Valentin Baranovskij

21: SŪDUVA 2:1 UTENIS

„Sūduva“ iškovojo labai sunkią ir labai svarbią pergalę. Šiandien puikiai matėsi, kad sekmadienio futbolo su „Trakais“ ir pastarojo meto krūvos žaidėjų traumų bei ligų buvo per daug toms kelioms poilsio dienoms. Ir nors vaizdas buvo permainingas – tačiau pakankamai kokybiškas. Vaizdas, kuris atnešė privalomus tris taškus. Ar gali norėti daugiau?

 

Dviprasmiška pradžia 

Pirmas kėlinys buvo įdomiai dviprasmiškas. O gal sūduviškai klasikinis? “Sūduva” turėjo persvarą, žaidė greitai ir pavojingai, atakavo kaip niekad pavojingai, tačiau nuvesti atakas iki padoresnio smūgio į vartus pavykdavo ne taip dažnai. Iš kitos pusės – per pirmą pusvalandį “Utenis” sukūrė dvi situacijas, kuriose buvo žymiai arčiau įvarčio, nei “Sūduva”.

Tad vaizdas buvo toks, kokį pastaraisiais sezonais esame matę ne kartą – “Sūduva” spaudžia, lyg ir leisdama mums suprasti, kad pergyventi nėra dėl ko. Tiesiog reikia kantriai laukti, kol “Sūduva” perlauš priešininką ir muš įvartį.

O tada – tarsi iš niekur – priešininkas surengia lyg ir nelabai pavojingą ataką, kuri kažkodėl baigiasi įvarčiu arba beveik.

Kokią 15 minutę “Utenis” perpjovė tolimu perdavimu visą “Sūduvos” baudos aikštelę ir išvesti puolėją vieną prieš Kardumą. Kampas nebuvo itin patogus, tačiau “Utenio” žaidėjas būtų pataikęs į kamuolį – visko galėjo nutikti.

Apie 30 minutę nutiko dar įdomesnis dalykas. Visų pirma, “Utenio” japonas sugebėjo atlikti tokį perdavimą, kokių mūsuose retai kada pamatysi. Ir vėl – vienu gudriu smūgiu visa “Sūduvos” gynyba liko už kamuolio “nugaros”.

O tada vos nenutiko tai, kas pernai buvo nutikę rungtynėse prieš “Spyrį” – kai nelabai tikslus perdavimas virsta įvarčiu. Ką toje situacijoje veikė Ivanas Kardumas – sunku atspėti.

 

Tomas Radzinevičius

 

Nepaisant to, sakyti, kad “Sūduva” žaidė netinkamai nebūtų teisinga. Greičiau atvirkščiai – “Sūduva” rodė tą “gerąjį” savo futbolo variantą, kurio šiemet pamatom ne taip jau dažnai.

Atakavo įvariai – ir kraštais, ir centru. Buvo neblogų kombinacijų, nestandartinių sprendimų. Labai matomas buvo Tomas Radzinevičius, nemažiau – Eligijus Jankauskas su Veliuliu. Ir smūgių buvo – tik kad jie retokai iš tikro keldavo pavojų.

Labiausiai mane nudžiugino du dalykai. Viena – greitas perėjimas į atakas. “Sūduva” šiemet retokai šį klasikinį elementą taiko, tačiau šiandien kokybiškų kontratakų matėme ne taip jau ir mažai.

Antra – labai nudžiugino vienas momentas, kai Radzinevičius sužaidė sienelę su Jankausku, kuri baigėsi dailiu, tačiau pora metrų virš vartų nuėjusiu smūgiu. Tomas yra puikus sienelių meistras, tačiau šiemet to praktiškai nematome. Greičiausiai dėl to, kad komandoje nuolat trūkdavo mitraus asistento, kuris turėtų pakankamai greičiau ir sumanumo tokiose kombinacijose sudalyvauti.

Tad pamačius šį momentą, atgimė viltis, kad galbūt jų šiemet pamatysime ir daugiau. Galbūt Tomas ir vėl gavo gerą parankinį, sugebantį tinkamai panašiose situacijoje Radzinevičiui asistuoti.

Štai toks buvo pirmasis kėlinys – optimizmo teikiantis, tačiau ir nerimo nesunaikinęs.

 

Užtikrinta pabaiga

Antro kėlinio pradžia parodė, kad “Sūduva” nėra atsigavusi po ilgų sekmadienio rungtynių. Tiesą pasakius, jau pirmo kėlinio pabaigoje jautėsi, kad greičiausiai nuovargis neleidžia “Sūduvai” visai neblogų atakų užbaigti staigiais ir tiksliais veiksmais.

Nors “Sūduva” aikštę valdė ir antrame kėlinyje, tačiau pavojingiau atakuoti tapo dar sudėtingiau. Gali būti, kad ir “Utenis” nusprendė pereiti prie klasikinio “antrojo” numerio žaidimo – visas dėmesys gynybai ir kontratakoms kas kokias penkias minutes.

Galima spėti, kad būtent nuovargis lėmė, kad antrą kėlinį “Sūduva” pradėjo net dviem keitimais – vietoje Činiko ir Veliulio aikštėn ėjo Pavlovičius ir Baranovskis.

Beje, panašu į tai, kad pirmą sezono pusę iš esmės ant suolo leidęs Valentinas dabar gauna vis daugiau laiko. Ir, sakyčiau, tą laiką kuo puikiausiai išnaudoja.

Nežinau, kaip jums, bet man matosi, kad bent jau šiuo metu Baranovskis lošia kokybiškesnį futbolą, nei Veliulis, kuris, nors ir stengiasi, tačiau pernykščio sezono žaidimo vis neatranda.

O va Baranovskio žaidimas antrame kėlinyje ko gero davė tą efektą, kurį keliose paskutinėse rungtynėse “Sūduvai” suteikdavo Eligijus Jankauskas. Nenustebčiau, jei būtent Baranovskis šį kartą būtų deleguotas ir į lygos turo rinktinę.

Ramus futbolas truko kokias 20 minučių. O tada komandos apsikeitė įvarčiais – “Utenis” mušė labai padorų, o va “Sūduva” – anekdotinį.

“Utenio” įvartis ir vėl iškėlė abejonių “Sūduvos” gynybos reikalais.

Situacija pakankamai eilinė – perdavimas geras, tačiau toks, kurį privalėjo susirinkti arba vartininkas, arba gynėjai. Deja, vidurio gynėjai buvo ne ten, kur leidosi kamuolys, o “Utenio” žaidėją kažkodėl baudos aikštelėje bandė saugoti Janušauskas. Kardumas irgi nesužibėjo – lyg ir rodė, kad eis pasiimti kamuolio, bet apsigalvojo ir gavo įvartį.

 

Paulius Janušauskas

 

“Sūduva” gi įmušė po dviejų minučių – greičiausiai dėl to, kad “Utenis” nusprendė, kad vieno įvarčio pergalei pakaks. Gerą Janušausko perdavimą į baudos aikštelę lyg sulėtintame filme stebėjo ir “Utenio” gynėjai su vartininku, ir “Sūduvos” puolėjai. O kamuolys (jo keliai žinomi tik futbolo dievams) ramiai nusileido “Utenio” vartuose.

Tuomet prasidėjo neramūs laikai.

„Sūduvai” akivaizdžiai trūko jėgų. Tačiau “Sūduva” norėjo mušti daugiau. Mušti užsimanė ir “Utenis”.

Šios komandos futbolas akivaizdžiai pasikeitė – iš kietą gynybą propaguojančios komandos “Utenis” virto labai smagiai atakuojančia.

Deja, sakyčiau, tai – kol kas didžiausia “Utenio” bėda pastaruoju metu. Ši komanda daug muša, tačiau dar daugiau praleidžia. Žaidžiant su tokiomis komandomis kaip “Sūduva”, galbūt derėtų kartais ir pasaugoti jau pasiektą neblogą rezultatą.

Na bet mes tokiu “Utenio” užsidegimu įmušti kuo daugiau įvarčių stipresnėms komandoms galim tik pasidžiaugti. Nors “Utenio” atakos buvo pavojingos, jos vis tik leido “Sūduvai” išvengti klampaus, lėto futbolo ir ieškoti įvarčio kontratakose.

Pergalei pakako trijų žmonių – tikslaus Janušausko perdavimo (operatyviai pastebėjo atsidengusį Baranovskį), aštraus Baranovskio prasiveržimo ir protingo paso Radzinevičiui, kuris dar bandė su Baranovskiu žaisti sienelę, tačiau, galų gale, viską turėjo pabaigti pats.

Rungtynių pabaiga jau buvo formalumas. “Sūduva” nebuvo nusiteikusi pergalės atiduoti ir, kitaip nei įvartį įmušęs “Utenis”, niekur neskubėjo. Tomo Radzinevičiaus šokiai su kamuolio prie kampinio vėliavos jau iš tikro tampa klasika.

 

Kosminės išvados

Rungtynės buvo sunkios. Matėme retą atvejį šiais metais – pavargusią “Sūduvą”.

Tačiau tuo pat metu matėme kombinacinį futbolą lošiančią komandą, kuri parodė charakterį ir pasiėmė tai, kas būtina – tris taškus.

Sveikinu jus ir komandą trečiojo rato pabaigoje ir vėl sugrįžus į trečią vietą!

Valio!

Tags Utenis

Pasidalink su draugais:

62 koment.

Komentuok!
  1. KestasSTPFL 2016, rugpjūčio 10 | 22:45 Atsakyti

    Aleliuja! Pergale yra pergale. Man pirmas keliny atrode nuobodokas, vis tas pats kamuolio minkymas krastais. Mano skoniui, atraminiai saugai zaidzia per daug atsitraukia, o atakuojantys zaidejai per daug pasislinke. Nera tos jungiancios grandies. Zaidimas yra nuspejamas ir lengvai apginamas. Po ivarcio, nors ir pavarge, zaidejai pradejo zaist daug idomiau, astriau, dinamiskiau, ir pagaliau futbolo dievai nusisypsojo ir apdovanojo Suduva uz triusa. Manau Suduva eina teisingu keliu. Treneris bando ismokyti kaimo bernus zaisti pirmu numeriu, o pakeisti kaimo berno mastyma yra sunku. Kaip pats Jonai esate mineje, iki sio trenerio Suduva propaguodavo kotraatakomis pagrista futbola, kuris nors ir budavo efektyvus (kartais) bet gale rezultato neatnese. Suduva, nors ir mazo miesto komanda, net ir Lietuvos mastais, bando zaisti teisinga, europinio mastymo futbola, ir tas yra pagirtina. Linkiu siai komandai toliau vystytis ir eiti i prieki, neisardyti komandos po sezono o toliau statyti ant solidziu pamatu.

      • Anonimas 2016, rugpjūčio 11 | 04:33 Atsakyti

        Ne, tai puiki taktika kai zaidziama pries stipresni varzova kuris nebijo kontroliuoti kamuoli, atakuoti didelemis pajegomis ir rizikuoti. Problema atsiranda kai zaidzia dvi komandis kurios nemoka tai daryti ir abi laukia progu kontraatakoms. Toks „tu bandyk“ o as lauksiu savo progos mentalitetas tinksmas Utenai ir Spyriui, bet ne A lygos veteranei Suduvai.

    • KestasSTPFL 2016, rugpjūčio 10 | 23:24 Atsakyti

      Suduva nenugincijamai yra mazo miesto komanda, bet ne maza komanda. Marijampole, kaip miestas vos perzengia 40,000 gyventoju riba. Tai riba tarp miesto ir miestelio.

      • Juozas 2016, rugpjūčio 11 | 10:33 Atsakyti

        Kestas – Lietuvoj yra 102 miestai. Marijampolė septintas. Tai gal nenusišnekėk. Jeigu nori lygint marijampolę su londonu tai jo tada mažas miestas, miestelis, bet tada turi ir vilnių su bombėjum lygint kas gaunasi kad vilnius irgi miestelis. Marijampolė lietuvoj nėra mažas miestas, įsikalk į galvą.

        • KestasSTPFL 2016, rugpjūčio 11 | 15:58 Atsakyti

          Jauciuosi jog atsakinedamas i tokias nesamones tersiu si nuostabu foruma. Bet neatsakyti butu nepatriotiska. Kaip gimes ir auges Marijampoleje, turiu pilna teise isreiksti savo nuomone. Marijampole yra Lietuvos pashiknej, lygiai taip pat kaip it Lietuva yra europos pashiknej. Suduva, ko gero, yra geriausias produktas kuri Marijampole yra pagaminus. Neskaitant „world class“ automobiliu turgaus. Ate vyrai, nesvaikit apie savo Marijampole su savo garsiais epitetais.

  2. s 2016, rugpjūčio 10 | 23:40 Atsakyti

    Kas džiugina bent šiame sezone, kad renkami taškai, nesvarbu ar verti pergalės ar ne, bet pergalė yra – to nebuvo praitame sezone ir tai yra pagirtina, nes ne kartą sakęs, kad jau geriau pergalė negu tas gražus žaidimas, bet yra minusas vienas, kad visos rungtynės įtemptos psichologiškai ir alinančios ir žaidėjai pavargsta greičiau tiek fiziškai tiek psichologiškai net ir prieš autsaiderius žaidžiant.

  3. Jonas | SDV 2016, rugpjūčio 10 | 23:44 Atsakyti

    Kad sunku žaisti – tiesa. Bet man rods šiemet visiems taip pat – nors lentelė aiškiai į dvi dalis pasidalinusi, tačiau dažniausiai pirmo ketverto komandoms antrą ketvertą sutvarkyt labai nelengva būna. Taip kad vargsta ne tik Sūduva

  4. Varvalas 2016, rugpjūčio 11 | 09:14 Atsakyti

    Nesigilinsiu, kaip reikia atakuoti: miegant inteligentiškai ar cunamiais per kraštus su pakeltomis žvakėmis. Atsakysiu trumpiau – visaip ir labai įvairiai. Vakar to „visaip“ būta pirmąjį kėlinį ir 10 paskutinių antrojo kėlinio minučių. Mane nervina ne puolimas, o visiškas šungrybio pjaustymas gynyboje. Ir man neįdomu ar niekas nenori gintis (mirti), ar niekas nemoka gintis. Ir negalima teisintis nuovargiu, kai keliamas kamuolys ant vartininko aikštelės linijos ir būtinai jis suranda vienintelio priešininko galvą. Nors aplink jį trys sūduviniai. Ir vartininkas netoli. Keisčiausia, kad arčiausiai vartų būta ne kažkurio gynėjo (kalbu apie praleistą įvartį), o Janušausko. Dar Kecapas tokiose situacijose atsiduria. O kur Sūduvos gynėjai? Utenis vakar Sūduvos negynybą (saugų ir gynėjų linijas) raižė kaip sviestą peiliu. Kadangi serbas jau neįves tvarkos gynyboje, tai man jau visai neįdomios tos puolimo taktikos – aukštų rezultatų nebus. Nebent priešininkai labai „nenorėtų“ medalių …

  5. Anonimas 2016, rugpjūčio 11 | 09:22 Atsakyti

    Reikia pritarti Varvalui ir dabar ir prieš kelis mėnesius tą patį rašė – nesuprantu kodėl nemokama gintis nuo skersų perdavimų??? Su bet kuria komanda žaidžiant kiekvienas skersas kamuolys kelia galvos skausmą. KIEKVIENAS! Nesuprantu nei kaip žiūrovas, nei kaip kažkiek pažaidžiantis laisvalaikiu

  6. Varvalas 2016, rugpjūčio 11 | 10:25 Atsakyti

    Pasvarstykime kodėl pavojus kyla po kiekvieno kamuolio, pakelto virš Sūduvos baudos aikštelės. Matau kelias priežastis. 1.Netrukdoma kelti kamuolį. Besiginantis Sūduvos žaidėjas bėga kaip potencialaus kamuolio „kėliko“ šešėlis, saugodamas įsivaizduojamą lygiagrečią liniją, bet neatakuodamas nei kamuolio, nei priešininko. Ypač tai būdinga Slavickui. Matyt, tikimasi, kad su pakeltu kamuoliu privalo susitvarkyti kažkurie kiti komandos žaidėjai. 2.Nėra šalia žaidėjų, galinčių sutrukdyti kamuolio kėlimus. Saugai ir gynėjai (Veliulis su Slavicku, anksčiau – Švrljuga) dar gyvena prisiminimais apie ką tik aplankytą priešininko kampinio vėliavėlę … Matyt, tikimasi, kad jų ginamą zoną pasaugos kažkurie komandos draugai. 3.Dėl pakelto aukšto kamuolio svarbiausiose pozicijose dažnai ginasi visai ne tie, kuriems tai pirmiausiai būtų privaloma daryti (tai Kecapas, tai Radzinevičius – jis berods pernai tokiose situacijoje ir į savo vartus nukreipė kamuolį -, tai Janušauskas. Vakar rungtynių pabaigoje net E. Jankauskas „valė“ savo vartų liniją … 4.Nors „balionų“ situacijose gynėjai turi geresnes galimybes apsiginti, bet Sūduvos gynėjai (plius talkininkai), nedemonstruoja tos persvaros net tuomet kai trise – keturiese saugo vieną priešininko galvą. 5.Dažnai greitose atakose nebūna gynėjų (ar kitų žaidėjų), kurie gintųsi veidu į aikštę – beveik visi risnoja namo ir dairosi į vartininką. Ne visiems skirta turėti akis užpakalyje. 5.Vartinininkas irgi privalo ryžtingiau, suderinus tai su gynėjais, kovoti dėl skersuojamų kamuolių. Suprantu, kad to tikėtis iš Kardumo negalima. Tai turėtų suprasti ir gynėjai – patys turėtų kiek galima kompensuoti šį vartininko trūkumą 6.Tikimasi, kad aukštą kamuolį perims kažkuris komandos draugas. Šis to tikisi iš kito draugelio. Ir taip toliau. Tik nežinau, ko tikisi treneris. Jis privalo sukonkretinti reikalavimus žaidėjams, paskirstyti užduotis, įpareigojimus. Gynyboje improvizacijos reikia kuo mažiau. Nenoriu, kad aikštėje vienu metu „dalyvautų“ dvi Sūduvos: puolančioji ir nesiginančioji. Gerai būna, kai laimi ta pirmoji …

  7. Jonas | SDV 2016, rugpjūčio 11 | 11:10 Atsakyti

    Na, Varvalo, paskutinius žodžius reikia dideliu formatu atspausdinti ir ant Marijampolės stadiono fasado pakabinti. Arba – prieš kiekvieną treniruotę vietoje „tėve mūsų“ žaidėjams perskaityt.

  8. s 2016, rugpjūčio 11 | 11:50 Atsakyti

    Dėl tų greitų Utenio kontraatakų ir iš kraštų aštrių perdavimų tai vien dėl to mūsų bėda yra tai, nes vienintelė priežastis: pvz. žaidžiant pirmu numeriu ir labiau orentuodamiesi į puolimą lieka mažiau gintis – kas normalu, bet jie turi vieną trūkumą, pirmas – yra šiek tiek lėti vidurio gynėjai, antras – jeigu juos spaudžia laikas arba greitai reikia priimti sprendimus jie padaro pozicinę klaidą, labiau linkstu prie pastarojo, kadangi žaidžiant prieš Žalgirį visi jau žino savo pozicijas ir kur turi būti, nes tikslas lyg ir aiškus – nepraleisti, todėl nereikia niekur skubinti ir visi užsiėme taisyklingas pozicijas nedarant rimtesnių klaidų pozicinių, bet va kaip žaidžiam prieš silpnesnius tada kaip vyksta kontraataka mūsų vidurio ir krašto gynėjai per lėtai reaguoja ir tarsi nežino ką daryti, bando likti pozicijuose, bet būna sustingę.

      • griezhtas 2016, rugpjūčio 11 | 16:38 Atsakyti

        Kaip futbolistą Atraminis saugas, bet ar jis pajėgus bus Jamaką pavaduot? Ar Leimonas vėl eis į krašto gynejus, o Judickas bus atraminiu…

        • s 2016, rugpjūčio 11 | 16:46 Atsakyti

          Galima gincytis del jo paskirties, gal but ne tai, kad Jamakui pavaduoti bus, bet tas zmogus, kuris gali perimti vieta startineje is kurio nors, kuris zais prastai, ir manau jis labiau i gynyba bus sukoncentruotas. P.S. idomi vizija Suduvos, jau keli is eiles jauni zaidejai isinuomuoti/isnuomuoti/nupirkti, matyt surinko patyrusia komanda, kad jaunima ugdytu palaipsniui ir leistu isilieti jaunimui i startine sudeti, o berods dar po Eligijaus Jankausko pasirodymo visai neblogo ir startines vietos uzsitarnavimu suprato, kad jei ir prasove del Tamuleviciaus/Laukzemio tai gal but neprasaus ziurint i kitas pozicijas suteikiant sansa jaunesniems.

  9. Jonas | SDV 2016, rugpjūčio 11 | 22:52 Atsakyti

    Anksti dar ką nors apie patį žaidėją sakyti, tačiau keletą filosofinių apmąstymų pateikti galima.

    a) Sūduva, šiemet netikėtai tapusi berods vyriausia komanda lygoje, antroje sezono pusėje ėmės jauninti savo gretas. Tas yra gerai. Juolab, kad ieškoma žaidėjų, jau turinčių šiokios tokios patirties.

    b) Judicko atvejis teoriškai labai įdomus. Vis tik žaidėjas, pora metų praleidęs pusėtiname Italijos klube. Vadinasi – matęs kitokio futbolo, nei Lietuvoje mokoma.

    c) Tačiau yra ir kita medalio pusė. Dauguma tų, kuriuos prieš pora-trejetų metų NFA ir kitos panašios organizacijos išsiuntė į gerus klubus Europoje, arba grįžta Lietuvon arba keliauja į vos ne mėgėjiškas Europos lygas, ką neseniai girdėjome apie vieną buvusią „viltį“. O tie, kas sugrįžta į tėvynę – toli gražu neblizga, o dažnai ir į pagrindinę sudėtį sunkiai prasilaužia.

    d) Išvada paprasta. Akivaizdu, kad Judickas ne iš gero gyvenimo į gimtąjį miestą sugrįžo. O va ar jam pavyks Marijos Žemėje itališką lygį parodyti – spėju, dar šiemet pamatysime.

    • carlos 2016, rugpjūčio 12 | 14:18 Atsakyti

      21 metų žaidėjas dar nėra sužaidęs nė vienų rungtynių už suaugusius, net ant suoliuko nėra pasėdėjęs, manau, tie čia visas tas filosofijas galima ir baigti.

  10. Anonimas 2016, rugpjūčio 12 | 09:06 Atsakyti

    Užsienį neįsitvirtino,grįžo į Marijampolę,Sūduvoje niekada nežaidęs, sužais keleta rugtynių [jeigu papuls],tada ir įvertinsm,odabar belieka palinkėti Judiskui sėkmės.

  11. griezhtas 2016, rugpjūčio 12 | 10:07 Atsakyti

    Viskas priklausys nuo įdedamo darbo. Su daug daug darbo kiekvienas gali pasiekti Baranovskio lygį, o čia, jeigu italai ėmė, yra kažkiek ir talento, pripliusavus daug darbo turi gautis kažkas daugiau.

  12. Varvalas 2016, rugpjūčio 12 | 15:05 Atsakyti

    gelbėtoju jis, matyt, netaps, bet reikia suteikti šansą užsikabinti ir dėl to, kad buvo šio klubo narys. Visi panašūs jaunų futbolininkų sugrįžimai iš užsienio į Lietuvą manęs nenuteikia optimistiškai. O ypač kai 14 – 15 metų amžiaus tampa „akademikais“. Tegul mėgina – duodu 33 dienų tylėjimo įžadus :) Sėkmės!

  13. Meistras 2016, rugpjūčio 12 | 17:07 Atsakyti

    Lietuvoj visi perspektyvus ir „jauni“ kol negauna pazaisti bent pries vidutine A lygos komanda,kuri ginasi kietai. Va Jankauskas matosi gali zaist ir tikrai turi talento, o visi kiti megino zaist, bet nieko neparode, bent jau Suduvoje.

  14. Jonas | SDV 2016, rugpjūčio 14 | 11:19 Atsakyti

    Yep, panasu kad Švrjugos karjera Lietuvoje baigesi. Idomiausia, kad vienas ryskesniu komandos zaideju isvaziuoja, o Prezidentas ‘nezino visu detaliu’

    • KestasSTPFL 2016, rugpjūčio 15 | 23:53 Atsakyti

      Tai kad turi but trenerio tvarka. Pasake treneris: „cia tau Andro ne Zalgiris kur gali daryt ka nori, cia Marijampole, cia tvarka yra rupus miltai. Nustok lekt i puolima akis isdeges ir daryk savo darba gynyboj kaip priklauso!“ O Andro sako: „prastas tu treneris, nieko tu blemba nesupranti…skaiciau as rimta suduvos bloga, ten rimti zmones sako kad tu shu…ne treneris!“. O treneris jam: „dobro…nepatinka tau mano metodai, negerbi manes, tai gali krautis lagaminus ir vaziuot namo. Cia as bandau kaimo bernam idiegt futbolo pradmenis, ir jei pradesiu leist visokiem dergt man ant plikos galvos, tai visoks jaunimelis pagalvos kad as nevertas pagarbos ir prades atsishnekinet ir tada bus neimanoma mano ideju igivendint!“ Ir neliko Andro komandoj… Man atrodo viskas taip ir iviko, daugmaz… Ir ka cia dar prezidentui komentuot? Dave treneriui vadzias ir leidzia dirbt, ir kolkas viskas pagal plana. Gal zaidimas ne pats graziausias, bet prizine vieta vis dar pasiekiama, o jis daugiau stebuklu ir nezadejo.

  15. Favoritas 2016, rugpjūčio 16 | 10:33 Atsakyti

    Man patinka pastaruoju metu racionalus vadybos požiūris, kuris nėra pagrįstas emocijomis. Duoda treneriui pasitikėjimą ir galimybę dirbti. Ir nepudrinkit smegenų su tuo „reikia keisti trenerį“. Pasakėt A, pasakykit ir B – keisti kuo? Kitu „noname’u“?! Kas čia toks pakeltų Sūduvą ant sparnų ir ji skristų kaip sakalas? =)

    Sūduva stabiliausias Alygos klubas, o pastaruoju metu ir komandos viduje stabilu – treneriui duodama laisvė, žaidėjai keičiami racionaliai. Šį sezoną atsisakė tų žaidėjų, kurių ir reikėjo – Chveduko, Laukžemio, arogantiškojo Švrljugos ir Šoblinsko. Mariaus truputį gaila, bet jo vietoj Leimonas paimtas, viskas logiška. Apie jaunojo Jankausko prisiviliojimą net nekalbu.

    Taip pat nereikia rašinėti, kad va Atlantas su Trakais susiduria su problemomis, tai tik dėl to laimėsim medalius. Patys kalti, o Sūduva tuo ir stipri, kad nesusiduria su sunkumais „iš giedro dangaus“ – ir kaip rodo istorija Lietuvoje tokį stabilumą išlaikyti yra be galo sudėtinga.

    • KestasSTPFL 2016, rugpjūčio 17 | 16:18 Atsakyti

      Prognozuoju visiska Suduvos dominavima ir pergale 3:0. Bus geriausios Suduvos rungtynes si sezona. Judickas geriausiu atveju debiutuos ant suolo.

Naujas komentaras