FK Sūduva

“SŪDUVOS” FUTBOLO ANATOMIJA

Šį “Sūduvos” sezoną etapais pjausto rungtynės su “Trakais”. Su šia komanda “Sūduvai” lemta sužaisti, jei neklystu, net 9 kartus. Be abejo, etapiniais žaidimai su “Trakais” yra ne dėl didelio jų skaičiaus. Tiesiog sezono logika klostosi taip, kad rungtynės su “Trakais” verčia koreguoti ir “Sūduvos” planus.

Laimėti taurę buvo vienas iš šio sezono “Sūduvos” tikslų. Tuo galime būti tikri, nes tokį tikslą įvardijo ir pats Vidmantas Murauskas, paprastai vengiantis tiksliai nurodyti komandai keliamas užduotis.

Tad pavasarį vykęs LFF taurės pusfinalis su “Trakais” turėjo išskirtinės reikšmės. Pralaimėjimas reiškė, kad tikslas nėra pasiektas. Dar svarbiau, kad antrąsias pusfinalio rungtynes jau dabar galima paskelbti blogiausiomis šiame sezone.

Tą kartą “Sūduva”, kuriai reikėjo mušti du įvarčius, nerodė jokio noro tą padaryti. Tai nebuvo eilinės sezono rungtynės, po kurių visada galima pasiteisinti, kad “pasitaisysime kitame ture”. Tai buvo taškas, kuriame komanda galėjo parodyti turinti stuburą. Deja, tos rungtynės parodė, kad komanda ne tik stuburo neturi. Ji net neketina užsiimti to stuburo paieškomis.

 

2016-veselinovic-2

 

Praeito turo žaidimas su “Trakais” taip pat buvo išskirtinis. Šį kartą tokiu jį padarė chaosas komandoje, kuri dar prieš pora savaičių realiai pretendavo laimėti aukso medalius. Į Marijampolę “Trakai” atvažiavo psichologiškai smukę ir be didelio būrio pagrindo žmonių, įskaitant ir trenerį.

“Trakų” chaosas suteikė “Sūduvai” papildomų galimybių. Paprastai tariant – aplinkybės “Sūduvai” tapo palankios – ne tik “Trakus” nugalėti, bet ir sutvirtinti kitą šio sezono tikslą – laimėti medalius.

Tad ir vėl rungtynės su “Trakais” turėjo parodyti komandos stuburą ir nusiteikimą. Prieš “Trakus” reikėjo ne tik laimėti, bet ir pasikrauti komandos ambicijų bei psichologijos baterijas.

O ką pamatėme? Pamatėme dar vienas rungtynes, kurios gali pretenduoti į blogiausių sezone titulą. Skirtumas tik tas, kad šį kartą buvo pasiekta pergalė. Tačiau visi pripažino, kad laimėta buvo tik dėl to, kad “Sūduvai” pasisekė.

Kodėl taip buvo? Apie tokius mistinius dalykus, kaip “nusiteikimas” ir “vidinis mikroklimatas” nekalbėsiu, nes tam reikia pabūti komandos viduje. Kad ne viskas ir čia gerai, rodo ir gandai apie trenerio ir žaidėjų konfliktus.

Pakalbėkime apie tai, ką kiekvienas galėjome pamatyti plika akimi praeitą trečiadienį.

 

Žaidimo skrodimas ir komandos anatomija

“Sūduva” žaidė primityviai ir bukai. Komanda lėtai judėjo. Dauguma atakų buvo lengvai nuspėjamos – kamuolio pastumdymas savo aikštėje pusėje, tuomet perdavimas į kraštą ir balionas link baudos aikštelės. Komanda lėtai judėjo ir į atakas, ir atgal. Dėl to “Trakams” buvo lengva gintis ir paprasta kontratakuoti.

Užtekdavo tos komandos žaidėjams greičiau pajudėti, greičiau tarpusavyje pastumdyti kamuolį ir prie “Sūduvos” vartų iškart kildavo bėdų.

“Sūduva” nesukūrė prie “Trakų” vartų nė vienos padoresnės progos. Per visas rungtynes tik kokius tris kartus pateikė į vartus. Smūgių link vartų buvo daugiau, tačiau reikia nepamiršti, kad dauguma jų buvo tokie, kokį atliko Veliulis antro kėlinio viduryje – žaidėjas, stovėdamas giliai baudos aikštelėje muša taip, kad kamuolys išlekia už stadiono ribų.

Taigi, bazinė analizė paprasta ir nuvilianti.

Pamėginkime tokio žaidimo konkrečias priežastis eidami nuo žaidėjo prie žaidėjo, nuo vienos komandos grandies prie kitos.

 

Puolimo skrodimas

Pradėkime nuo Tomo Radzinevičiaus – vienintelio “Sūduvos” puolėjo jau ne pirmą sezoną.

Tomas turi daugybę privalumų ir šiame bloge jau ne kartą jie minėti. Tuo tarpu esminis jo “trūkumas” – amžius. Tomas jau nėra žaidėjas, iš kurio gali tikėtis staigių prasiveržimų, nuolatinių lenktynių su gynėjais ir kitų panašių dalykų. Net įvarčius Tomas dažniausiai muša baudos aikštelės chaose.

“Sūduvos” žaidimas turėtų būti organizuotas taip, kad pridengtų šį Tomo “trukumą” ir maksimaliai išnaudotų privalumus.

Juos gi Tomas tobulai rodė ankstesniais sezonais, tačiau tam reikia greitų ir aktyvių krašto saugų. Mat geriausiai veikia štai tokia jungtis – kamuolys metamas į priekį Radzinevičiui, o šis vienu elegantišku lietimu perkelia kamuolį į kraštą ten skuodžiančiam krašto saugui. Kol tas skuta kraštu, Radzinevičius spėja atsidurti baudos aikštelėje.

Ankstesniais sezonais net ir tokie treneriai kaip Gvildys šį dalyką puikiai suvokė. Dėl to pamažu būdavo suformuojamos neblogai atidirbtos jungtys tarp Tomo ir Valskio, Grigaravičiaus ar Baranovskio. Taip būdavo mušama krūvos įvarčių. Vienas geriausių pavyzdžių – Grigaravičiaus ketvirtas įvartis į “Trakų” vartus tose legendinėse rungtynėse užpraeitame sezone.

O va šiemet situacija kita. Krašto saugų “Sūduvoje” praktiškai nėra. Todėl niekas tais kraštais ir neskuba į priekį.

 

Tomas Radzinevičius

 

Vieną kraštą nediskutuotinai “okupavęs” Admiras Kecapas, kurio į kraštą apskritai nederėtų statyti. Jis – tiesiog per lėtas. Tiesa, kartais pozicinių atakų metu jis sugeba apeiti kelis priešininkus, tačiau tai padaro tik dėl to, kad yra didelis, sunkiai nustumiamas ir moka gerai atitverti kamuolį. Kaip taisyklė, tie praėjimai niekur neveda – judesys yra per lėtas, kad nutiktų kas nors aštresnio.

Kitame krašte tabaluoja šiemet taip ir nepradėjęs žaisti Ernestas Veliulis. Prie jo tuoj sugrįšime. O dabar konstatuokime, kad kraštų “Sūduva” neturi, todėl ir Radzinevičius yra priverstas žaisti sau nepatogų futbolą.

Kai gauna kamuolį, Tomas tegali rinktis du sprendimus. Arba – atmesti jį atgal saugams/gynėjams, arba mėginti veržtis pats.

Pirmu atveju, greita ataka užgęsta, nes saugai/gynėjai niekur neskuba. Antruoju atveju – kamuolys dažniausiai prarandamas, nes visos A lygos komandos puikiai žino Radzinevičiaus sugebėjimus, todėl jį visada prižiūri geriausias komandos gynėjas arba net keli žmonės.

Visi matėme, kas nutiko, kai praeitą trečiadienį į aikštę buvo įleisti įprastinį krašto saugo futbolą žaidžiantys Eligijus Jankauskas ir Valentinas Baranovskis.

“Sūduvos” žaidimas iškart atsigavo, atsirado energijos, judesio ir šiokios tokios vilties. Abu šie žaidėjai, ypač jauniklis Jankauskas, mėgino lįsti į plotus, aplenkti gynėjus ir įdomiau aštrinti žaidimą.

O štai iki tol, matėme maždaug tokį vaizdelį.

Vienam krašte – lėtasis Kecapas. Vadinasi – jokio pavojaus priešininkui. Kitame krašte –Slavicko nudusintas Veliulis.

 

Gynybos skrodimas

Štai šis keistas aspektas – itin svarbi šiandieninės “Sūduvos” žaidimo detalė, kuri, manau, turi didžiulės įtakos bendram rezultatui.

Atakos kraštuose iš esmės matome ne saugus, o gynėjus. Kas kėlė kamuolius į baudos aikštelę rungtynėse su “Trakais”? Slavickas viename krašte, Činikas – kitame.

Ką tai reiškia?

Ogi tai, kad žaidėjai, kurių misija aikštėje yra visų pirma gynybinė, daro ne tai, o atakuoja. Galime sakyti, kad įvartis įmuštas buvo po Slavicko perdavimo. Tačiau nepamirškime, kad prieš tai šis žaidėjas pakėlę dar bent dešimt beviltiškų balionų.

Gynėjas yra gynėjas. Tai, kad jis nemoka atlikti aštraus perdavimo iš krašto – nėra toks jau didelis jo žaidimo trūkumas. Taip pat mes nepykstame, kad Slavickas ar Činikas nelabai sugeba apeiti priešininkus, aštriau įkirsti į laisvą plotą. Taip, tikra tiesa – tai nėra jų darbo esminė dalis.

Tačiau “Sūduvoje” būtent gynėjai tą mėgina daryti. Beje, Švrljugai, kurį čia vis bandoma paskelbti geriausiu komandos žaidėju, ši nuodėmė tiek pat būdinga.

Grįžtant prie Veliulio, tegalime konstatuoti, kad šiemet jis buvo paverstas Slavicko asistentu. Veliulis nebesiveržia, neskersuoja ir nemuša į vartus. Jo darbas – atidavinėti kamuolius Slavickui ir pasaugoti jo užnugarį.

Tai – visiška nesąmonė. Nes ir vėl nėra išnaudojamos stipriosios Veliulio savybės. Tačiau yra dar vienas niuansas.

Kai gynėjai imasi atakuojančių krašto saugų darbo, jie labai dažnai praranda kamuolius. Jie bando apeiti priešininko gynėjus, o kadangi to daryti nemoka – kamuolį pameta būdami giliai priešininko pusėje.

 

Algis Jankauskas

 

Tuomet priešininkui belieka surengti kontrataką ir nubausti “Sūduvą” įvarčiu. Ir tai daro ne tik “Žalgiris”, “Trakai” ar “Atlantas”, bet ir visos kitos lygos komandos. Nes jose visose krašto saugų vaidmenį atlieka krašto saugai. O kadangi “Sūduvos” krašto gynėjai lieka toli atakoje, priešininko krašto saugams “Sūduvos” pusėje lieka tušti ir neginami plotai.

Šis aspektas fundamentaliai koreguoja ir “Sūduvos” vidurio gynėjų žaidimą. Nei Jablanas, nei Jankauskas nėra nei jauni, nei labai greiti. Tačiau nuolat trūkstant paramos iš krašto gynėjų, šiems žaidėjams tenka saugoti itin didelius aikštės plotus.

Štai kodėl mums ir atrodo, kad vidurio gynėjai lošia nepatikimai – nuolat pralošia pozicijas, atsiduria priešininkams už nugarų, nespėja ten, kur atsiduria kamuolys. Jiems tiesiog tenka saugoti per didelius plotus ir nuolat žaisti situacijose, kuriose priešininkai turi kiekybinę persvarą.

 

Aikštės vidurio skrodimas

Dabar pats laikas persikelti ten, kur normaliose komandose turėtų lošti atraminis saugas. Tai yra pozicija, kuri turi didžiulės įtakos vidurio gynėjų saugomoms zonoms. Atraminis saugas yra tas žaidėjas, kuris visų pirma ir yra vidurio gynėjų pagalbininkas.

Kas šiemet “Sūduvoje” yra atraminis saugas?

Tai yra klausimas, į kurį atsakyti neįmanoma. Paprastai per vienerias rungtynes “Sūduvoje” atraminiu saugu spėja pabūti dauguma saugų, kurie nei moka šioje pozicijoje žaisti, nei turi tam reikalingų fizinių savybių.

Vienintelį kvalifikuotą atraminį saugą – Marių Šoblinską – Veselinovičius eliminavo iš startinės sudėties, o dabar – ir iš komandos (tikiuosi pastebėjote, kad sutartis su Mariumi nebuvo pratęsta).

Tad atraminiu saugu kartais pažaisdavo Chvedukas, kartais – Jamakas, kartais – Pavlovičius, kartais – Janušauskas. Ko gero geriausiai ši pozicija atrodė tuomet, kai čia lošė Činikas.

Kai į “Sūduvą” grįžo Leimonas, vyliausi, kad pagaliau atraminio saugo klausimas bus išspręstas. Nė velnio. Leimonas tapo dar vienu atakuojančiu, tačiau atakuoti nemokančiu komandos nariu.

Štai pernai mes puikiai pamatėme, kad Jamakas geriausiai atrodo lošdamas playmakerio pozicijoje – viduryje, tačiau arčiau priešininko vartų. Čia jis ir pasą pavojingą gali atiduoti, ir pats susikurti situacijų smūgiams iš toliau.

Pernai per pusę sezono Jamakas įmušė 5 įvarčius, šiemet – nė vieno. Šiemet Jamakas dažniausiai lošia ties vidurio gynėjų linija. Jis dažnai pradeda atakas, tačiau iš taip giliai, kad paprastai tos pradžios nebūna pavojingos.

Kitaip tariant, jis arba perduoda kamuolį kam nors aikštės viduryje, arba – bando atlikti labai tolimus perdavimus į aikštės kraštus. Tie tolimi perdavimai dažnai būna gudrūs, tačiau dar dažniau – netikslūs.

 

Predrag Pavlovic

 

Panašiai galima pakalbėti ir apie Pavlovičių. Sezono pradžioje jis lošdavo labai toli priekyje – po puolėju arba praktiškai vidurio puolėjo zonoje. Ir buvo pavojingas, įmušė 4 įvarčius.

Dabar Pavlovičius žaidžia žymiai toliau nuo vartų ir seniai jau yra praktiškai nematomas.

Galima sakyti, kad Pavlovičiui gavus traumą, jo vietą užėmė Chvedukas. Tačiau Chveduko nebuvo ne tik praeitą savaitę, jo komandoje praktiškai nebėra jau beveik mėnesį. Tačiau Pavlovičius ir toliau lošia toli nuo priešininko vartų.

Ką turime? Turime dar du futbolininkus, žaidžiančius pozicijose, kurios užgesina jų pavojingiausius sugebėjimus ir aktualizuoja trūkumus. Nei Pavlovičius, nei Jamakas nėra ypatingai geri gynėjai. Deja, būtent juos dažniausiai matome atraminio saugo zonoje. Vadinasi, vidurio gynėjams tampa dar sunkiau.

Kai vyksta pozicinė ataka, viskas yra pusė velnio, nes ginasi didesnė komandos dalis. Tačiau priešininko kontratakos atveju, krašto gynėjų ir atraminio saugos trūkumas dažnai tampa lemiamas.

Gal mes ir tikėjomės, kad Leimonas užims tuščią atraminio saugo vietą, tačiau taip nenutiko. Žaidžiant su “Trakais” šį žaidėją dažniausiai matydavome… playmakerio pozicijoje. Aikštės viduryje, priešininko pusėje.

Dar tais laikais, kai Leimonas žaidė “Sūduvoje” prieš komandiruotę į Lenkiją, mes matėme, kad tai – pati neparankiausia šiam žaidėjui vieta. Lenkija suteikė Leimonui papildomų sugebėjimų ir šią situaciją mažumą pataisė. Gal kokiame “Šile” jis iš tikro galėtų organizuoti komandos puolimą. Tačiau A lygoje “Leimonas – playmakeris” yra kiekvieno varžovo svajonė.

Tai reiškia, kad “Sūduvos” atakos bus labai lėtos, niekada žaidimas nebus aštrinamas iš aikštės vidurio. Dar daugiau – bus galima perimti labai daug kamuolių pavojingose zonose, kai dar vienas atakuojantis gynėjas mėgins rodyti individualios technikos stebuklus aikštės centre.

Leimonas ir toliau nesugeba atiduoti perdavimo vienu lietimu. Gavęs kamuolį aikštės viduryje, jis ir šiandien turi sustoti, pasidairyti, o tada būtinai nubėgti kokius 3-5 metrus. Nieko nuostabaus, kad po tokios “meditacijos” kamuolys labai dažnai keliauja atgal.

 

Skrodimo rezultatai

Štai toks yra “Sūduvos” vaizdelis. Ir tai – ne sezono pradžia. Mes esame pačiame sezono viduryje, taške, kai iš komandos reikia maksimalios formos, nes būtent dabar sprendžiami esminiai klausimai. Trauktis jau nėra kur – jei paleisi priekines komandas pernelyg toli, pasivyti laiko nebebus.

Futbolas, kurį “Sūduva” rodė rungtynėse su “Trakais” – beviltiškas per visus galus. Mat komandoje atakuoja tie, kurie turėtų gintis, o gintis apskritai niekas nebenori. Vartininkas gal ir neblogas, tačiau tikrai ne iš tų, kurie aikštėje rodo stebuklus ir kompensuoja gynybos veiksmų problemas.

Šių metų komandos komplektacija liudija vieną aiškų norą. Klubo vadai ir treneris atleido visą jaunimą, paleido arba ant suolo pasodino žaidėjus, kurie darė žaidimą kelis pastaruosius sezonus. Juos pakeitė vyresni ir patyrę žaidėjai.

Visa tai atrodė labai racionalus. Tikėjomės, kad ši komanda žais protingą, efektyvų, kombinacinį futbolą. Vylėmės, kad pagaliau matysime sezono metu stabilią komandą – tokią, kuris sugeba gerai sužaisti visą čempionatą, o ne tik pusantro rato, kaip būdavo anksčiau.

O ką matome dabar? Ogi tą patį, jei ne blogesnį vaizdelį, nei praeitais sezonais.

Matome būrį žaidėjų, nematome komandos. Kai kurie žaidėjai netgi labai stengiasi, plėšosi ir savęs negaili. Tačiau man atrodė, kad “Sūduva” jau seniai įrodė, kad geležinę tiesą, kad “vienas futbolo aikštėje – ne karys”.

“Sūduva” taip ir nepradėjo lošti solidaus, ramaus, protingo futbolo. Tokio, kuriam reikia ne tiek maksimalios energijos, kiek ramaus, tačiau sunkiai nuspėjamo veiksmų voratinklio.

“Sūduva” žaidžia neskubėdama. Tačiau tuo pat metu – primityvokai, vienodai, elementariai. Juokingiausia yra tai, kad tokiame futbole energija sproginėjantys Eligijus Jankauskas ar Valentinas Baranovskis atrodo lyg kokie ufonautai, nors ankstesnių laidų “Sūduvoje” šie žaidėjai žiūrėtųsi visiškai normaliai.

 

Valentin Baranovskij

 

Ir kai tribūnos eilinį kartą ima skanduoti “Ba-ra-novskį! Ba-ra-novskį!” tai reiškia ne tai, kad tribūnos mano, jog Valentinas yra geriausias futbolininkas Europoje.

Tai reiškia, kad tribūnos nebetiki nei trenerių štabu, nei jų žaidimo planais. Tribūnos nebenori žiūrėti į tą sulėtintą vaizdelį aikštėje.

Juk net jei Baranovskis ir nepakeis rungtynių eigos, bent jau galėsime pamatyti šiek tiek dalykų, kurie paprastai žmones džiugina futbole 

Pasidalink su draugais:

35 koment.

Komentuok!
  1. Ponulis 2016, liepos 25 | 10:35 Atsakyti

    Gražiai čia viską sudeliojote. Labai gerai! Dar galima būtų pridurti, kad jei viduryje pastovi vaidmenų kaita ir gali duoti kokį tai nors teigiamą rezultatą, kad aceit priešininkas galėtų būti nustebintas taktine naujovę, tai kraštuose labiausiai į akis krenta tai, kad krašto saugai negauna kamuolių tada kai to labiausiai reikia – apsigynus kamuolys metamas Radzei, o tą puikiai žino priešininkai ir dažniausiai pražangomis sustabdo ataką, arba žaidžiama per komandos vidurius, o nemačiau situacijos šiame sezone, kad kraštams būtų metamas kamuolys iš kart ir kad būtent krašto saugai pradėtų atakas, o ne nuo vidurio.
    Pozicinėse atakose Veliulis gavęs kamuolį net nebando prasimesti ir sužaisti 1×1, o atiduoda slavickui arba link vidurio. Kodėl negalima bandyti iš vieno krašto permesti kamuolio tiesiai į kitą krašta ir tai daryti ne per vidurius, o tiesiai jei matai, kad neapeisi ir pan.?

  2. griezhtas 2016, liepos 25 | 12:25 Atsakyti

    Na ne visai sutikčiau dėl tų kraštų saugų. Tiesiog mūsų kraštu saugą dengia krašto gynėjas, kurio darbas yra gintis, atitinkamai mažiau tas krašto saugas gali nuveikti (kaip pvz. Česnauskio dengiamas Veliulis, nepadaro visiškai nieko) mūsų krašto gynėjo dengimui lieka jau tik saugas, atitinkamai daugiau laisvės turi krašto gynėjas skersavimams ar kitiems puolimo veiksmams (pvz. kad ir tie Slavicko balionai per varžybas su Trakais)
    Ir šiaip rašinys būtų teisingas, jei visi priešai būtų statiški ir neanalizuotų sūduvos žaidimo, o dabar pamatė, kad Pavlovičius ar Veliulis kelia pavojų, gavo šitie tiek ekstra priežiūros, kad nieko nuveikti nebegali arba, kad Kecapas fizinio kontakto nepakenčia tai priešai jam ir negaili fizinio spaudimo arba žino, kad Baranovskis net ir į tuščius vartus nepataikys tai ir palieka jam laisvę varinėtis kamuolį, kiek tik jis nori 😀

  3. Jonas | SDV 2016, liepos 25 | 12:44 Atsakyti

    Taip, tai yra visiška tiesa ir svarbus praleistas aspektas. Tai, kad Sūduva neturi platesnio taktinių priemonių arsenalo yra didželė bėda jau ne pirmą sezoną.

  4. Jonas | SDV 2016, liepos 25 | 12:45 Atsakyti

    Tiesa, gan greitai laukia dar vienas žaidimas su Trakais – ir vėl LFF taurėje. Galbūt pamatysim kitokią komandą? Juolab, kad ir Trakai jau bus mažumą aprimę ir su nauja forma susitaikę.

  5. Trilitris 2016, liepos 25 | 14:10 Atsakyti

    Mano akimis su ugnele ir ryžtu Sūduva žaidė vadovaujant Algimantui Gabriui, ir nereikia čia sakyti kad senų pažiūrų, ne europinis futbolas, bet buvo įdomu kai jis vadovavo. Beje manau už „serbą“, vaiku treneris Larčenka geriau. Juk serbas ir tik vaikus pries tai treneriavo, o gal licenzijos Laris neturi

    • griezhtas 2016, liepos 25 | 14:38 Atsakyti

      Kažkam silpnai su atmintimi. Daugiausiai beprotiško bėgimo buvo prie Gvildžio. O prisimenant Gabrio laikus, tai Kecapas yra greituolis ir juodadarbis lyginant su Gabrio laiku Braga ar Negreirosu, o apie taktika išvis nekalbam, nes realių gynejų tada išvis nebuvo, nes visi ejo pult, nesakau, kad tas avantiurimas nežavėjo, bet šiandien dienai rezultatų neduotų.
      Be jokių perlenkimo, dabartinė Sūduva yra geriausia ir kokybiškiausiai žaidžianti visų laikų sūduva, tiesiog konkurentų progresas buvo dar didesnis, nei sūduvos. Atitinkamai trenerių (ypač kurie niekaip nepatobulėjo) iš praeities iškapstymas, bet kuriuo atveju bus tik komandos degradacija.

      • Anonimas 2016, liepos 25 | 15:26 Atsakyti

        Na taip, Gabrio era jau tikrai praėjo. Pagarba ir ačiū jam už tuos laikus. Bet dabar tikrai reikia kur kas geriau. Be abejo, geriau nei dabartinis ‘geriausias rato treneris’

      • Trilitris 2016, liepos 25 | 17:01 Atsakyti

        Man su atmintimi tikrai gerai, kaip tau nezinau. Apie greiti nekalbejau, o norejau pasakyti kad prie Gabrio idomios buvo kiekvienos varzybos, o dabar viskas tas pats per ta pati. Beje jei tau suduva davar yra geriausia kokia buvo, tai tikriausiai paciam su atmintim ne kas

        • griezhtas 2016, liepos 25 | 18:49 Atsakyti

          Tai papasakok kada buvo geresnė? O dėl įdomumo tai taip senoji sūduva buvo įdomi, nes galėjo įveikt ekraną, o sekančiose varžybose pasikrauti nuo šilutės ir net niekas dėl to nebūtų labai nustebęs. O ir žaidėjus buvo galima sutikti kabake ir gyvai pabendrauti t.y. viešieji ryšiai buvo aukštumoj. Su tų auksinių laiku žaidimu labai abejoju ar tuometinė sūduva išvis būtų išlikus dabartinėje a lygoje. Jei pasiilgai tų laikų žaidimo be gynybos ir su daug avantiūrizmo gali pasižiūrėti kazlų Šilo žaidimą, stilistika labai panaši.

          • Ponulis 2016, liepos 26 | 09:23

            Ne visai sutinku. Prieš Česnauski visiems sunku žaisti A lygoj, ne tik Veliuliui. Kad jis pasikrauna nuo Česnauskio tai yra faktas. Bet yra ir daugiau komandų/žaidėjų, bet atrodo, kad vien tik česnauskiai. Atsimenat rungtynes Klaipėdoj prieš Atlanta? Atakos virtusios įvarčiais prasidėjo būtent kairiuoju kraštu. Žalgirį padarėm vėl gi kairiuoju kraštu. Nesakau, kad viskas turėtų vykti būtent per Veliulį, bet noriu pasakyti, kad tai yra didžiulis potencialas, kuris kol kas nėra išnaudotas tinkamai.

  6. Trilitris 2016, liepos 25 | 14:14 Atsakyti

    Dar vienas pastebėjimas Murauskas nemato to pačio pasikartojančio futbolo keista. Kodel jis to serbo neatleidzia, seniau kas tik bsk ne taip jau treneri keicia. Geriau Ramonas

    • s 2016, liepos 25 | 14:16 Atsakyti

      Ramonas butu geriau del keliu priezasciu, viena is ju – lietuvis. Antra – turi reputacija, todel butu gerbiamas zaideju, bet manau irgi butu savotiska duobe, jei Ramona paskirtu, kad ir laikinuoju vel, jeigu pvz. nelaimesim 3 vietos, bet ta duobe butu keista ir banguota, nezinai kas kaip butu.

      • Anonimas 2016, liepos 25 | 15:30 Atsakyti

        Aš asmeniškai tikrai būčiau už Ramoną. Beje, džiaugtis reikia kad jis vis dar komandoje kad ir vartininkų treneriu – yra kas jį vis bando suviliot, ir tikrai yra, kas pas mus jį užknisa

  7. Jonas | SDV 2016, liepos 25 | 15:34 Atsakyti

    Svarstyti trenerio atleidimą vidury sezono neturint pakaitalo – neprotinga. Juk ir Ramonas jau vieną kartą tokioje situacijoje buvo atsidūręs. Manau, treneris turi teisę nuvesti darbą iki galo.

    Faktas – iš šiandieninės komandos tikėjomės labai daug. Kai žaidžia, Sūduva iš tikro žaidžia geriausią visų laikų futbolą (pvz., rungtynės su Žalgiriu ar Atlantu). Problema, kad tokios rungtynės – greičiau išimtis, nei taisyklė. Štai ir gaunasi, kad Gvildžio laikų bėgikų komanda efektyvumo prasme buvo labai panaši.

    Tačiau, skaitydami ir rašydami kritiką, nepamirškite, kad kol kas – tik sezono vidurys. Ir nutikt šiais metais gali bet kaip – Sūduva gali laimėt medalius, ir nelaimėt (kaip visada). Būtent tai ir bus esminis sezono vertinimo kriterijus. Nes jei medalius komanda laimės – neliks nieko kito, kaip pripažinti, kad Veselinovičius esminį sezono tikslą bus įgyvendinęs.

    O va jei treneris būtų pakeistas dabar, kaip nemažai yra pageidaujančių, su medaliais garantuotai galėtume atsisveikint.

    • Anonimas 2016, liepos 25 | 17:13 Atsakyti

      Kas tiesa, tas ne melas. Nežinau kaip kitiems, bet man prieš kiekvienas varžybas yra kažkokia vidinė baimė, kad su taktika „be taktikos“ galim gaut bankių nuo kiekvieno stumbro, utenio spyrio ir pan.

  8. Trilitris 2016, liepos 25 | 17:29 Atsakyti

    Aga atrodo ir žaidėjai nenusiteike, tik išbėgti į aikštę sužaisti „ale geras varžybas“ ir vėl serbo komentarai: „Sveikinu varžovus su pergale…Savo komandos žaidimu patenkintas, nes žaidė visi kaip komanda, vienas kumštis..ble ble ble… Ir t.t.“Comon kas kaltas dėl to? Su trakais išvis pasiseke „lempa“ imuse. Ačiū galit mano nuomone peikti ar palaikyti, bet kiek galima… Per tv ar neta žiūrint galima užmigti ;(

    • s 2016, liepos 25 | 17:46 Atsakyti

      Pritariu ir gerbiu Triličrio nuomonę, bet girti tikrai nebuvo už ką, žaidė tragiškai, tik nieko neišmanantys apie futbolą ir Sūduvos galimybes galėtų tokį žaidimą vadinti geru. Tiesiog sėkmė – nieko daugiau, pvz. kaip praeitais metais Trakams sekėsi kaip paskutinę minutę nuo kampinio įmušdavo ir išeidavo laimėdami, arba Aršakiano bomba iš toli, taip ir šiandien pasisekė Sūduvai, Sūduva atrodė prastai, taktiškai bejėgė, tą pačią taktiką naudojo, kuri suveiktų 1 kartui iš kokia 4 ar 5, ir remtis ta taktika nėra pagrindo, ir tai tik parodo, kad treneris bedantis, nepatyręs ir nepasiruošęs. Pamenu kaip Žalgirį namuose įveikėme irgi šiek tiek sėkmė pasidarbavo, nes gynėjas žalgirio paslydo ir tada Veliulis pasileido vienas prieš vieną, bet galima tas rungtynes šiek tiek ir tatkiškai nurašyti, nes pirmą karta tada mačiau saugus pvz. kaip Švrjlūgą labiau į gynybą akcentuotus, nes pamenu buvo du krašto gynėjai Činikas ir Slavickas ir Švrjlūga kaip saugas, bet labiau gynybiškai padėjo (kas ne tradicišką), tai manau tai ir prisidėjo, bet va nuo tada nemačiau nieko rimto iš trenerio. Pamenu kaip pasakojo kažką tokio: kaip mes nesiruošiame varžovams, o žiūrim savęs, tai praitų metų Žalgiris tik taip galėjo leisti sau kalbėti, nes taip kalba tik bepročiai, kurie mano, kad esą pasaulio bambos ir jiems turi ruoštis oponentai, o ne jie oponentams, manau tas ir yra priežastis kodėl pralaimima ir barstomi taškai prieš Stumbrą, Kauno Žalgirį t.t., mažas nusiteikimas, nes komanda galvoja, kad įveiks juos vien dėka savo inviidualaus meistriškumo – toks mąstymas kartais pasiteisina, kartais ne, bet va tas mus ir skirė nuo medalių praitais metais, taškų švaistymas prieš autsaiderius, o šiais metais tai tik patvirtina kaip patys matėte, galime žaisti prieš visus, Atlantas – įveiktas, lygiosos, Žalgiris pirmą kartą per tiek metų įveiktas, Trakai irgi, reiškia problema yra žaidimas su apatine turnyro komandų dalimi, aš jau geriau būčiau pasirinkęs lygiasias su Trakais/Žalgiriu, bet užtikrintas pergales prieš autsaiderius, nes tai kaip minėjau skiria mus nuo 3 vietos, prie kurios pritrūksta visados tiek nedaug ir dažniausiai viskas sprendžiasi turnyro pabaigoje.

  9. Varvalas 2016, liepos 25 | 19:49 Atsakyti

    puikios Jono įžvalgos. Panašu, kad tai mato ir Sūduvos priešininkai, bet tik ne serbai – Sūduvos treneriai. Tai ir užmuša bet kokį tikėjimą geru žaidimu antroje sezono pusėje.
    O kaip su puolėju krepšininku iš Ukrainos? Ar tuomet tik balionėlių leidimo eisime žiūrėti? Ir blogiausia yra tai, kad šįmet lyg ir nėra jokios išeities iš šios padėties. Realiai įmanoma tik kai kuriuos žaidėjus perstumdyti pozicijose: Leimoną nuleisti žemyn, Jamaką pakelti ir Baranovskį dažniau leisti į kraštą. Tačiau niekaip neatrodo, kad tokių perstumdymų bus. Ne paslaptis, jog treneris giriasi, kad šįmet komanda žaidžia daug geriau ir ima taškus iš pernykščių prizininkų. Ima, tai ima, bet kodėl tie kiti iš Sūduvos dar daugiau pasiima negu pernai.

  10. kazkas 2016, liepos 25 | 21:13 Atsakyti

    zodziu kaip ir visur lietuvoj, taip ir futbole, jei esi asmenybe, entuziastas, turi savo nuomone, tai esi sunkaus charakterio, t.y. negerbi vadovybes ir tau reik parodyt tavo vieta, kad neissisokinetu. kaip sakoma „ja nachalnik – ty durak“ i vsio.

  11. galiu 2016, liepos 26 | 12:57 Atsakyti

    pasakyti, kad Ramonas būtų geriausias sprendimas. Labai perspektyvus ir protingas treneris. Su teisingais asistentais tikrai būtų visai kitas vaizdas. Dabartinė Sūduva yra pažeidžiama, taktiškai nebrandi, nežinanti ką, kaip ir kodėl daryti. Maža to, nėra vienybės.

  12. Jonas | SDV 2016, liepos 26 | 13:37 Atsakyti

    Chm, manau niekam nekyla jokių klausimų dėl Ramono profesionalumo. Kad jis gali rengti vartininkus – seniai žinomas faktas. Ar jis gali treniruoti pagrindinę komandą, planuojančią Lietuvoje laimėti medalius? Nežinau. Ir niekas to nežino.

    Man atrodo, trenerio parinkimas turi būti susijęs su tam tikra komandos strategija porai metų į priekį. Pvz., kai buvo nusamdytas Gvildys, prezidentas kalbėjo apie tai, kad spaudžia finansai, todėl imamas treneris, kuris „galės kartu su komanda mokytis“. Tokį planą gali turėt, jei nieko ypatingo čempionate laimėti neplanuoji – juk sunku tikėtis, kad besimokantis treneris pasieks kosmosą.

    Gvildžio atveju prezidentas apsigalvojo per pusantro sezono ir mokinį atleido. Ar nori, kad Ramonas patektų į tokį patį algoritmą? Juk ir vėl – jei imi trenerį, kuriam komanda – pirmoji treniruojama, tuomet jam gali kelti labai mandagius tikslus.

    Čia net ir apie Veselinovičių galima tą patį pasakyt. Mes iš jo labai daug tikėjomės ir daug reikalaujam. Tačiau gal klystam nuo pat pradžių? Gal apsigavome, kai prezidentas prieš sezoną nusprendė laimėti taurę ir medalius? Juk Veselinovičius fundamentaliai nėra krūtesnis už Gvildį ar Ramoną – patirties dirbti su medalių siekiančia vyrų komanda jis taip pat iki Sūduvos neturėjo.

    Vienintelis Veselinovičiaus privalumas – kita futbolo mokykla. Deja, kol kas ją efektyviai pritaikyti Lietuvoje sekasi sunkiai.

    • griezhtas 2016, liepos 26 | 15:13 Atsakyti

      Vertindami trenerius nepamirštam ir Veselinovičiaus asistento ir jo patirties, kaip suprantu jis ne vyr. treneris tik dėl kalbos barjero.

  13. Anonimas 2016, liepos 26 | 13:44 Atsakyti

    Treneris turi ne tik būti gerbiamas. Dar svarbesnės savybės – taktinis ir strateginis planavimas, pasirengimas kiekvienam mačui. Apskritai tai jau turėtų būt net ne trenerio savybės, o viso štabo. Apie Ramona kol kas to tiesiog nežinom. Gal ir turi, gal ir ne

  14. s 2016, liepos 26 | 19:19 Atsakyti

    Komentatorius koks grybas, speju Jono biciulis, nes jis dar tokius grybus gina. Matosi, kad giminaitis kokio futbolo.tv direktoriaus prakistas. Pasakoja nesamones, kaimietis.

Naujas komentaras