę beviltiškais, nes darė viską ką galėjo, o gavosi rezultatas tik toks…o fanams ant žaizdos druska piltų piktdžiugiška žiniasklaida su visais beviltiškumais, triuškinimais ir dar lažybomis…

  15. Jonas | SDV 2016, liepos 8 | 14:49 Atsakyti

    Mažumą nustebinai. Kaip minėjau, Janušauskas su Kecapu iš tikro gintis pradėjo tik po praleisto įvarčio. Pataikymas į kamuolį – menka paguoda, jei taikyti reikia savoje aikštės pusėje. Ir tai ne visuomet pavykdavo. O Leimonas po puolėju atiminėjantis kamuolį yra jau panašu į Lukšį krašto gynėjo pozicijoje. Taip, Chvedukas tą misiją būtų geriau atlikęs. Net Kecapas tą ko gero geriau būtų daręs. Jau nekalbant apie kokį Janušauską. Griauti atakas ir perimti kamuolius man rods yra skirtingi dalykai.

    Paprastai tariant, viskas būtų ok, jei aikštėn būtų išleistas autobusas ir jis būtų užkirtęs kelią įvarčiui. Deja, autobusas atsirado tik po praleisto įvarčio. Kitaip tariant, toji keista Sūduvos taktika sugriovė per 15 min net ir tas menkas galimybes, apie kurias interviu ir Radzinevičius kalbėjo.

    Štai dėl to ir keista. Ne pikta – tiesiog keista.

    Iš kitos pusės – tas pats jauniklis Jankauskas pirmose rungtynėse keliskart buvo beveik pabėgęs. Ir šį kartą keliskart buvo beveik pabėgęs. Problema yra ta, kad niekas jam pabėgti nepadėjo – perėmus kamuolį prie savo vartų praktiškai nė karto kamuolys nebuvo pasiųstas toli priekin tiems bėgikams (nekalbant apie tai, kad pirmam kėliny bėgikų nebuvo).

    • griezhtas 2016, liepos 8 | 15:05 Atsakyti

      Aš tai autobusą nuo pirmų minučių mačiau, tiesiog pradžioje pavyko, kelis syk 3 (likę vistiek gynėsi) žaidėjams į priešų teritoriją nueit, tai gal todėl atrodė, kad autobuso nebuvo.

      O dar dėl leimono pozicijos, tai kamuolio sūduva neturėjo visas varžybas, tai galėjo šalia Radzės tiek jankauskiukas, tiek pavlovicius lakstyt, priekyje iš tų lakstymų be kamuolio naudos būtų tas pats nulis. Todėl ir išsiuntė į priekį geriausią sūduvos kamuolių atiminėtoją laimės ieškot…

  16. griezhtas 2016, liepos 8 | 17:03 Atsakyti

    Žalgiris iš RNK Split nugriebė atraminį saugą, nes neva dėl finansinių problemų ale visi žaidėjai iš to klubo pabėgo. Iš Chveduko pozicijų tai teisingas žingsnis, nes algos gal ir negaus, bet gaus galimybę tiek pasimokyt, tiek save parodyt aukštesniame lygyje, vistiek žaidybine prasme žingsnis į priekį

  17. Jonas | SDV 2016, liepos 8 | 17:09 Atsakyti

    Tai aišku, kad taip – jam jau seniai reikėjo judėti. Belieka viltis, kad jo energija ir pyktis neleis paskęsti, kaip neretam kolegai. Galima tik pasidžiaugt.

  18. griezhtas 2016, liepos 8 | 17:42 Atsakyti

    Pažiūrėjau Trakų su estais įvarčių video… baisiau nei legendinis kruojos fixas. Ar tik nebus niekam nereikalingo klubo pabaigos pradžia??? Aišku mums tada pakvimpa medaliais 😀

  19. Meistras 2016, liepos 9 | 13:52 Atsakyti

    Pvz krepsinyje LKL buvo nesenai 2 zaidejai prigauti, ir netgi pripazino savo kalte. Tiesiog manau siuo klausimu Lietuvos futbole yra dirbama taip pat kaip ir visais kitais klausimais pradedant futbolo populiarinimu, rinktine, klubu prieziura. Beabejo sunku dalyvavima lazybose irodyti, jeigu stovi kaip medis ir tik mojuoji rankomis.

  20. Jonas | SDV 2016, liepos 9 | 18:58 Atsakyti

    Tai aišku kad lieka. Gi dar pusė čempionato liko. Legionieriai gi yra tam kad medalius laimėtų, o ne Europos lygą

Naujas komentaras