FK Sūduva

FINALAS: SŪDUVA 0:2 ŽALGIRIS

Pro pustuštes Klaipėdos stadiono tribūnas ratą suka kareivių orkestras, dūduodamas linksmus maršus. Tribūnos jam atsako skystais plojimais. Maždaug taip atrodo LFF propaguojamas “futbolo populiarinimas”. Nepadėjo nė pora savaičių sukta reklama.

Stadionas yra tuščias, nes jame žaidžia dvi komandos, kurios miesto gyventojams nerūpi. O štai tų komandų gerbėjams iki stadiono yra 200-300 kilometrų. Tikėtis, kad Lietuvos futbolo klubo gerbėjas (ar “Lietuvos futbolo gurmanas” kaip sakė rungtynių komentatorius) važiuos 400-600 km (pirmyn-atgal) gali tik naivuolis arba biurokratas, kuriam rūpi padėti varnelę dokumente (“finalas surengtas”). Kadangi LFF bosų naivuoliais nepavadinsi, belieka sakyti, kad šios rungtynės dar kartą parodė jų biurokratinę prigimtį.

Tikra tiesa – visame pasaulyje įprasta tokias rungtynes žaisti neutraliuose stadionuose. Kai kalba eina apie Europos taures, stadionai netgi varžosi dėl teisės jas surengti. Lietuvoje situacija yra kitokia. Ir jei nori, kad tokios rungtynės taptų švente komandų gerbėjams – pasistenk jas “nuvežti” arčiau jų.

Tad vienintelis gražus vaizdas šių rungtynių tribūnose – ta vieta, kur stovėjo Pietų IV. Tai buvo vienintelė vieta stadione, kuri galėjo padėti suprasti, kad tai – taurės finalo rungtynės.

Nesvarbu – gerai tai ar blogai. Tiesiog taip yra. Ir jei šį faktą ignoruoji – esi kvailys. Tad sprendimo surengti LFF finalą neutralioje aikštėje, maksimaliai nutolusioje nuo miestų, kuriuose reziduoja žaidžiančios komandos rezultatas – tuščios tribūnos. Belieka padėkoti LFF vadams už eilinį “pasiekimą” populiarinant Lietuvos futbolą.

 

Pirmas kėlinys

Rungtynės mums prasidėjo liūdna žinia – Valentinas Baranovskis, žaisdamas už antrąją “Sūduvos” komandą (kokio velnio jis ten buvo siųstas?), gavo tokią traumą, kad šiemet jo aikštėje tikrai nebepamatysime.

Paminėti verta dar vieną įdomų faktą – pirmą kartą naujaisiais laikais “Sūduva” į Lietuvos taurės finalą pateko legendiniais 2002 m. Vienintelis tų rungtynių žaidėjas, kuris aikštėn ėjo ir šiandien – Tomas Radzinevičius. Tomas į finalą grįžo po 14 metų. Tą kartą “Sūduvai” ko gero svarbiau buvo ne laimėti taurę, o tai, kad finalas leido pirmą kartą išvažiuoti į Europą.

Šiemet – viskas kitaip. Vietą kito sezono Europoje “Sūduva” jau turi, tad pagalvoti buvo galima ir apie taurę. Be abejo – kitokia ir pati “Sūduva”. Jei tą kartą lošė ką tik Pirmą lygą palikę mėgėjai, šiandien aikštėje – visiškai profesionalus futbolo klubas. Nepavyko ir šį kartą. Tad Tomui dar teks luktelėti, kad galėtų į savo biografiją įrašyti ir laimėtą Lietuvos taurę.

Rungtynes pradėjusi “Sūduvos” sudėtis buvo gan tipinė. Būtent tokią komandą dažniausiai matydavome pastaruoju metu. Vienintelis rimtesnis pokytis – vietoje traumą gavusio Baranovskio krašto saugu tapo Andro Švrljuga, kuris pastaruoju metu į aikštę grįžo, tačiau dažniausiai pasirodydavo po keitimo. Švrljugos virsmas saugu taip pat mūsų smarkiai neturėjo stebinti. Čia šį žaidėją mėgino ir Veselinovičius, o ant suolo palikti šiuo metu puikiai žaidžiantį Marių Činiką nebuvo jokios prasmės.

 

Ernestas Veliulis

 

Po startinio švilpuko – intensyvus, tačiau apylygis žaidimas. Per pirmas 15 minučių kamuolys dažniau gyveno aikštės viduryje, nepaisant to, kad “Žalgiris” rengė pozicines atakas, o “Sūduva” – kontratakavo.

Pavojais pakvipo tik 15 min. – kai Kaludjerovičius pateko į nuošalę, mėgindamas iššokti vienas prieš Kardumą, Radzinevičius nepataikė į vartus iš baudos aikštelės, o po poros minučių – labai pavojingai mušė Slijngardas. Dar po poros minučių – geras Radzinevičiaus perdavimas į baudos aikštelę ir jau pavojingai muša, tačiau į vartus nepataiko Švrljuga.

Tad praėjus 20 min. galėjome padaryti labai gerą išvadą. Kaip baigsis šios rungtynės – nežinia. Tačiau jei taip “Sūduva” žais likusias sezono rungtynes – apie medalius bus galima rimtai galvoti. “Sūduva” žaidė atsargiai, tačiau intensyviai ir tiksliai.

Mus džiuginti galėjo du dalykai (aišku, turint omeny tai, kokį žaidimą “Sūduva” rodė šiemet).

Viena, akivaizdžiai atsirado daugiau bendrų veiksmų gynyboje. Žaidėjai gerai judėjo ir ypač tvarkingai dvigubindavo gynybą prieš kamuolį turinčius varžovus. Tvarkingai būdavo uždengiamos ir zonos, kamuoliui keliaujant iš vienos pusės į kitą. Tokios gynybos šiais metais mes matėme ne tiek daug. Vienintelė kiek trūkinėjanti “Sūduvos” grandinės dalis buvo Darius Isoda, kuriam vis nesisekdavo padoriai išmušti kamuolio iš savo baudos aikštelės.

Kita dalykas – komanda neblogai pereidavo iš gynybos į ataką. Aišku, šis privalumas – gan sąlygiškas.

Bėgant minutėms, ėmė aiškėti rungtynių scenarijus – gan ryški “Žalgirio” persvara (aikštė, kamuolys, žaidimas) ir “Sūduvos” gynyba bei kontratakos. Tačiau “Sūduvos” atgimusius sugebėjimus greitai peršokti į puolimą puikiai rodė, kad ir 27 min. situacijas, po kurios geltoną užsidirbo Blagojevičius, o ataką Klimavičius sustabdė taip pat tik atlikdamas kortelės vertą pražangą prieš Radzinevičių.

Pirmas kėlinys maždaug taip ir nukeliavo iki pertraukos – “Žalgris” atakavo, “Sūduva” – kontratakavo. Ir vieni, ir kiti geriau gynėsi, nei puolė. “Žalgiris”, kaip ir buvo galima tikėtis, atrodė solidžiau. “Sūduva” klaidų praktiškai nedarė – tuo galima ir pasidžiaugti.

Vienintelis dalykas, kuris galėjo nustebinti – kietas “Sūduvos” požiūris į dvikovas ir pora užtikrintų geltonų kortelių. Tiesa, Radzinevičiaus kortelė buvo milimetrinė – ir jis, ir Klimavičius keliavo link kamuolio ištiestom kojom, bet Klimavičius buvo pusę sekundės greitesnis, todėl kortelę gavo Tomas. Jei būtų atvirkščiai – su geltona būtų likęs “Žalgirio” žaidėjas.

Šie niuansai nėra reikšmingi. Esmė – kad ir kaip tokios situacijos nepatiktų priešininko komandos gerbėjams, tai – standartinis šiuolaikinio futbolo elementas, rodantis tik tai, kad komanda ginasi maksimaliai kietai. Tokio žaidimo “Sūduvai” šiemet velniškai trūko – kortelių komanda rinko mažai, o ir tų pusę gaudavo ne už žaidybinius veiksmus, bet už diskusijas su teisėjais.

Apibendrinant pirmą kėlinį, galime drąsiai teigti, kad Čeburinas komandą rungtynėms paruošė gerai ir bent jau pirmą kėlinį Dambrauską nugalėjo. Jei tose rungtynėse, kur “Žalgiris” sukalė keturis įvarčius, šios komandos krašto saugai nuolat nardė už “Sūduvos” gynėjų nugarų, tai šiandien tokių triukų nepamatėme nė vieno.

Gaunasi taip, kad atsisakiusi Veselinovičiaus “atakuojančio” futbolo, “Sūduva” tik išlošė. Tiesą pasakius, tai buvo aišku dar Veselinovičiaus laikais. Tad galime tik pasidžiaugti, kad “Sūduvoje” atsirado treneris, kuris pamėgino praktiškai šią tiesą aikštėje pritaikyti.

 

Antras kėlinys

Galėjome tikėtis, kad antrajame kėlinyje ypatingų pokyčių žaidimo plane nebus. Greičiausiai “Žalgiris” ir toliau masyviau atakuos, o “Sūduva” – ir toliau intensyviai ginsis. Šį scenarijų galėjo pakoreguoti tik bet kurios komandos įvartis.

Taip ir nutiko – ypatingai futbolas nepakito.

“Žalgiris” šiek tiek sustiprino spaudimą. “Sūduvai” tapo sunkiau pereiti į ataką, nes “Žalgiris”, praradęs kamuolį, iškart mesdavo maksimalias pajėgas tam kamuoliui perimti (įprastas šios komandos žaidimo elementas).

Čia labai svarbu buvo tai, kad “Sūduva” neužsidarė akloje gynyboje ir maždaug po 10 “Žalgirio” apgulties minučių surengė poros minučių “Žalgirio” vartų mini-apsiaustį. Pavojaus “Žalgirio” vartams nekilo, tačiau žaidimas buvo bent šiek tiek aplygintas.

Po to futbolas iš tikro grįžo į pirmo kėlinio scenarijų. Kitaip tariant – aprimo. “Žalgiris” ramiai atakavo, “Sūduva” – ramiai gynėsi ir mėgino kontratakuoti. Neblogos, įtemptos, tačiau nelabai pavojingos rungtynės.

O tada “Sūduva” praleido klasikinį šiam sezonui įvartį. Viskas vyko lyg sulėtintame filme, todėl tiesiog idealiai galėjome matyti dvi grubias “Sūduvos” gynybos klaidas. Gal net tris – jei įtrauktume ir Kardumą.

Mikoliūnas nukeliauja į patį aikštės kraštą ir griūdamas, šiaip ne taip, atlieka prastoką perdavimą į “Sūduvos” baudos aikštelę. Šalia buvęs Leimonas tik simboliškai kilstelėjo koją. Kamuolys pakilo aukštai ir lėtai nusileido kažkur apie 11 m tašką. Kodėl to lėtai sklendžiančio kamuolio nepasiėmė Kardumas? Greičiausiai žino tik jis. Gali būti, kad vartininkas buvo tikras, jog už varžovą gerokai aukštesnis Isoda lengvai su šiuo perdavimu susitvarkys. Isoda ne tik nesusitvarkė – tiesą pasakius, jis šioje situacijoje tapo lygiai tokiu pat statistu, kaip ir Leimonas prieš pora sekundžių.

Štai ir viskas.

Optimistinis pirmas kėlinys, rami antro kėlinio pradžia. Tikėtis pergalės mes galbūt ir negalėjome – tam ypatingų argumentų “Sūduva” mums nesuteikė. Tačiau, žinia, taurės rungtynės laimėti galima ir be pergalės. O štai, kad nutempti šias rungtynes iki 11 m baudinių “Sūduva” gali, mums buvo aiškiai parodyta.

Tačiau lygiai taip pat visi puikiai žinome, kad vienos klaidos tokiose rungtynėse gali būti per akis pralaimėjimui. “Sūduva” per pora sekundžių atliko bent tris ir situacija tapo maksimaliai sudėtinga.

 

Admir Kecap

 

Čeburinas labai greitai aikštėn suleido tris naujus žmones – Eligijų Jankauską, Akulininą ir Kecapą. “Sūduvai” nieko kito ir nebeliko, kaip mesti daugiau pajėgų į puolimą ir rizikuoti rungtynes baigti arba lygiosiomis, arba praleidus dar pora įvarčių.

“Sūduva” iš tikro sugebėjo surengti keletą tokių atakų, kokių nebuvo pavykę pagaminti iki šiol. Tačiau nė viena iš jų nepasibaigė pavojingais smūgiais.

Ko gero pavojingiausią situaciją likus trims minutėms pagamino puikiai sužaidęs Kecapas. Apeitas Slijngardas ir uždirbtas pavojingas baudos smūgis, kurį “Sūduvai” pavyko paversti smūgiu į vartus. Tiesa, Slavickas į vartus nepataikė ir šį epizodą daug kartų galėtų pažiūrėti Isoda – į vartus Slavickas nepataikė, nes jam į šoną kaip reikalas buvo įsikibęs Vaitkūnas.

Tai buvo paskutiniai “Sūduvos” argumentai šios dienos puolime.

 

Kas toliau?

Tai yra amžinas klausimas, kurį tenka rašyti vietoje klasikinio “išvados”.

Kažin ar kas šiandien statė už “Sūduvos” pergalę. “Sūduva”, esanti tranzite tarp dviejų trenerių, šiandien “Žalgiriui” nusileidžia visais žaidimo komponentais.

Vienintelis “Sūduvos” šansas šiandien galėjo būti maksimali gynyba ir tikėjimas, kad klysta net ir “Žalgirio” žaidėjai. Tad Čeburino taktika buvo visiškai teisinga.

“Žalgiris” prie “Sūduvos” vartų nesukūrė nė vienos iš tikro pavojingos situacijos – panašiai kaip ir paskutinėse šių komandų rungtynėse. Tačiau vienos klaidos pakako, kad rungtynės nuplauktų.

 

FK Sūduva

 

Visi koziriai buvo “Žalgirio” pusėje. Tad mane ir nudžiugino tos dvi raudonos kortelės rungtynių pabaigoje, kurios rodė, jog “Sūduvos” žaidėjai šiandien nebuvo nusiteikę paisyti kozirių ir racionalaus proto, sakančio, kad laimėti prieš “Žalgirį” nėra jokių šansų.

Banguojančiai šio sezono “Sūduvai” LFF taurės finalas – jau geras pasiekimas. Tokio pasiekimo mes seniai neregėjome.

Akivaizdu, kad Čeburinas mėgina komandos žaidimą pakoreguoti tam, kad jis taptų efektyvesnis, labiau nuspėjamas. Kad duotų ne grožį, o rezultatą. Tad šias rungtynes galime laikyti puikia treniruote, kuri, tikiuosi, padės komandai sėkmingai užbaigti sezoną.

Ir jei “Sūduva” panašiu stiliumi žais likusias sezono rungtynes, galbūt mums net nereikės prašyti futbolo dievų pagalbos.

Tad belieka padėkoti komandai už kovą ir palinkėti tokio pat susitelkimo likusiuose žaidimuose.

Tags Žalgiris

Pasidalink su draugais:

42 koment.

Komentuok!
  1. Panasu 2016, rugsėjo 25 | 17:31 Atsakyti

    Pašalinti: 90 min. Andrija Kaludjerovič („Žalgiris“); 90 min. Algis Jankauskas, 90+3 min. Marius Činikas ir Vaidas Slavickas („Sūduva“). Panasu kad teisybe jog slavickas pasalintas

  2. Anonimas 2016, rugsėjo 25 | 18:13 Atsakyti

    LFF padarė absurdišką sprendimą rengti finalą Klaipėdoje, kurioje ir taip netrūksta A lygos komandų futbolo ir kuri yra labiausiai nutolęs miestas nuo Vilniaus ir Marijampolės. Kodėl finalas nebuvo rengiamas, pavyzdžiui Alytuje? Net Tauragėje būtų didesnis susidomėjimas, nei Klaipėdoje.

    • carlos 2016, rugsėjo 25 | 21:42 Atsakyti

      čia kai prie teisėjavimo prispist neišeina, tai reik prie teisėjo :) nors šiaip rimtai labai naudinga stumbrui kad žalgiris, o sūduva laimėjo.

      • jotvingis 2016, rugsėjo 25 | 22:12 Atsakyti

        Ne prie teisėjo, o prie stumbro prezidento, nors gal prie teisėjo, nors ne, prie stumbro prezidento, o gal vis dėl to prie teisėjo…
        Su pergale jūs buvot vertesni 😉 bet tai nekeičia fakto, kad pusfinalio varžovų prezidentas teisėjauja finalo varžyboms.

  3. Varvalas 2016, rugsėjo 25 | 22:03 Atsakyti

    teisėjo vaidmenį atlikęs personažas persistengė su tuo pendeliu (bauda buvo apie pusantro metro už baudos aikštelės ribų), nes nugalėtojas ir taip jau buvo aiškus. Šiąnakt maždaug tokį sapną sapnuosiu. Sėdime su Leimonu ir Isoda pašešupy ir žiūrime kaip kiti balionėlius leidžia. Vienas iš jų tik pyst į galvą ir pabundu.

  4. Jonas | SDV 2016, rugsėjo 25 | 22:17 Atsakyti

    Jo, su teisėju LFF piaras tai smarkiai sufeilino. Net ne dėl to, kad kaip nors ten blogai teisėjavo, tiesiog tai yra piarinis feilas ir tiek. O kad pendelį įrašė už pražangą už baudos aikštelės – tas irgi tiesa. Nepaisant to, kad Žalgirio žaidėjas sugebėjo nugriūt baudos aikštelėje.

    Deja, liūdna tiesa ir ta, kad vietoje futbolo apie teisėjus diskusijas varinėjam. Gal dėl to, kad apie patį futbolą mažai ką pasakyt begali.

    Sūduva iš tikro ypatingų šansų neturėjo. Kelios padoresnės atakos iš tikro pavojingais smūgiais nesibaigė, o va bankę prasileido niekingą. Nes Žalgiris ypatingų progų taip pat neturėjo. Ir teisėjai įtakos nei vienu, nei kitu atveju jokios neturėjo.

    Apibendrinant – Sūduva sužaidė gerai – tiek kiek gerai gali šiandien prieš Žalgirį sužaist. Gal net labai gerai sužaidė. Bet kad laimėtum, šį kartą reikėjo sužaisti geriau nei gerai.

  5. UCCM 2016, rugsėjo 25 | 22:36 Atsakyti

    Parašysiu iš savo pusės
    Ačiū Dievui, kad finalas yrea neutralioje aikštėje (nors šį kartą LFF labai stengėsi, kad taip nebūtų).
    Tai dar šiek tiek išlaiko šventinę atmosferą. Jei būtų tas mačas Vilniuje, jos absoliučiai nesijaustų.
    Nieko baisaus yra atkelti šikną ir nuvažiuot tuos vos 300 km. Šalelė mūs tokia, kad rytą išvažiavęs,jau vakare grįžti kur iš kur bevyktum.
    Ir kalbu ne tik apie ultras. Taip, mes tą finalą išpopuliarinome, pradedant Marijampole su Ekranu ir tolesniais mačai, kur surengdavome futbolo atmosferą ir tuo vėliau patraukėme atvykti ir žmones iš centrinės tribūnos. Kad tą gali padaryti Vilniaus centrinė, negali Marijampolės (nors joje renkasi matyt daugiau žmonių šiaip į mačus), tai jau ne LFF gal kaltė?
    Apskritai siūlau LFFui nutarti kur daryti finalą prieš prasidedant turnyrui. Tik primygtinai – ne miestuose, kur yra A lygos komandos. Kur žmonės mažiau išlepinti futbolo, kaip tai buvo Telšiuose.
    O Klaipėdoje susirinko panašiai tiek žmonių, kiek į Atlanto Žalgirio mačą pusfinalyje, kur buvo labai giedota, kad anųjų buvo labai daug.

  6. Jonas | SDV 2016, rugsėjo 25 | 23:02 Atsakyti

    Visiškai suprantu tavo griežtą nuomonę. Ypač tinkamai skamba stadiono nustatymas prieš turnyrą ir finalo žaidimas ne A lygos stadionuose (jei tik tokių stadionų pakaktų bent penkiems metams į priekį).

    Iš kitos pusės, pats puikiai žinai, kad toje mūsų šalelėje negalioja daugybė futbolo ritualų, kurie puikiai veikia kitur.

    Viena iš fundamentaliausių dalykų, kurių nėra – besąlygiško savęs tapatinimo su komanda trūkumas. Todėl negali pykt ant žmonių, kurie 400/600 km kelionės atveju ima svarstyti daugybę praktinių klausimų – ar noriu klubui paaukot dieną? ar galiu sau leist išleist tiek pinigų kelionei ir t.t. Toje pačioje Marijampolėje į rungtynių galą kartais girdisi reikalavimai grąžinti du eurus už bilietus, jei tik komanda pralaimi.

    Žodžiu, nenoriu aš įsileist į svarstymus – blogai tai ar normalu. Aš sakyčiau – normalu, kai dauguma komandų nė nebando to tapatinimosi kaip nors paskatint. Tačiau diskutuoti nėra prasmės, nes išvados visada bus tos pačios.

    Tačiau, galvoju, jei futbolo biurokratai nusileistų iš savo dramblio kaulo bokštų, tai gal ir suprastų, jog vien begalinės reklamos nepakanka, kad tas tūlas pilietis minėtus kilometrus pasivažinėtų. Ir esu tikras, kad jei rungtynės būtų vykę kad ir Vilniuje – šventė būtų keliskart didesnė. Aišku, ultroms ši logika negalioja, tačiau va tie kiti retkartiniai piliečiai tikrai būtų savo šinkas nuo telikų pakėlę.

  7. UCCM 2016, rugsėjo 25 | 23:25 Atsakyti

    Būten, kad Vilniuje nebūtų. Būtent, kad šventės atmosferos ten nepavyktų sukurt. Būtų eilinis atėjimas, aki į eilinį mačą ir išėjimas iš jo. Kaip tu sakai – be jokio ritualo.
    Priminsiu, kad taurės finalai, su šventės atmosfera praktiškai prasidėjo nuo to finalo Marėje, kai sugebėjome atvežti ne kokį vieną autobusą (kas būdavo anksčiau per finalus, kur dalyvavom mes) ir parodėme, kad tai gražu ir šventiška.
    Ir taip tikrai nebūtų buvę Vilniuje.
    Dabar Klaipėdoje to šventiškumo buvo kur kas mažiau (pabodo jau pastovios pergalės…), bet Vilniuje būtų buvę dar mažiau.
    Nes šventė neišmatuojama žiūrovų kiekiu. Jei finale žaistu Stumbras ir Trakai, tai ir prie pilno stadiono jokios šventinės atmosferos nebūtų.
    Ne. Taurės finalas turi būti būtent neutralioje aikštėje, esu tuo visiškai įsitikinęs.

  8. Diviriks 2016, rugsėjo 25 | 23:33 Atsakyti

    Rungtynės priminė paskutinį Sūduvos – Žalgirio susitikimą Marijampolėje. Tada per vargus ištraukėme lygiąsias. Šįkart nepasisekė. Jei ne tas kvailas pirmasis įvartis, galėjome kabintis pratęsimo, bet ne daugiau, nes daugiau ir nebuvome verti, nebent būtų nusišypsojusi sėkmė įristi kokį neplanuotą įvartį. Kovojome ir stengėmės – komandai priekaištų neturėčiau.

    Įsiminė A. Jankauskas. Gavęs raudoną kortelę traukė link rūbinės, tačiau jį vapėdamas užsipuolė Nikoličius. Algis neliko skoloj ir atsakė atgal, netgi jau buvo beeinąs link jo, bet susilaikė, nors galėjo tą rubuilį gerokai pakratyti už pakarpos… :)

    Žodž, beliko A lyga. Ir artimiausi turai su Spyriu/Uteniu, komandomis, kurioms tos rungtynės bus mirk arba gyvenk – lengvo gyvenimo nežada…

  9. Diletantas 2016, rugsėjo 25 | 23:44 Atsakyti

    Stadionai pretendentai (ne A lyga) finalui keliems metams į priekį: Tauragė, Kėdainiai, Šiauliai, tas pats Panevėžys, Alytus

  10. Remis 2016, rugsėjo 26 | 09:37 Atsakyti

    Jei finalas būtų vykęs Kaune, manau futbolas būtų išlošęs daugiau. Ir neutralu, ir arti – tiek vieniems, tiek kitiems.
    Dėl raudonų kortelių. Drausmės komitetas turi teisę priimti sprendimą, ar nuobaudas skirti ir lygai, ar ne. Ypač, jei bus koks įrašas apie nesportinį elgesį.

  11. Jonas | SDV 2016, rugsėjo 26 | 10:16 Atsakyti

    O, gerulis:) Žėk, gal ir bus taip, kad Stumbro prezidento parodytos raudonos kortelės turės rimtos įtakos būsimiems rezultatams:)

    • carlos 2016, rugsėjo 26 | 11:11 Atsakyti

      kaip čia besuksi, bet stumbrui žymiai geriau yra jei sūduva nugalės kauno žalgirį ir taip praktiškai garantuos konkurentų iškritimą į žemesnę lygą.

  12. Jonas | SDV 2016, rugsėjo 26 | 11:48 Atsakyti

    ai, žinai, kai pereinam į štai tokį konspiracijų lygį, tai praktiškai visi variantai galioja ir yra įmanomi:) tokia jau ta konspiracinių teorijų prigimtis:) o va pačiam Stumbrui, man rods, apskritai nelabai rūpi, nei kas Lietuvos lygoj dedas, nei kas ten tam mieste iš K raidės vyksta. Manau, to klubo savininkams didelio skirtumo nėra kur žaist – Kaune, Utenoj, Jonavoj ar Naujojoj Akmenėj

    • carlos 2016, rugsėjo 26 | 12:37 Atsakyti

      iš idėjos taip, tik kad būtų sunku pagrįsti kodėl kauno savivaldybė skiria pinigus klubui iškritusiam įė antrą lygą, o neskiria esančiam aukščiausioje.

        • carlos 2016, rugsėjo 26 | 15:23 Atsakyti

          kauno spyris/žalgiris yra remiamas savivaldybės, kauno stumbras ne, jeigu kauno žalgiris iškris į 1 lyga, bus sunku pagrįsti savivaldybės klerkams, kodėl ne stumbras yra remiamas.

          • Wayn 2016, rugsėjo 26 | 15:40

            Patvirtinus šių metų biudžetą abi komandos ruošėsi A lygai.
            Kauno Žalgiris kitą sezoną dar gali žaisti A lygoj.
            Mes nežinome kaip bus skirstomi Kauno savivaldybės pinigai kitąmet ir tam neturime jokios įtakos 😉

          • carlos 2016, rugsėjo 26 | 16:47

            tai prie ko čia gali ar negali, gi ir rašau, akd stumbrui tai jokiu būdų nenaudinga, o ne kad nežais kažkaip. skirstymo logikos mes nežinom, todėl ir sakau, kad sunkiau būtų pagrįsti jeigu spirdžius iškristu.

  13. Wayn 2016, rugsėjo 26 | 17:00 Atsakyti

    Nelabai suprantu pirmo sakinio minties, kas čia kam nenaudinga.
    O pagrįsti gal būtų sunku, gal būtų lengva, bet čia iš serijos, kas būtų, jeigu būtų.

    • carlos 2016, rugsėjo 26 | 17:45 Atsakyti

      spyrio išlikimas stumbrui niekaip nereikalingas, nes a) ir šiaip konkurencija nereikalinga b) savivaldybės pinigai
      savivaldybė gali a) iš viso kitais metais neskirti pinigų
      b) skirti spyriui nepaisant jo išskridimo
      c) skirti stumbrui kaip vieninteliam klubui a lygoje

      jeigu spirdžius išlieka tai taip ar taip skiria spirdžiui.

      taigi kaip bežiūrėsi spiržiaus iškritimas stumbrui yra naudingas, jeigu ne finansiškai tai bent morališkai

        • kfz versicherung typklassen 2012 tabelle 2017, vasario 2 | 18:41 Atsakyti

          The good news is, certifying companies remove most of the issue through providing an impartial rank which is recognized and acknowledged by virtually every supplier along with collectors’ within numismatics. If you don’t individually learn how to rank money, don’t acquire loose change that haven’t but recently been on their own certified or perhaps rated.

        • kredit deutschland zins schulden deutschland 2017, vasario 8 | 17:54 Atsakyti

          NO NEVIM, ME TO TEDA PEKNE VYTACI, napr. "f" a "s" se pisou uplne stejne, velke pismena jsou jak z kosmu atd…napred jsem si to musel prepsat do normalni nemciny a az pak to prekladat…jo Vlku, a uz jsem psal tomu panu Gregorovi – je to lezec a jeskynar "Celofan", co uz dlouho zije v Kanade…zda nema toho stareho pruvodce…tak jsem zvedavPok

  14. Anonimas 2016, rugsėjo 27 | 13:26 Atsakyti

    Grįžtant prie temos, tai mūsiškių laukia sunkus šeštadienis – Kauno Spyriui žūt būt reikalingi taškai. Todėl atsipalaiduot jokiais būdais negalima

Naujas komentaras