lt-3

Kam priklauso Lietuvos futbolas?

Nieko nuostabaus, kad Europos futbolo čempionatas išsprogdino diskusijų ir apie apverktiną Lietuvos futbolo statusą.

Šis Europos čempionatas, gerokai padidinęs dalyvių skaičių ir įsileidęs reliatyviai silpnas rinktines, kurios anksčiau tik retkarčiais į finalinę stadiją prasibraudavo, buvo dviprasmiškas.

Mane labiausiai stebino teiginiai, kad jis – vienas įdomiausių. Toks požiūris fundamentaliai prieštarauja Čempionų lygos stiliaus žiūrovo poreikiams.

Čempionate buvo mažai taip vadinamo “gražaus” futbolo, tačiau buvo nepaprastai daug bazinės futbolo kovos, kai mažosios rinktinės viena po kitos prie savo vartų statydavo autobusus, kad prieš galiūnus turėtų bent šiokių tokių šansų.

Aš visada teigiau, kad grožis – neesminis futbolo elementas. Man tai yra vienas iš argumentų stebėti Lietuvos lygų futbolą, kuriame grožio mažai, bet kovos – užtenka. Galvoju, gal po tokio Europos čempionato ir tūlas Čempionų lygos žiūrovas į lietuviškus stadionus plūstelės? Juokauju. Aišku, kad to nebus.

 

lt-4

 

Greičiausiai šis Europos futbolo čempionatas pramušė mūsų “mažos provincijos valstybėlės” mentalitetą. Lietuviui velniškai patiko kantriai prakaituojantys ir šiokių tokių rezultatų pasiekiantys provincijos valstybėlių (Islandija, Velsas, Vengrija ar net Albanija) futbolininkai.

Futbolo žaisti šios valstybėlės taip pat nemoka. Ką jos išmoko – tai keletą praktinių triukų, kurie šiuolaikiniame futbole leidžia pasiekit rezultatą netgi nerodant ypatingai gero žaidimo.

Galime spėti, kad greitai pasauliniame futbole nutiks dar viena transformacija.

Juk taip būna visuomet. Avangardistai žengia didelį žingsnį priekin (ispanai, prancūzai, vokiečiai ir pan.). Kurį laiką jie visus beviltiškai lenkia (galima prisiminti vokiečių pergalę prieš brazilus). O tada – pasitempia ir visi kiti. Avangardistams nieko kito nebelieka, kaip žengti dar vieną žingsnį.

Prastos naujienos Lietuvai. Minėto žingsnio, kurį per pastaruosius penkerius metus padarė, pavyzdžiui, Islandijos futbolas, Lietuva neatliko. O tai reiškia, kad greitai mūsų futbolas taps dar labiau nutolęs nuo to žaidimo, kurį žaidžia visas pasaulis.

 

Ar tikrai kam nors rūpi lietuviškas futbolas?

Dėmesį lietuviškam futbolui žiniasklaida rodė ne dėl to, kad jai rūpėtų. Tiesiog šiuo metu futbolas trumpam ėmė kelti didesnį publikos susidomėjimą, nei Butkevičiaus nusišnekėjimai ar liberalų kyšininkai.

Tik tai, o ne rūpestis lėmė, kad, pavyzdžiui, “15min” parengė reportažą iš mistinio renginio “Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas”, kuriame vyko eilinė diskusija apie lietuviško futbolo situaciją. Joje dalyvavo įprastinė šutvė – Kesminas, Eimontas, biurokratas (šį kartą – sporto departamento direktorius), vienas profesionaliojo futbolo atstovas (šį kartą – “Trakų” treneris) ir naujai iškeptas Lietuvos futbolo “ekspertas”, visų galų meistras, toks Aidas Puklevičius. Žodžiu, būrelis, sudarytas pagal visas politinio korektiškumo taisykles.

Dėl masinio susidomėjimo Europos čempionatu, plačioji publika neišvengiamai išgirdo ir tas kelias naujienas, kurios demonstravo lietuviško futbolo padėtį – beviltiškas Lietuvos klubų pasirodymas Europos lygoje (tarp jų ir tragišką pralaimėjimas estų klubui), vėl atsinaujinusias diskusijas apie lažybų verslą mūsų futbole (Pirmos lygos nuotykiai ir tas pats “Trakų” pralaimėjimas estams).

Savaime suprantama, minėti ponai apie šiuos faktus nediskutavo. Juk diskusija apie juos būtų kėlusi ponams didelių nepatogumų, nes tie faktai yra tiesiogiai susiję su jų profesionalumu ir darbu.

Įdomiausios šiuo atveju yra Edvino Eimonto, naujojo LFF prezidento, mintys. Galime daryti išvadą, kad Lietuvos futbolo federacija pradėjo naują “argumentų” giesmelę.

 

Naujos LFF giesmės

Edvino Eimonto išrinkimas LFF prezidentu sukėlė optimizmo audrą. Tačiau ponas Eimontas kol kas neparodė nieko daugiau, nei sugebėjimą atrasti naują demagogijos kryptį.

Kai kas jam pliusą deda dėl to, kad Eimontas Edvinas yra “media-friendly” – moka gražiai pakalbėti, logiškai dėlioja mintis ir nevengia žurnalistų bei visuomenės dėmesio. Eimonto pirmtakas Kvedaras buvo amžina viešųjų ryšių katastrofa.

Edvinas Eimontas gali daugiau už Kvedarą, tačiau ne daugiau nei kažkada galėjo Liutauras Varanavičius. Šis verslininkas taip pat buvo “media-friendly” – gerai rengėsi, daug šypsojosi, mielai bendravo su žurnalistais ir netgi blogą rašė. Tad džiūgauti dėl LFF evoliucijos neverta – tai tik naujas ratas, kuris kol kas neatnešė jokios praktinės naudos.

Susidūręs su LFF kritika, Kvedaras visada išsisukinėdavo pirštu besdamas į federacijos paklotų dirbtinių dangų skaičių. “Štai kaip mes puikiai dirbame Lietuvos futbolo labui” – kalbėdavo ūkvedys Kvedaras. Brazausko stiliaus vadovas ko gero nuoširdžiai negalėdavo suprasti, ko iš jo nori žurnalistai ir visuomenė – juk “ūkis” atrodo ne taip jau ir prastai.

Tiesa, būdavo vienas nemalonus šios temos aspektas – taip vadinamo “Nacionalinio stadiono klausimas”. Tačiau šiuo klausimu labai mėgdavo pakalbėti politikai – ypač prieš rinkimus. Tad LFF prezidentas galėjo lengvai pasitraukti į šešėlį ir išvengti bet kokios atsakomybės už tai, kad Lietuvoje per visą Nepriklausomybės laikotarpį tebuvo pastatytas vienas padoresnis stadionas. Ir tas – Marijampolėje.

Edvinas Eimontas pakeitė Kvedaro giesmę. Jo argumentuose “guminių stadionų” nebeliko.

Eimonto giesmė krypsta į dvi puses. Viena – “Futbolas nėra tik federacijos, futbolas yra visų”. Antra tema – jaunųjų futbolininkų ugdymas, kuriuo, be abejo, turi užsiimti ne federacija, o klubai, savivaldybės, departamentai ir kitos institucijos.

Paprastai tariant, jei Kvedaras dar mėgindavo gintis rodydamas į tai, federacija padarė gero, tai Eimontas iš visų jėgų mėgina nukreipti mūsų dėmesį į tai, ką futbolui turi padaryti ne federacija, o visi kiti. Įstabus triukas, rodantis, kad naujasis LFF prezidentas iš tikro žymiai geriau išmano viešųjų ryšių technologijas.

 

Kam priklauso futbolas?

Deja, Edvino Eimonto “plane” yra keletas įgriuvų (pasinaudojus gerbiamo Gargždo terminologija).

Teigdamas, jog “futbolas priklauso visiems”, Edvinas Eimontas pamiršta paminėti, kad Lietuvos futbolo federacija toli gražu “visiems” nepriklauso. Su Lietuva ši organizacija apskritai mažai ką bendro turi. Lygiai taip pat Lietuvai nepriklauso ir Lietuvos futbolo rinktinė. LFF nei už savo veiklą, nei už rinktinės pasiekimus “mums visiems” atsiskaityti neprivalo.

LFF yra UEFA padalinys. Ir kiekvieną kartą, kai “mes” pabandome iš tikro įsibrauti į federacijos gyvenimą, iškart sulaukiame grasinimo iš užjūrio apie tai, kad “mums” derėtų atsitraukti, nes UEFA išmes iš visų tarptautinių turnyrų ir rinktinę, ir klubus. Netgi tuomet, kai federacijai priekaištų turi Lietuvos teisėsauga, UFEA auditoriai kaip taisyklė patikina, kad jokių problemų LFF veikloje nemato.

Tiesa, reikia pripažinti, kad ir tos LFF “revoliucijos” visada būdavo labai jau kreivos-šleivos, vedamos neaiškios kilmės “vadų”, kurie taip ir nesugebėdavo aiškiai suformuluoti savo tikslų. O kai ateidavo lemiamų sprendimų išvakarės (paprastai tai yra LFF prezidento rinkimai), tie “revoliucionieriai” staiga ir greitai su federacijos ponais “susitaikydavo”.

 

lt-2

 

Tad Edvino Eimonto pasiūlytas žaidimas “futbolas – visų” yra nesąžiningas. Mat šį žaidimą valdo ir taisykles nustato tik viena pusė. O kita pusė gali jame dalyvauti tik tuomet, jei su minėtomis taisyklėmis sutinka.

“Mes visi” neturime net teorinės galimybės kaip nors Lietuvos futbolo gyvenimą įtakoti. Vienintelis dalykas, kuris mums leidžiamas yra pritarti tam, ką daro Lietuvos futbolo federacija.

O jei su minėtomis taisyklėmis nesutiksi ir dar išdrįsi jas kritikuoti – būsi amžiname užribyje, kokiame jau daug metų yra ir jūsų godotinas metraštininkas.

 

Kas valdo vaikų futbolą?

Kita Edvino Eimonto tema – “jaunimo rengimas” – yra dar keblesnė. Edvinas Eimontas gudrauja mėgindamas dėmesį kreipti ten, kur LFF tarsi ir negali turėti jokios tiesioginės įtakos. Tačiau ir kvailam aišku, kad LFF tikrai įgali turėti esminės įtakos jaunų futbolininkų rengimo būdui ir strategijoms. Ji yra visiškai įgali kelti konkrečius tikslus ir iš esmės pagelbėti tuos tikslus įgyvendinti.

Juk patys futbolo biurokratai neslepia, kad jaunųjų futbolininkų rengimą sudaro du elementai – vieningai veikiančių institucijų infrastruktūra ir tinkamai parengti treneriai. Tiesa, yra dar trečias sluoksnis, glaudžiai siejantis pirmus du – aiški strategija, kurioje numatyti esminiai tikslai.

Ir problema čia yra nebe finansinė.

Paruošti būrelį trenerių kainuoja mažiau nei pakloti “gumą” kur nors Radviliškyje ar Kaišiadoryse. Trenerių rengimas reikalauja ne tiek pinigų, kiek laiko ir tikslingumo.

Leiskite jums pacituoti minėtą “15 min” straipsnį. Kaip suprantu, šiek žodžiai išlėkė iš LFF prezidento burnos:

“Iki šiol nėra bendro požiūrio, kaip jaunas žaidėjas turėtų būti ugdomas. Būtent dėl šios priežasties šių metų pradžioje buvo inicijuotas pirmasis susitikimas su futbolo bendruomene. Šiame susitikime dalyvavo asmenys, kurie yra atsakingi už jauno futbolo vystymą. Buvo ieškota kelių kaip reiktų ugdyti jaunuolius ir ko iš jų galima tikėtis.”

WTF? Praėjus 25-eriems metams po Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas sako, kad šalyje nėra sutarimo, kaip reikia ugdyti futbolininkus? Čia juk maždaug tas pats, jei Butkevičius pareikštų, kad “Vyriausybė nežino, kaip reikia mokyti mokyklose vaikus, todėl tuoj sušauks atsakingus pareigūnus ir aiškinsis”.

Kas kitas jei ne federacija yra atsakinga už jaunimo rengimo viziją? Kas tie “asmenys, atsakingi už jauno futbolo vystymą?”

Taip, Edvinas Eimontas gali vynioti demagogiją, kad tai nėra LFF atsakomybė. Juk LFF – nėra valstybinė institucija. Nėra visuomeninė organizacija. Tai yra UAB’as, kuris, jei tik pageidauja, gali apskritai neturėti jokių santykių su dariniu, vadinamu Lietuvos respublika.

Bet juk ir arkliui aišku, kad LFF yra vienintelė organizacija Lietuvoje, kuri gali parodyti iniciatyvą, jei pati valstybė tokios iniciatyvos nerodo.

Tai yra organizacija, kuri turi lėšų ir galių vykdyti lobistinę veiklą ir įtakoti valdžios požiūrį į futbolą ir futbolo situaciją gerinančius sprendimu.

Deja, panašu, kad Lietuvos futbolo federacija tokios veiklos niekada nevykdė. Tai – niekada nebuvo šios organizacijos prioritetas. Greičiau atvirkščiai – naujojo LFF prezidento pastarojo meto kalbos rodo, kad ši organizacija apskritai norėtų bet kokios atsakomybės išvengti.

 

lt-6

 

LFF prezidentui yra mieliau pakalbėti apie “mūsų visų” atsakomybę. Jo manymu, už apverktiną Lietuvos futbolo situaciją yra atsakinga ne LFF. Už tai esame atsakingi “mes visi”. Aš, kuris rašau šiuos žodžius. Ir tu, mielas bičiuli, kuris šiuos žodžius skaitai.

Tačiau grįžkime prie vaikų futbolo.

LFF biurokratų noras visą atsakomybę už vaikų rengimą perkelti savivaldybėms ir klubams skamba mažų mažiausiai keistai. Juk federacija turi įrankių, kuriais vaikų ir jaunimo rengimo kokybę gali tiesiogiai veikti.

Federacija turi Nacionalinę futbolo akademiją. Apie šią futbolo mokyklą labai mėgdavo pakalbėti Kvedaras. Edvinas Eimontas ją yra linkęs “pamiršti”. Gal dėl to, kad NFA patyrė visišką fiasko? Bet kokiu atveju, bent kiek daugiau informacijos apie šią mokyklą rasti sudėtinga.

Juk būtent čia LFF galėjo sukurti pavyzdinį futbolininkų gamybos fabriką – su naujomis technologijomis, šiuolaikišku požiūriu ir tobulai parengtais treneriais. NFA galėjo tapti pavyzdžiui bet kokiai institucijai Lietuvoje to, kaip dera ruošti vaikus futbolininko profesijai.

Beje, LFF Vykdomajame komitete yra pareigūnas už vaikų futbolą “atsakingas” – toks Romas Lavrinavičius, Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas. Gal jį ponas Eimontas galėtų pasiųsti į panašias diskusijas? Gal jis žino daugiau apie tai, kaip reikia rengti jaunimą, kad Lietuva pagaliau futbole atrastų ir savo šansą?

Lietuvos futbolo federacija turi dar vieną praktišką įrankį – minėtą asociaciją, už kurią atsakingas ponas Lavrinavičius. Ši asociacija organizuoja ir vykdo vaikų ir naujų varžybas, pirmenybes ir čempionatus.

Wow!

Paprastai tariant, Lietuvos futbolo federacija tiesiogiai mato viską, kas dedasi Lietuvos jaunimo futbole. Dar daugiau – dauguma (jei ne visos) Lietuvos vaikų ir jaunimo komandos yra LFF “klientės”. Kitaip tariant, jos “žaidžia” pagal LFF taisykles.

Tad ir kyla natūralus klausimas – kas trukdo LFF tiesiogiai daryti įtaką vaikų trenerių rengimui, jų kvalifikacijai? Kas trukdo suteikti pagalbą parengiant trenerius taip, kad jie atitiktų šiuolaikinio futbolo reikalavimus? Galų gale, kas trukdo priversti vaikų komandas turėti tokius trenerius ir metodikas, kurie LFF manymu turėtų sąlygoti Lietuvos futbolo evoliuciją reikalinga kryptimi?

 

Kodėl beprasmiška diskutuoti?

Liūdniausi man yra du dalykai.

Viena, liūdna yra dėl to, kad atsakingų už Lietuvos futbolo griūtį mes greičiausiai niekada nerasime.

Ko gero niekada neatsiras žmogus, kuris pasakytų – “taip, aš nepadariau to ir to, esu kaltas”. Neatrasime ir pareigūno (nesvarbu, iš futbolo bendruomenės ar valstybinių institucijų), kuris bent jau bakstelėtų pirštu į ką nors ir argumentuotai pasakytų: “Jis kaltas”.

Kadangi ir valstybiniai biurokratai, ir LFF pareigūnai mielai dalyvauja bendrose diskusijose, kuriose “ieško išeities”, jie – vienos šeimos nariai. O vilkas vilkui kaklo niekada neperkąs.

Tad kaltinti galime tik mistinį ir neapčiuopiamą darinį, Edvino Eimonto žodžiais tariant, “mus visus”.

Antra, mane pribloškia mėgėjiškas nusišnekėjimas, kurį demonstruoja visų panašių diskusijų dalyviai. Ir tokie profai kaip Eimontas, ir tokie “futbolo entuziastai” kaip Puklevičius.

Pasaulyje pilna futbolo gamybos strategijų ir praktinių būdų. Išradinėti dviračio – nėra reikalo. Yra pilna šalių, kurios sugebėdavo truktelėti savo futbolą priekin per keletą metų. Yra pilna klubų, kurie sugebėdavo šio bei to pasiekti net ir neturėdami milijardo pinigų.

 

lt-1

 

Tad “revoliuciją” Lietuvos futbole derėtų pradėti nuo “gerosios praktikos” visame pasaulyje analizės. Tuo tarpu mūsiškiai specialistai savo idėjas grindžia elementariuoju “aš manau”. O kai Aidas Puklevičius pradeda pasakoti istorijos apie Pietų Korėjos vidurines mokyklas, tampa galutinai aišku, kad nėra jokios prasmės šių diskusijų nei klausyti, anei jose dalyvauti.

Galime būti tikri, kad “imkime rengti jaunuosius futbolininkus kitaip” bus artimiausio penkmečio leitmotyvas. Visiems futbolo biurokratams – tai velniškai patogi tema.

Ką reiškia futbolo atgimimą grįsti revoliucija vaikų futbolo mokyklose? Ogi tai, kad dar ilgai neturėsime teisės reikalauti jokių rezultatų ir atsakomybės. Juk vaiko profesionaliu futbolininku neparengsi nei per metus, nei per penkerius.

Revoliucija vaikų rengime turėtų atrodyti maždaug taip:

Vienu ypu atleidžiam visus šiandieninius trenerius ir išformuojam visas vaikų grupes. Tada – parašome strategiją, paruošiame pirmą būrį šiuolaikinį futbolą išmanančių vaikų trenerių ir duodam jiems mokyti šešiamečių grupes. Ir laukiame, kol šie vaikai pasieks profesionalaus futbolininko amžių. Taigi, lauksime mažiausiai dešimt metų. Per tą laiką dauguma šiandieninių funkcionierių sėkmingai sulauks pensijos.

O juk galėčiau džiūgauti. Atidesnis blogo skaitytojas prisimins, kad aš visada “balsavau” už Lietuvos futbolo klubų gyvenimo grindimą investicija į vietinio jaunimo rengimą.

Tačiau vaikų rengimas ir klubų akademijos – tik vienas iš būdų kelti šalies futbolo lygiui ir toli gražu ne pats efektyviausias. Aš jį visada siūlau dėl to, kad kai šalis neturi jokių kitų galimybių, remtis “vietine medžiaga” yra paprasčiausia.

Šis kelias – labai ilgas ir nebūtinai maksimalų rezultatą duodantis. Ten, kur matėme pastaraisiais metais futbolo atgimimą, dėmesys vaikų ir jaunimo futbolui buvo privalomas elementas. Tačiau toli gražu ne vienintelis.

Kalbant apie klubinį futbolą, akademijos paprastai tėra pagalbinė klubo sėkmės detalė. Tiesiog globali futbolo rinka suteikia klubams didesnes galimybes žymiai greičiau pasiekti sėkmės perkant žaidėjus visame pasaulyje, nei vien auginant ribotų galimybių “vietinę medžiagą”.

Didžiųjų klubų akademijose pilna svetimtaučių vaikų iš viso pasaulio. Didieji klubai perka vaikus “autobusais” – kaip sykis dėl to ir būrelis Lietuvos vaikų šiandien treniruojasi galingų klubų mokyklose.

Štai, pavyzdžiui, progresyvusis danų “Midtjylland”, kuriam ką tik pralaimėjo “Sūduva”, buvo vienas pirmųjų Danijoje, sukūręs stiprią akademiją. Bet kai danų klubą nupirko gudrus britas, turintis matematinį komandos formavimo metodą, akademijos įtaka komandos sudėčiai iškart tapo mažesnė. O štai komandos rezultatai – iškart pagerėjo.

Tad jei LFF klerkams intensyviai peršant nuomonę, jog Lietuvos futbolą gali išgelbėti tik revoliucija jaunimo futbole, mes tuo patikėsime – ir po penkerių metų būsime tame pačiame taške.

Galėsime organizuoti susitikimus, kongresus ir konferencijas, kuriose “futbolo specialistai” diskutuos apie tai, “ką reikia daryti”.

 

Kai kalbos prieštarauja darbams

Lietuvos futbolo federacijos požiūrį į šią problemą puikiai iliustruoja istorija su Aurelijumi Skarbaliumi.

Kas yra Aurelijus Skarbalius?

Šis žmogus yra geriausias Lietuvos futbolo treneris. Galbūt galime teigti, jog tai yra apskritai vienintelis šiuolaikinį futbolą ne tik teoriškai, bet ir praktiškai išmanantis Lietuvos treneris.

Ir ką? Būtų logiška galvoti, kad organizacija, kuriai bent kiek rūpi šalies futbolo ateitis, iš paskutiniųjų siektų tokį žmogų “parsivežti” į Lietuvą ir suteikti jam kuo plačiausius įgaliojimus.

Deja, ši organizacija puikiai supranta, kad jei tokiam žmogui suteiksi plačius įgaliojimus, didesnė dalis organizacijos pareigūnų tiesiog privalės užleisti savo šiltas kėdes kitiems. Jauniems ir bent jau anglų kalbą mokantiems.

Ar Skarbalius turėtų būti Lietuvos futbolo rinktinės treneris? Be abejo. Vietoje to, LFF mieliau renkasi rinktinę toliau traktuoti, kaip treniruočių lauką praktiškai jokios normalios patirties neturintiems treneriams. Daugeliui Lietuvos rinktinės trenerių pastaruosius dešimt metų ši rinktinė apskritai yra pirmoji padori komanda, kurią jie gauna treniruoti.

Savaime suprantama, kad tokie treneriai organizacijai yra labai patogūs. Jie niekada nepakels balso, niekada nieko nekritikuos. Jie bus be galo dėkingi už avansu suteiktą šansą pradėti savo karjerą ir suformuoti pakenčiamą CV. Daugumos Lietuvos rinktinės trenerių lygį puikiai rodo tas faktas, kad po rinktinės “patreniravimo” jų paslaugų neprisireikia nei kitoms rinktinėms, nei rimtesniems klubams.

Aurelijus Skarbalius neseniai buvo “integruotas” į Lietuvos futbolo federacijos sistemą. Tiksliau – Aurelijus Skarbalius praktiškai pats į tą sistemą įsispraudė. Kai šis treneris pareiškė, kad bendradarbiaus su vienu Lietuvos klubu, LFF klerkams tiesiog nebeliko nieko kito, kaip suteikia jam oficialų statusą.

Tiesą pasakius, tai ir vėl į naudą būtent LFF. Vienas karys šioje pelkėje revoliucijos nepadarys. Tapęs sistemos dalimi, Aurelijus Skarbalius prarado galimybę tą sistemą kritikuoti. Labai gaila, nes būtent šis žmogus pastaraisiais metais buvo vienintelis, kuris sugebėjo Lietuvos futbolą kritikuoti konstruktyviai – protingai ir be emocijų.

 

Išvados?

Deja, kaip ir iki šiol, jokių pozityvių išvadų padaryti negalima.

Visų pirma, mūsų futbolo sistema primena biurokratinį aštuonkojį, kuris kiekvieną kartą sugeba rasti argumentų, leidžiančių išsisukti nuo asmeninės atsakomybės. Čia nėra drąsių žmonių, kurie išdrįstų pasakyti “Esame šūdai”, kaip tarė Rusijos rinktinės treneris po Europos čempionato.

Lietuvos futbolo sistemoje nėra vietos atsakomybei – tokią išvadą galime padaryti, perfrazuodami žinomo filmo pavadinimą. Šios šalies futbolo sistema – puiki vieta senukams, galime pridurti.

Čia nėra kaltų. Čia yra maždaug taip, kaip Rusijos rinktinę įvertino Leonidas Sluckis: “Mūsų situacija panaši į alkoholikų. Norėdami gydytis, jie pirmiausia turi pripažinti, kad yra alkoholikai”.

Prisipažinti atsakingais už apverktiną Lietuvos futbolo situaciją kandidatų Lietuvoje nėra. Visi pluša, dirba, stengiasi. O kad nieko nesigauna – kaltas likimas.

 

lt-5

 

Nepanašu, kad kas nors būtų įgaliotas paruošti kokį nors Lietuvos futbolo gelbėjimo planą. Greičiausiai bus apsiribota piarinėmis viešomis diskusijomis ir “futbolo bendruomenės” kongresais, kuriuose bus išsakyta galybė niekuo nepagrįstų nuomonių, nevedančių link jokių praktinių veiksmų.

Galbūt vieną dieną nutiks stebuklas – koks nors Lietuvos klubas nusikapstys iki kurios nors Europos taurės grupių ir dėl to sugebės uždirbti tiek pinigų, jog kitą sezoną galės suformuoti komandą, jau savomis jėgomis sugebančią iki to grupių etapo nusikapstyti. Galbūt tai galėtų pradėti naują pozityvų ratą, kuris nuvilnys per visą Lietuvos futbolą.

Tad mums derėtų ne knygutes apie futbolo vadybą skaityti, o dažniau mišias Lietuvos bažnyčiose užpirkti. Ko gero tai yra žymiai efektyvesnis darbas Lietuvos futbolo labui, nei dalyvavimas diskusijose ir pasitarimuose.

Beje, pozityviausia šio mėnesio Lietuvos futbolo naujiena – Deivido Česnauskio dalyvavimas Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidento rinkimuose. Visiškai naujų ir biurokratijos nesuluošintų žmonių atsiradimas Lietuvos futbolo “apačiose” galėtų būti toji šviesa ilgo tunelio gale, kuri galbūt kada nors paskatintų pokyčius ir pačioje Lietuvos futbolo federacijoje.

Ironiška, tačiau kitus du Šiaulių prezidento kandidatus iškėlė futbolo veteranų klubai. Vienas iš jų – dar neseniai turėjo bėdų su teisėsauga dėl asmeninės naudos siekimo valdant valstybės turtą. Jau vien tokių žmonių dalyvavimas aukščiausių LFF pareigūnų rinkimuose puikiai liudija šios organizacijos “etikos kodeksą”. Tad galime būti tikri – Šiaulių futbolo federacijos rinkimai bus dar vienas lakmuso popierėlis, rodantis į kurią pusę juda Lietuvos futbolas.

Pasidalink su draugais:

46 koment.

Komentuok!
  1. Aurimas B. 2016, liepos 13 | 11:08 Atsakyti

    Jonai, Lavrinavičius po skandalingų rinkimų su jaunimo asociacija nieko bendro nebeturi. Dabar jai vadovauja U-17 rinktinės vyr. treneris, kurs Estijoje VIPe kartu laiką leido su kvedaru ir stankumi. Tame VIPe nei Edvinui, nei Nerijui Dunauskui vietos neatsirado.

  2. Jonas | SDV 2016, liepos 13 | 11:30 Atsakyti

    Ačiū už patikslinimą. Aš, matai, tų niuansų jau nebeseku, tad naudojuosiu informacija, kurią pateikia LFF:)

  3. Audrius 2016, liepos 13 | 11:39 Atsakyti

    „Vienu ypu atleidžiam visus šiandieninius trenerius ir išformuojam visas vaikų grupes“. na iš tiesų, kodėl gi ponas Eimontas neatleidžia valstybinių sporto mokyklų trenrių ir neišformuoja vaikų grupių? ech, tas ponas Eimontas…
    Jonai, kažkiek tiesios straipsnyje yra, bet gal reikėtų padėti į šalį pagiežą ir geriau susipažinti su tuo, kas vyksta?

  4. Jonas | SDV 2016, liepos 13 | 12:26 Atsakyti

    Būtų neblogai, kad skaitytojai matytų, kur yra svarstymai, o kur – ironija. Taip pat būtų fain, jei pagiežą nuo humoro atskirtų:) Tad jei tamsta manai, kad siūlau visus atleisti – tai nelabai ką ir begaliu pridurti.

    Aišku, galima svarstyti ir taip – jei po 20 vadovai staiga ima kalbėti, kad sistema visiškai neveikia (ką liudija ir rezultatai), atleidimai yra įprasta priemonė. Įsivaizduok verslo įmonę panašioj situacijoj – ten visada galvos lekia panašiais atvejais ir 20 metų niekas nelaukia.

    Ir paskutinis dalykas – įdomu, kaip pilietis galėtų sužinoti tai, „kas vyksta?“ Pavyzdžiui, kaip suprantu, visa informacija apie Nacionalinę futbolo akademiją sutelpa šiame puslapyje: http://www.lff.lt/lt/Nacionaline_futbolo_akademija

    Tad ir tenka remtis LFF aukščiausių pareigūnų teiginiais apie tai, kad vaikų ir jaunimo futbole „nieko gero nevyksta“. Čia juk ne aš taip pasakiau, čia Prezidento žodžiai.

  5. Su pagarba 2016, liepos 13 | 17:57 Atsakyti

    Autorius pats sau priestarauja,is pradziu sako kad treneriai per jauni ir be patirties,paskui raso ,kad vienintelis pozityvus nutikimas futbole tai aktyvaus futbolininko Cesnauskio kanditatavimas i prezidentus apskrities..leiskit paklaust kokia jo patirtis??
    Jauciasi nestabilumas minciu deliojime,speju autorius turi arba yra turejes problemu su alkoholiu.

  6. Jonas | SDV 2016, liepos 13 | 17:58 Atsakyti

    Pavardės neturi, o lygs – tai praktiškai nulinis.

    Būtent dėl to supranta tik skaičių kalbą – mato, kaip Lietuvos rinktinė reitinguose smunka vis žemiau, o lietuvių žaidėjų padoriuose klubuose – vis mažiau. Taip pat pastebi, kad Lietuvos klubams tampa vis sunkiau (jei ne praktiškai neįmanoma) praeiti pirmąjį Europos taurių etapą. Dar mato ir tai, kad Lietuvos rinktinė ėmė mušti velniškai mažai įvarčių tokiems Europos futbolo galiūnams, kaip Malta, San Marinas ar Liuksemburgas.

  7. Jonas | SDV 2016, liepos 13 | 18:01 Atsakyti

    p.s. beje, jei tamsta ir toliau trolinsite rašydamas tuo pačiu kompiuteriu, bet vis kitu „vardu“, jūsų komentarai paprasčiausiai bus ištrinti.

    • Jonui 2016, liepos 14 | 10:08 Atsakyti

      Ar tik nebusite is tu kuriems gyvenime nenusiseke,nepavyko emigruoti,tenka gyventi provincijoje ir skaiciuoti centus daktariskai desrai bei taros..
      Jums kada nors gerai buvo?ar permainos ipute bent kazkiek pozityvumo,juk nuo lff pertvarkos praejo nedaug laiko.anksciau jums blogai buvo nes seniai dirbo,dabar blogai nes nepatyres jaunimas…kas gali iveikt jusu senstanti prota ir ipusti siek tiek pozityvumo?
      Duokit savo nuotaikos ir Lt futbolo progreso formule,ar tik galite kabinetis prie zmoniu amziaus priestaraudamas savo paties parasytoms mintims..

      • Anonimas 2016, liepos 14 | 10:38 Atsakyti

        Matyt kažkam pūlinukas sprogo. Tamsta, tokiais pagiežingais komentarais tik dar labiau atkreipi dėmesį į LFF esančią didelę problemą.

  8. Anonimas 2016, liepos 13 | 18:47 Atsakyti

    Sick straipsnis. Idomus, linksmas, nenuobodus, visi zino kad Lietuvos futbole betvarke, bet cia pateikta viskas labai smagiai. Pagarba, alumi, teks stadione pavaisinti :)))

  9. Kliapas 2016, liepos 13 | 19:16 Atsakyti

    Liudna. Noretusi, kad perskaitytu siuos pamastymus kaip imanoma daugiau zmoniu, gal tada kas i prieki ir pajudetu su Lt futbolu. Taip, kad kas neabejingas- share per Facebook’a. Bent taip pabandykim padaryti lobistini darba ir isjudinti sastingi:)

  10. klaid 2016, liepos 14 | 00:12 Atsakyti

    Viskas labai teisingai sudeliota. Aciu Jonai. Man juoka kelia Eimonto ir ko pakvietimas i diskusija Pasaulio lietuviu jaunimo sueigoj. Ka tie dalyvei gali papasakoti? Apie apgailetinus visu amziaus grupiu rinktiniu rezultatus? Susikure chebryte valsybe valstybeje arba kaip teisingai Jonas sako uabuka ir tvarkosi savo ukelyje kaip jie patogiau.. Mums reikalauti rezultatu ir atsakomybes- siukstu.. O dabartinis prezidentas apskritai atsitiktinis zmogus futbole bet gerai ivaldes demagogijos mena..

    • s 2016, liepos 14 | 21:23 Atsakyti

      Reikia, reikia, jei as buciau treneris paleisciau Matuza, nes vistiek tiktai suola sildo ir laukia kada Kardumas susitraumuos ar raudona gaus, o vietoj Matuzo Rapali, o kas sakys, kad del lazybu negalima imti, tai pasakysiu tik tiek – del vieno blogo poelgio negalima nurasyti zmogaus didziausiu pasiekimu, nes jis ziauriai gerai zaide pirmoje sezono puseje, tiesiog neprasaunamas buvo, o dar ir Lietuvis.

  11. s 2016, liepos 14 | 21:21 Atsakyti

    Panasu, kad Trakai po biski eina keliu link Pakruojo Kruojos likimo. Suduvai nera jokiu pasiteisinimu, manau siais metais cempionai kaip ir aisku, bet va del 2-3 vietos kova vyksta ir Suduva dar yra joje, laimek pora is eiles zaidimu ir ziurek jau gal busime prizininku trejete.

    • griezhtas 2016, liepos 15 | 07:47 Atsakyti

      Už Sūduvos pergalę nedidelis koeficientas, tai manau su sūduva trakai žais iš tikrųjų. O trakai, kaip klubas neturintis nei gerbėjų, nei namų, bet kuriuo atveju nebus ilgalaikis projektas.

  12. Vitas 2016, liepos 15 | 09:26 Atsakyti

    Gana tiksliai yra yra apibūdinta situacija , na o frazė „mes visi atsakingi“ parodo gerą demagogijos įvaldymą , būdingą visiems makeveliško tipo politikams. Tas reiškia , kad taip kaip yra yra gerai ! Klausimas kam ?
    Susiduriu su akademiniu darbu , tai viena bakalaurė parašė darbą apie kaimo bendruomenes. Jame atliktas tyrimas rodo , kad gerai dirba tos , kurios susikūrė nuo iniciatyvaus žmogaus , nuo asmenybės . Jam tas rupi , jis tuo gyvena ir todėl tos bendruomenės gauna gerus rezultatus.
    Galbūt Jūsų minimas Skarbalius gali būti tuo stimulu galinčiu užvesti visą futbolo bendruomenę ant kelio ? Tik reikia žinoti , noro tapti neužtenka , gerų minčių taip pat , reikia kryptingų pastangų įtikinti kolegas savo tiesa. Tai žinoma varginanti ir sunki procedūra . Ir tai tik pirmas etapas link pokyčių.

  13. Ponulis 2016, liepos 15 | 10:26 Atsakyti

    LT futbolas serga kaip ir futbolas visame pasaulyje. Tik pas mus sios ligos stadija priesinga nei didziosiose futbolo salyse. Busiu is tu heiteriu kur kartojasi, bet ar Islandijos rinktine nera puikus pavyzdys kaip reikia dirbti, kad kuo greiciau pasveiktum? Sakantiems, kad islandai yra vienadienis projektas as negaliu nei pritarti nei priestarauti. Bet as labai noreciau sulaukti bent jau to vienadienio projekto…

  14. Varvalas 2016, liepos 15 | 10:56 Atsakyti

    Galimybė eliminuoti LF kvederaciją buvo – pernai, pasibaigus Europos atrankos etapui, LRS turėjo taip įsikišti į jos reikalus, kad Lietuvos rinktinę, klubus būtų pašalinę iš UEFA kontrolės varžybų. Vietoj vietos valdžios ignoruojamos lff(k) reikėjo steigti alternatyvią LFF, kuri būtų po metų ar dviejų pripažinta. Ir taip į Europą būtume grįžę atsinaujinę bent „viršūnėlėse“. Dabar lff(k) pati suvaidino atsinaujinimą. Įdomu, kokį paskutinį darbą nuveikė seimo narių grupė „Už Lietuvos futbolo ateitį“?

  15. Jonas | SDV 2016, liepos 15 | 11:03 Atsakyti

    Jo, čia – radikalus kelias. Jį būtų galima svarstyti, jei tavo minėta Seimo narių grupė ir visos kitos „iniciatyvos“ būtų bent kiek teikiančios vilčių. Deja, niekada ir niekas taip ir nepateikė aiškesnės alternatyvios vizijos. Vadinasi, tikėtina, eliminavus LFF greičiaus lietuviškas futbolas apskritai būtų nuo Žemės paviršiaus išnykęs

    • Anonimas 2016, liepos 15 | 15:21 Atsakyti

      Kas kas, bet Seimo narių grupė su vienu kitu aktyvistu tikrai nesutvarkys. Jei būtų priešingai – aktyvistų grupė su kokiu vienu kitu Seimo nariu, tada bent jau teoriškai būtų įmanoma. Kiek – priklausytų nuo aktyvistų aktyvumo

    • griezhtas 2016, liepos 15 | 16:47 Atsakyti

      Urboną galima užkontraktuot, bet kad pradėtų dirbt nuo sezono galo. Sūduvai, kad pasitaisyt reputaciją trenerių rinkoje, reikia, kad ir koks bebūtų treneris, leisti jam atidirbti visa kontrakto laiką.

    • Varvalas 2016, liepos 15 | 18:07 Atsakyti

      Darosi nuobodus ir nuspėjamas, nes kasmet 1-2 komandos nubuksuoja į užribį. Būtų kažkas netikėto, jei visos pradėjusios sezoną ir pabaigtų be didesnių nuotykių :)

  16. Diviriks 2016, liepos 15 | 18:11 Atsakyti

    Įdomu, kokius kalnus „Trakai“ norėjo nuversti Europos lygoje, kad taip jautriai buvo sureguota į tą pralaimėjimą. Suprantu, estų komandai gal ir skaudu pralaimėti, bet imti draskyti komandą sezono viduryje – ne į gerą…

    • griezhtas 2016, liepos 15 | 18:49 Atsakyti

      Matomai varžybas pardavė, be klubo savininkų žinios. Tai natūralu, kad galvos po tokių dalykų turi lakstyt. Savininko vietoje tikrai nelaikyčiau komandoje tokių žaidėjų kuriais nepasitikiu

      • Diviriks 2016, liepos 15 | 20:57 Atsakyti

        Galimai ar iš tiesų, bet tavo teorija būtų pats geriausias variantas „Trakams“, – jei tai tik apsivalymas, o ne pirmieji klubo žlugimo požymiai. Antra vertus, ne naujiena būtų: Vilnius, Vėtra, Reo… tame krašte tokie projektai anksčiau ar vėliau į kapo įkrenta.

  17. s 2016, liepos 15 | 18:35 Atsakyti

    Su Urbonu jau dabar reikėtų kontraktą rašytis, nesvarbu, kad ir serbą paliks, tiesiog, kad kiti nenugriebtų jo, o Serbui ultimatumumą duoti 3 vieta arba Urbonas ateina.

  18. Ponulis 2016, liepos 15 | 21:45 Atsakyti

    Nu jei paims Urbona dB, tai sezonui bus pizdiec, nes serbui gali trukti motyvacijos arba atvirksciai. Geriau Jau slapta pasirasyti

  19. DZHIT 2016, liepos 15 | 21:53 Atsakyti

    Pabūsiu nuobodus ir neįdomus, bet kiek kartų esu sakęs, kad šitas Trakų „projektas“ ilgai nesitęs. Teko diskutuoti su futbolo „guru“ atstovais, kurie vos ne galvas dėjo dėl Trakų „stabilumo ir t.t. bet….
    Futbolas yra futbolas.
    Šiaip jeigu jie save vadina riteriais, tai kiek žinau riteriams svarbiausia garbė :)

  20. Ramūnas 2016, liepos 16 | 00:09 Atsakyti

    Kai tik kokia komanda pabyra, taip tik komentatoriai ima dalintis žaidėjus ir trenerius :) Ir kaip visad beveik niekas į Sūduvą taip ir neateina, o Urbonas tai tikriausiai vėl iš futbolo išeis, kaip kad buvo iki Ekrano eros ir viskas. Kažkaip nepanašus jis man į trenerį karjeristą.

  21. Wayn 2016, liepos 16 | 22:44 Atsakyti

    Niekas. Treneris įvertina žaidėjo galimybes ir pastato jį ten, kur reikia.
    Uteny aš mačiau Jankauską žaidžiantį puolėju 4-4-2 schemoj.

Naujas komentaras