Ivan Kardum

23: ATLANTAS 2:1 SŪDUVA

Šiandien pažiūrėjome rungtynes, po kokių visada einu pažiūrėti į veidrodį ir užduodu sau maždaug tokį klausimą su nedidelėmis variacijomis: “Ar tikrai aš jau daugiau nei dešimtmetį palaikau tokią komandą?” Antras klausimas visada būna toks pats: “Gal laikas baigti?”

Kaip turėtų jaustis “Sūduvos Sakalai”, nusibaladoję iki Klaipėdos, sunku net įsivaizduoti. Ką kita gali galvoti, kai profesionali, patyrusių vietos ir užsienio žaidėjų užpildyta futbolo komanda, sužaidžia lyg būtų mėgėjiškas penkioliktos lygos klubelis?

Kai “pagal pilną programą” nusileidžia komandai, kuri nėra nė per plauką geresnė? Kai nė vieno futbolo elemento nesugeba atlikti bent pakenčiamai?

Taip, mes, gerbėjai, kartais būname negailestingi, nesupratingi ir nesąžiningi. Tiesa, mes nebėgiojame po aikštę per karštį ar lietų. Komandai mes duodame labai nedaug – tik pora valandų savo laiko per savaitę.

Tačiau tokia yra nerašyta sutartis tarp mūsų ir komandos.

Mes komandą palaikome “visada ir visur ir nepaisant nieko”, o komanda – atlieka įprastą ritualą, kuris futbole buvo nuo pat šio žaidimo gimimo ir kuris pavertė jį populiariausia sporto šaka pasaulyje – kovoja tam, kad laimėtų.

Kai komanda sužaidžia kokius dešimt kartų blogiau nei gali su sau lygiu varžovu ir tik dėl to pralošia vienas svarbiausių rungtynių – negerbia tos nerašytos, mistinės ir virtualios sutarties.

 

Pirmas kėlinys – profai prieš mėgėjus

“Sūduva” šiandienos rungtynes pradėjo atbulomis kojomis. Nesisekė niekas.

Visų pirma, “Sūduva” košmariškai gynėsi. Praleido kvailą įvartį, kai baudos aikštelėje, mušant kampinį, visiškai laisvas buvo paliktas ko gero pavojingiausias tokiose situacijos “Atlanto” žaidėjas. Kur buvo vidurio gynėjai ir atraminis saugas – vienas dievas žino. Tematėme beviltiškai Gnedojų pasivyti bandžiusį Kecapą.

Velniškai neužtikrintai lošė abiejų kraštų gynėjai, nuolat leidę “Atlanto” žaidėjams pavojingai veržtis ir dar pavojingiau skersuoti į baudos aikštelę. Keliskart Rokas Gedminas sugebėjo išbėgti praktiškai vienas prieš Kardumą. Kiauri krašto gynėjai buvo šių rungtynių esminis motyvas nuo pradžios iki pat pabaigos.

Tuo tarpu aikštės viduryje “Sūduva” nuolat prarasdavo kamuolius – arba kaip nors keistai jį pamesdavo su kamuoliu bėgantis žaidėjas, arba perdavimas kažkodėl lyg į medį atsimušdavo į “Atlanto” žaidėją, kuris stovėdavo tolokai nuo “Sūduvos” žaidėjo, kuriam tas perdavimas būdavo skirtas.

Netikslus arba netinkamas perdavimas pirmame kėlinyje taip pat buvo dažniausias “Sūduvos” fintas paskutinėse atakos stadijose.

Tipiška situacija – Leimonas gauna kamuolį toli “Atlanto” pusėje, tada 15 s straksi su juo nežinodamas ką daryti, o tuomet atiduoda jį už 3 m stovinčiam Jankauskui, apsuptam trijų “Atlanto” gynėjų. Net ir nematęs rungtynių pilietis galėtų lengvai atspėti kaip ta situacija pasibaigė.

 

Marius Činikas

 

Ir kai apie 30 min. ėmė rodytis, kad “Sūduva” pagaliau išlygino žaidimą (tai yra, “Sūduva” ėmė padoriau stabdyti “Atlanto” atakas), Sylla įmušė antrą įvartį. Taip, įmušta buvo iš nuošalės, tačiau esmė juk tame, kad pirmiausia buvo leista iš baudos aikštelės laisvai smūgiuoti Maksimovui, o kai Kardumas smūgį šiaip ne taip atrėmė, tada šalia Syllos neatsirado nė vieno “Sūduvos” gynėjo.

Tuo tarpu apie “Sūduvos” atakas rungtynių komentatorius ir toliau dažniausiai kalbėdavo maždaug taip: “žaidėjas A nesuprato, ką nori padaryti žaidėjas B”.

Pažymėti galima ir tai, kaip lengvai bei efektyviai “senukas” Jokšas iš žaidimo išjungė Eligijų Jankauską, kuris pastarąjį mėnesį buvo vienintelis žmogus “Sūduvoje”, galintis nestandartiškai aštrinti puolimą.

O įdomiausia yra tai, kad “Atlantas” toli gražu nebuvo komanda, kurią matydavome pernai ar užpernai. “Atlanto” žaidimas nebuvo nei labai gražus, nei labai protingas, nei išskirtinai tikslus.

“Atlantas” tiesiog bėgo dukart greičiau, dėjo dukart daugiau pastangų spausdami “Sūduvos” žaidėjus aikštės viduryje ir iš paskutiniųjų kabinosi į kiekvieną kamuolį.

Kažkaip šiose rungtynėse buvo įprasta matyti, kaip “Atlanto” žaidėjas atiduoda netikslų perdavimą, tačiau tuoj pat pats sugeba kamuolį perimti, nes “Sūduvos” žaidėjai stovi ir žiūri, kol priešininkas bėga ir kovoja.

Aišku, “Atlanto” nervus gerokai atpalaidavo lengvai ir greitai įmuštas įvartis. Tai leido “Atlantui” atsitraukti giliau prie savo vartų ir siūlyti “Sūduvai” žaidimą pirmu numeriu. Tačiau itin aktyvus spaudimas aikštės viduryje tą “Sūduvos” dominavimą leisdavo dūmais tame pačiame aikštės viduryje.

Pirmo kėlinio apibendrinimas?

Futbolas į vienus vartus. Nuolat fundamentaliai braškanti “Sūduvos” gynyba ir beviltiškas puolimas, kurį Sarsanija “užrakino” vienu vieninteliu triuku – “išimdamas” iš žaidimo Eligijų Jankauską.

 

Antras kėlinys: energingas jaunimas prieš nuvargusius senjorus

Antrame kėlinyje niekas nepasikeitė. Pažiūrėjome 10 ramių minučių, o tada “Atlantas” įkalė antrą įvartį ir tuoj pat galėjo tai padaryti dar pora kartų. Praktiškai visi kartai – po kampinių, išskyrus tolimą Šimkaus smūgį, kurį “Sūduvos” žaidėjai ramiai stebėjo iš tolo.

Tuo tarpu antrasis įvartis labai priminė pirmąjį – Sylla lekia ant kamuolio, o štai Slavickas – eina. Todėl, natūralu, lieka toli už nugaros ir iš parterio stebi, kaip Sylla kalą tą patį kamuolį į praktiškai tuščius vartus. Net Kardumas, šiandien ne kartą “Sūduvą” gelbėjęs, ten jau nieko padaryti negalėjo.

Taigi, antras įvartis po kampinio, kai priešininkas į vartus muša būdamas visiškai laisvas.

Ir šių rungtynių klasika – Pavlovičius ir Janušauskas “saugo” aikštės krašte Maksimovą. Taip kultūringai saugo, kad Maksimovas, nusprendęs, jog du žaidėjus apeiti bus sunku, labai patogiai kelia kamuolį link “Sūduvos” vartų, nes “Sūduvos” gynėjai stovi per pora metrų nuo “Atlanto” saugo.

 

Admir Kecap

 

Viltis sužibo 66 minutę, kai pagaliau Kecapas atliko pirmąjį “Sūduvos” smūgį į vartų plotą. Smūgis buvo geras, tačiau situacija – greičiau atsitiktinė, o ne geros atakos rezultatas. Tiesą pasakius, tas įvartis parodė, kad “Atlantas” – toli gražu nėra toks kietas, kaip galėtum pagalvoti pažiūrėjęs rungtynių statistiką ar santrauką.

Laiko tuo metu dar buvo likę per akis. Tačiau paaiškėjo, kad tas smūgis taip ir liko vieninteliu padoresniu į vartų plotą.

Rungtynių scenarijus pernelyg nepasikeitė. Taip, “Atlantas” gintis ėmė dar atidžiau. Tiesa, kiekviena proga stengėsi patempti laiką ir sudeginti vieną kitą dešimtį sekundžių. Tiesa ir ta, kad į priekį nebesirovė taip, kaip ligi tol.

Tačiau ir toliau kapojosi dėl kiekvieno kamuolio. Kitaip nei “Sūduvos” stovykloje, “Atlanto” žaidėjams kamuolio praradimas nieko nereikšdavo, todėl tą kamuolį jie gan greitai ir vėl susigrąžindavo.

“Sūduvos” žaidimas netapo nei pavojingesnis, nei tikslesnis. Ir toliau galybė kamuolių būdavo prarandama po techninio broko. Galų gale, net Janušausko trauma buvo tokio pat techninio broko rezultatas – žaidėjas, lėkdamas visu greičiu, tiesiog įsirėžė į būrį priešininkų. Kokiu būdu jis ten planavo prasiveržti ir kodėl neatidavė kamuolio sienelei sužaisti – vienas dievas težino.

Kai “Sūduvos” žaidėjas išspirdavo kamuolį iš savo baudos aikštelės, jis praktiškai visada atitekdavo “Atlanto” žaidėjams. Kai “Atlanto” žaidėjai skeldavo kamuolį nuo savo vartų – kažkodėl dažniausiai kamuolys surasdavo “Atlanto” puolėjus ar saugus.

Gal taip nutikdavo dėl to, kad kamuolyje ir “Atlanto” žaidėjų sportbačiuose kokie magnetai įmontuoti buvo?

Rungtynių pabaiga priminė praeitas rungtynes su “Lietava”. Įvartį mušti reikia “Sūduvai”, tačiau komanda taip dažnai ir lengvai pameta kamuolius atakuodama, kad iš esmės matome tik priešininko atakas. O šios, kaip žinia, tokiu atveju yra skirtos ne įvarčiui mušti, o laikui deginti ir artinti komandą link pergalės.

Tiesa, kai liko kokios keturios pagrindinio laiko minutės, “Sūduva” jau neblogai užspaudė “Atlantą” prie vartų, bet ir tuomet išskirtinai pavojingų momentų nebuvo sukurta.

Taigi – visiškai pelnytas pralaimėjimas. Juk sunku laimėti, kai per rungtynes nesukuri nė vienos progos, o priešininkui leidi sukurti kokia 15. Aišku, visko futbole būna. Ir šiandien to “visko” galėjo būti. Jei tik “Sūduvos” gynyba būtų sužaidusi atidžiai ir neleidusi “Atlantui” taip lengvai įmušti poros įvarčių.

 

Išvados – Amen ar dar ne?

Po praeito turo, kai “Sūduva”, žaidusi labai nuobodų futbolą, nesugebėjo įveikti “Lietavos”, dar atrodė, kad panikos kelti nėra reikalo. Juk, kaip rašiau, viskas vis viena spręsis rungtynėse su pirmomis trimis komandomis.

Šiandien viskas ir buvo išspręsta. Visko gali būti, kad šis beviltiškas pralaimėjimas “Atlantui” ir bus kertinės šio sezono rungtynės, nubrauksiančios viską, ką “Sūduva” buvo pasiekusi iki šiol.

Nors iki šiol stengiausi nekreipti dėmesio į pesimistus, kalbėjusius, kad “Sūduva” neturi galimybių laimėti šiais metais medalius, tačiau šiandienos “Sūduvos” futbolas (o ne pats pralaimėjimas) liudija, kad komandą yra ištikusi rimta žanro krizė.

Taip žaisti su pagrindiniais varžovais sezono pabaigoje tiesiog negalima. Gali nesisekti, galima atleisti klaidas. Tačiau “Sūduva” šiandien Klaipėdos stadione atrodė… “neišsimiegojusi”. Šis rungtynių komentatoriaus epitetas geriausiai apibūdina komandos išvaizdą.

Kokios to priežastys – mes nežinome. Gal iš tikro žaidėjai buvo neišsimiegoję. Gal autobusas į Klaipėda buvo labai nepatogus ir be kondicionieriaus. Gal žaidėjus išmušė iš vėžių Klaipėdos stadiono plastmasė (jaučiu, šis faktas bus esminis Veselinovičiaus argumentas).

Konstatuoti tegalime tik tai, kad “Sūduva” šios dienos rungtynėms buvo visiškai nepasiruošusi. Spėju, niekas komandoje negalvoja apie tai, kaip reikia pasirengti kertinėms sezono rungtynėms – nuo trenerių iki paties Prezidento. Įtariu, kaip ir visais laikais, “Sūduva” tiesiog važiuoja “kovoti”. Kartais pasiseka, o kartais – ne. Jei taip yra iš tikro – tokia komanda iš tikro medalių nėra verta.

Pasidalink su draugais:

32 koment.

Komentuok!
  1. KestasSTPFL 2016, rugpjūčio 24 | 22:01 Atsakyti

    Labai nemalonus pralaimejimas. Tikejausi jog Suduva bus „ant bangos“ po pasismaginimo sy Svyturiu, deja…Neverta komanda medaliu su tokiu zaidimu ir nusiteikimu. Kazko daugiau si sezona nelabai ir tikiuosi.

  2. Dio 2016, rugpjūčio 24 | 23:10 Atsakyti

    Ne zaidimas ,o vargo vakariene.Ir taip ne pirmos rungtynes .Iki medaliu kaip pestiems iki Maskvos.Siandien nebuvo jokios taktikos ,jokio noro ,jokiu pastangu.Kazkodel daug zaideju zaidzia ne savo pozicijose.Vienintelis Kecapas atrode padoriau.Beje jis turetu zaisti krasto saugu ,one po puoleju ,vietoj nieko nerodancio Veliulio.Kecapas nera tipinis krasto saugas ,bet gudrus zaidejas ,daugiau laiko praleidziantis aikstes viduryje.Tokia schema buvo naudojama dar Gabrio komandoje kai zaidziama vienu isreikstu krasto saugu .Taip sudaroma persvara viduryje.Tokia taktika naudoja net elitiniai klubai ,kai krasto sauga retai pamatysi kraste.O balionu kilnojimu gali uzsiimti krasto gynejas.Musu atveju rinktines zaidejas,jeigu sugebetu pataikyt i kamuoli.

  3. Žiūrovas 2016, rugpjūčio 25 | 10:37 Atsakyti

    Aišku, futbolo ir alaus mėgėjus dubasinti kovine sudėtimi smagiau… Švyturiniai pasakojo, Sūduvos žaidėjai aikštėje išsidavė, kad jiems buvo duoti nurodymai spausti visas varžybas. WTF? Po keleto sunkių, fiziškai išsekinusių varžybų???

  4. griezhtas 2016, rugpjūčio 25 | 10:56 Atsakyti

    Čia dėl visko kaltas teisėjas, kuris vakar leido kapotis, vietoje to, kad rodytų atlantui įvairių spalvų korteles, o mūsų komanoj didžioji dalis žaidėjų bijo kapojimosi, todėl ir nežaidė, kad tik nebūtų iškirsti. Tik tokia saviguoda besugalvojau… aukso visik šiemet nebus :(

  5. s 2016, rugpjūčio 25 | 13:04 Atsakyti

    Teisėją vėl gali kaltinti nekaltinęs, bet esmė tame, kad jei ir būtų teisėjas kažką pakeitęs – tai labai minimaliai, vakar dienos rungtynėse Sūduva atrodė kaip bedantė, 0 progų, 0 nieko, jokios taktikos būvimo, žaidė arti vienas kito – kas palankiau Atlantui, jokių tolimų pasų iš gynėjų į puolėjų zoną, ir žaidėm tokiu stiliumi, kuris yra palinkesnis atlantui – jie susigrūdžia ir žaidžia kietai, tai jiem labai palanku. Nežinau, jau man iš tikro tiesą sakant atsibodo. Kiek galima nesuprantu… atrodo viskas gerai, gerai, ir vėl į duobę papuolam, mes tikriausiai vieninteliai, kurie papuola į duobę kas 2/3 mėnesius. Jau per tas praitas rungtynes su Lietava, matėsi, kad nieko gero neparodys Sūduva per šį mėnesį, žaidė labai labai labai nebūdingai sau. Kažkas vyksta viduje, nes kitokio paaiškinimo negali būti. Lyg su algom viskas ir gerai, mes tikriausiai su Žalgiriu vieninteliai klubai, kurie apmokam savo žaidėjus visados, kas mėnesį. O va, kad ir papuolė Trakai ar Atlantas į duobę, greitai iš jos išsikapstė, o mes nežinau.. Ta duobė kaip sakiau kas kelis mėnesius, ir tikriausiai jau neturėjo būti mūsų komandos a-lygoje žiūrint į tos duobęs dažnumą. Galit sakyti ką norit, bet man jau iš tikro atsibodo, ir nežinau ar žiūrėsiu kitas rungtynes su Žalgiriu, nenoriu sau nervų gadintis, šiais metais dar nei vienų rungtynių nepraleidau, bet va manau teks. Aplamai, užfiksuojam tą 4 vietą – ir keičiam visą Sūduvos komandą, įskaitant ir trenerius, reikia naujovių – kiekviena komanda, kuri buvo duobėje, turėjo kažką drąstiškai pakeisti, kad iš jos išsliptų, mes nesame išimtis.

  6. Anonimas 2016, rugpjūčio 25 | 16:37 Atsakyti

    Kaip visada – esam paskutiniai iš stipresniųjų. Absoliučiai visų sporto šakų statistika rodo, kad norint tapt čempionais nereikia būt visa galva geresniu už kitus. Pakanka aplenkt kitus per centimetrus, milisekundes ar vienu tašku! Bet mūsiškiai kažkodėl nesugeba nusiteikt net antro ketverto komandoms, ar tam pačiam Švyturiui. Tai kokie dar gali būt medaliai… Nei per suknistą nago juodymą nemokam įdėt šiek tiek daugiau pastangų. Aš jau ko gero pritarčiau griežtam pravalymui. Kad ir koks gerai žaidėjas bebūtų, jei pastangų nėra – tikrai nebus ir rezultato. Va kažkada atsisakėm įvarčius mušusio Ledesmos – žaidimas netgi pagerėjo. Dabar vėl reiktų įkrėst gero streso, jei nesugebama kitomis priemonėmis nusiteikt varžyboms

    • Anonimas 2016, rugpjūčio 25 | 17:37 Atsakyti

      Pritariu valymui. Man geriau 10 be galvos lakstanciu Baranovskiu tipo zaideju, nei 100 vaikstanciu Slavicku. Manau po sezono neliks trenerio ir balkanu desanto. O su kitais…kaip nuspres naujas treneris ir leis biudzetas. Bet kad permainu reikia–>faktas kaip blynas.

  7. sinonimas 2016, rugpjūčio 25 | 21:35 Atsakyti

    visų pozicijų gynėjai yra labai prasti. Ne geriau šiuo metu atrodo už šios lygos autsaiderių gynėjus. Galima pagalvoti, kad sąmoningai nori pabėgti nuo kamuolio, palikti erdves priešininkui, nes reikia ypatingų pastangų taip akivaizdžiai prastai ir nevykusiai gintis

    • . 2016, rugpjūčio 25 | 23:44 Atsakyti

      Pažiūrėjus į bet kurio iš gynėjų ketverto CV per stipru sakyti, kad gynėjai labai prasti. Problema ne individualiuose sugebėjimuose, o komandiniame gynėjų žaidime. O tokio išvis kartais atrodo, kad nėra – tik kažkoks nesuderintų pavienių veiksmų kratinys. Jei sugebėtume kiekvienose rungtynėse po 3-4 įvarčius įmušt, gal ir mažai kam ta gynyba rūpėtų, bet kai puolam gana padrikai, o ginamės dar blogiau, rezultatas apverktinas…

  8. vicko 2016, rugpjūčio 26 | 14:21 Atsakyti

    Ar matėt? Osmanai su Karčemarsku eliminavo Midtjyllandą iš EL. Nepadėjo nei matematika, nei Van der Vaartas… Nors aš prisipažinsiu bišk simpatizavau jiems, be reikalo Pione Sisto paleido.

  9. Algirdas 2016, rugpjūčio 27 | 20:42 Atsakyti

    Iš rinktinės trenerio E. Jankausko interviu: yra toks Eligijus Jankauskas, iš kurio gali užaugti tikrai geras futbolininkas. Jis jau dabar ne per toliausiai nuo rinktinės. Greitis, mąstymas, noras panaikina tuos metus.

  10. kranglys 2016, rugpjūčio 28 | 21:05 Atsakyti

    trumpos išvados – Žalgiris tiesiog darė ką norėjo, kaip norėjo, kada norėjo. Sūduva kankinosi. Buvo prastesnė visur. Baisus žaidimas. Reikia pokyčių

Naujas komentaras