Predrag Pavlovič

27: SŪDUVA 2:0 KAUNO ŽALGIRIS

Šiandien „Sūduva“ iškovojo vieną lengvesnių pergalių šiais metais. Kažin ar to buvo galima tikėtis, ypač prisiminus, kad „Kauno Žalgiris“ dar neseniai sugebėjo imti tašką žaisdamas prieš „Atlantą“.

Tiesa, tobulomis šių rungtynių nepavadinsi. Klaidų ir visokių nesąmonių buvo per akis. Tačiau nebuvo tokių dalykų, kurie kaip nors rimčiau būtų gręsę taškų praradimu. Greičiau būtų galima sakyti, kad jie sutrukdė laimėti didesniu skirtumu.

 

Nauja “Sūduvos” sandara

Nors “Sūduvos” žaidėjų komplektas nėra didelis, tačiau komandos variantų šiais metais matėme begalę. Labiausiai tie variantai į akis krenta dėl to, kad dėl žaidėjų trūkumo kai kuriose pozicijose, jas neretai užima kitų pozicijų žmonės.

Šiandien “Sūduva” aikštėn ėjo be keturių įprastinių startinės sudėties žaidėjų – be Baranovskio, apie kurio traumą jau žinojome ir be Radzinevičiaus su Isoda, apie kurių problemas išgirdome tik šiandien. Įdomu ir tai, kad ant suolo liko Činikas. Vidurio gynėju tapo Leimonas, nauju krašto gynėju – Švrljuga (turint omeny, kad kelis pastaruosius kartus Andro žaidė saugu). Po ilgos pertraukos startinėje sudėtyje pamatėme Nerminą Jamaką. Tokią pat galimybę pirmą kartą gavo Leonidas Akulininas.

Tiesa, kai rungtynės prasidėjo, tiksliai nubraižyti “Sūduvos” žaidėjų išsidėstymą aikštėje tapo gan sudėtinga. Štai Švrljuga buvo ko gero aktyviausias krašto saugas. Jo krašte Kecapas pasirodė tik į pirmo kėlinio pabaigą, o iki tol makalavosi kažkur viduryje. Panašiai plaukiojo ir vidurio žaidėjai – Janušauskas, Jamakas ir Pavlovičius.

 

Pirmas kėlinys

“Sūduvos” žaidimas nebuvo prastas, tačiau – mažumą chaotiškas. Galima pasidžiaugti tik dėl to, kad kelis ankstesnius kartus, kai “Sūduvai” tekdavo sužaisti be Tomo Radzinevičiaus, komanda atrodydavo žymiai prasčiau – ypač atakuodama.

Atakavo “Sūduva” neblogai, tačiau dažniausiai įdomesnės atakos pasibaigdavo kokiu nors nemaloniu broku paskutinėse stadijose (kamuolį lygioj ir tuščioj baudos aikštelės vietoje pametę Slavickas su Veliuliu ar į kamuolį nepataikęs Jamakas). O štai didžiausi pavojai prie Kauno komandos vartų kilo arba po grubių jos klaidų (Jankausko smūgis galva), arba po tolimų smūgių (dukart į vartų konstrukciją pataikę Slavickas ir Janušauskas). Tas galėjo stebinti, nes tolimi smūgiai šiais metais yra labai retai naudojamas “Sūduvos” ginklas.

Pliusą dėti komandai buvo galima ir už tai, kad “vadovavimą” kėliniui pasidalino keli žaidėjai. Jei rungtynių pradžioje dažniausiai komentatorius minėjo Švrljugos vardą, tai antroje kėlinio pusėje dažniau su kamuoliu matėme Jamaką, Kecapą ir Janušauską.

O va gynyba nerimo kėlė. Aišku, komanda stengėsi didesnėmis pajėgomis spausti “Kauno Žalgirį”, todėl krašto gynėjai daugiau laiko leido atakuodami, nei gindamiesi. Tačiau “Kauno Žalgiris” nėra ta komanda, kuriai net ir su tokia rungtynių schema galėtum leisti kurti progas. Tačiau bent kelis pavojingus momentus Kauno komanda prie “Sūduvos” vartų sukūrė, o vieną kartą tik Algio Jankausko profesionalumas leido išsigelbėti nuo įvarčio. Ko gero šią situaciją apskritai galėtume laikyti pavojingiausia pirmo kėlinio proga.

 

Ar yra pamaina Radzinevičiui?

Kai Tomas negali žaisti, šį klausimą neišvengiamai turime užduoti. Panašiai klausdavome ir sezono pradžioje, kai starto sudėtyje šansą gaudavo Laukžemis. Šis žaidėjas Radzinevičiaus pakeisti nesugebėjo.

Šiandien tokią galimybę gavo “Sūduvos” naujokas iš Donecko “Šachtariaus” – Leonidas Akulininas. Ir šis žaidėjas sužaidė visiškai tinkamai. Tad drįsčiau teigti, kad antrą padorų puolėją “Sūduva” turi.

Galėtum sakyti, kad ukrainietis ypatingų stebuklų nerodė. Tačiau Lietuvoje stebuklingų žaidėjų pasitaiko retokai. Labiau tokiu atveju reikia žiūrėti, kaip žaidėjas atlieka jo pozicijai būtinus “kasdienius” darbus.

Ir štai tokiu požiūriu Akulininas visiškai pasiteisino. Būdavo ten, kur puolėjas ir privalo būti – ten, kur keliaudavo kamuolys. Buvo pakankamai judrus, o tai reiškia, kad priešininko gynyba turi nuolat tokį žaidėją stebėti. Kai reikėdavo – kamuolį palaikydavo arba tinkamai jį permesdavo į kraštus atakuojantiems kolegoms.

 

Antras kėlinys

Po pertraukos rungtynės prasidėjo “Sūduvos” bandymu masyviai užspaust “Kauno Žalgirį” prie vartų, tačiau visas pastangas ir toliau griovė techninis brokas. Galbūt dėl to “Sūduvos” treneriai labai greitai vietoje Jamako išleido Eligijų Jankauską. Kadangi komandines pastangas iki įvarčio nuvesti trukdė visokios smulkios klaidos, galbūt tikėtasi, kad šiuos trūkumus galės kompensuoti šio žaidėjo greitis ir individualūs sugebėjimai.

Beje, “Sūduvos” schemos aikštėje ir toliau buvo labai chaotiškos. Tai Leimonas kamuolį nusivarydavo iš vidurio gynėjo zonos vos ne prie “Kauno Žalgirio” vartų, tai Slavickas atsidurdavo vos ne vidurio puolėjo vietoje. Labiausiai keista buvo matyti visiškai apleistus puolimo kraštus. Veliulis nuolat atsidurdavo aikštės viduryje, o Kecapas kitame krašte pasirodydavo tik retkarčiais.

Štai toks akivaizdus žaidybinės tvarkos trūkumas buvo labai keistas. Juk atrodė, kad su šia problema “Sūduva” jau susitvarkė, ypač po to, kai į komandą atvažiavo Čeburinas. Belieka tikėtis, kad šis niuansas buvo nulemtas mažumą išsiderinusios sudėties ir to fakto, kad šalia aikštės nebuvo Čeburino.

Aišku, galbūt šią kritiką galima mesti į šiukšlių konteinerį, nes būtent panašus žaidimas ir atnešė pirmąjį įvartį, kuris iškart išsprendė šių rungtynių klausimą. Būtent Švrljuga iš krašto atliko puikų perdavimą, kuris surado baudos aikštelėje visiškai laisvą Pavlovičių.

 

Eligijus Jankauskas

 

Įvartis akivaizdžiai atpalaidavo “Sūduvos” nervus. Komanda iškart pradėjo lošti taip, kaip galėjo lošti nuo pat rungtynių pradžios. Ėmėme matyti tolimus perdavimus į kraštus, atsigavo ir puolimo kraštai.

Tiesą pasakius, Ernestas Veliulis padoriai žaisti pradėjo tik po pirmojo įvarčio. Jei iki tol Ernestas dažniausiai kamuolį mesdavo atgal arba jį akivaizdžiai perlaikydavo, tai prieš pat jį pakeičiant pagaliau atliko keletą puikių prasiveržimų kraštais, kuriuos Kauno komanda sugebėdavo sustabdyti tik pražangomis.

Antrą įvartį “Sūduvai” padovanojo patys Kauno komandos žaidėjai, nors, sakyčiau, yra simboliška, kad jį įmušė Eligijus Jankauskas. O štai po antrojo įvarčio rungtynės jau vyko mums visiškai tinkamu būdu. “Kauno Žalgiris” ir mėgino atakuoti, tačiau “Sūduva” gynėsi patikimiau ir nuolat organizavo iš tikro padorias greitas atakas.

Tiesiog tobulą ataką apie 84 min. surengė Antanavičius ir Švrljuga. Vienintelis dalykas, kurio toje atakoje pritrūko – Radzinevičiaus finalinėje stadijoje. Andro mušė pats, nors tą kartą derėjo nepagailėti kamuolio ir permesti jį vienam prieš vartus buvusiam Pavlovičiui. Dar kelios panašios kontratakos nenusisekė tik dėl to, kad “Sūduvos” žaidėjai perlaikydavo kamuolį ir dėl to jį prarasdavo, nepaisant to, kad kartais turėdavo net kiekybinę persvarą.

Daugiau nieko ypatingo šiandien nenutiko.

 

Kas naujo “Sūduvoje”?

Šiandien “Sūduva” iškovojo sąlygiškai lengvą pergalę. Kaip visada – nerimo šiek tiek buvo, ypač antro kėlinio pradžioje, tačiau galima teigti, kad komanda rungtynes kontroliavo ir neatsitiktinai nuvedė iki labai svarbių trijų taškų.

Šis pasitikėjimas – geras ženklas. Paskutiniais Veselinovičiaus mėnesiais jo komandoje labai trūko. Jei įvarčio nepavykdavo įmušti pirmame kėlinyje (o tai “Sūduva” šiais metais retokai daro), žaidime pasirodydavo įtampos ženklai, kurie vertė žaidėjus kiekvienose rungtynėse naudoti maksimalias pastangas pergalei pasiekti ir tampė mūsų nervus. Šiandien gi pergalė buvo iškovota ramiai ir užtikrintai.

O va ar “Sūduvos” žaidime matyti naujų ženklų – sunku pasakyti.

Faktas – komanda, atėjus Čeburinui, pradėjo kontratakuoti. Veselinovičius šį žaidimo elementą buvo praktiškai eliminavęs iš “Sūduvos” gyvenimo – gal todėl dabar kartais atrodo, kad žaidėjai nebeturi elementarių įgūdžių pabaigti greitą ataką, net kai atakuojančių yra daugiau nei besiginančių, o ploto ir sprendimų – per akis.

Faktas ir tas, kad su Čeburinu “Sūduva” pradėjo drausmingiau gintis, tačiau grubių klaidų išvengti vis dar nepavyksta. Pasidžiaugti galime nebent tuo, kad “Sūduva” bent jau nustojo praleisti tokių komandų kaip “Stumbras” ar “Kauno Žalgiris” įvarčius.

Kitas dalykas, kurios laukia rungtynių komentatoriai – kokybiškesnio standartinių situacijų atlikimo. Šis žaidimas komponentas laikomas vienu Čeburino “arkliuku”. Deja, čia į priekį “Sūduva” labai menkai pasistūmėjo. Standartinės situacijos vis dar nepavojingos. Visa kita – maždaug taip pat, kaip ir iki šiol.

Tačiau per likusias rungtynes greičiausiai svarbus bus ne koks nors generalinis komandos futbolo lygis, o jos ir trenerių sugebėjimas tinkamai nusiteikti keliems svarbiausiems žaidimams.

Nebesvarbu, kokį futbolą “Sūduva” rodys. Gali žaisti beviltiškai. Gali daryti milijoną klaidų. Tačiau jei laimės esmines rungtynes – viskas bus tvarkoje. Sakyčiau, kad per pastaruosius 3-4 metus “Sūduva” nė karto nebuvo taip arti trečios vietos.

Pasidalink su draugais:

25 koment.

Komentuok!
  1. Anonimas 2016, spalio 1 | 19:52 Atsakyti

    Atlantas laimėjo prieš Žalgirį. Nėr viskas taip paprasta, kaip atrodė dar prieš kelias valandas. Teks ir su Uteniu ir penktam rate art kad pasiimt bronzą

  2. Dio 2016, spalio 1 | 20:24 Atsakyti

    Taip , pamatem puiku futbolo cirka.Kas domisi lietuvisku futbolu seniai zinojo, kad laimes Atlantas.Komanda, kuri nesugeba laimet pries lygos autsaiderius su Zalgiriu tvarkosi puikiai.Zinoma, sios rungtynes neuzklius jokiam pardavimu vadybininkui.Na, o tokio rezisuros meno nepamatysi net geriausim teatre.

  3. Jonas | SDV 2016, spalio 1 | 22:34 Atsakyti

    Įdomu, įdomu. pažiūrėsim kaip konspiracijos teorijos atrodys po kito turo, kai Atlantas su Trakais žais. Iš kitos pusės – tai juk jokio skirtumo, kur Atlantas taškus barsto – rungtynėse su Žalgiriu, ar su antro ketverto komandomis. O paskutinis punktas apskritai esminis – kad ir kaip šios dvi komandos loštų su kitais klubais, bet kokiu atveju esminės kovojant dėl trečios vietos bus jų tarpusavio rungtynės

    • carlos 2016, spalio 2 | 15:06 Atsakyti

      kažkaip nepagaunu konspiracijos teorijos esmės, žalgiris iki paskutinių spaudžia, paskutinėmis minutėmis atlantas iš tuščių vartų išmuša, na tarkim suvaidino čia kažkaip gudriai, bet kame šiaip esmė, koks žalgiriui skirtumas ar ten sūduva ar ten atlantas ims tą trečią vietą, kai dar patys čempinato neužsitikrinę.

      • Jonas | SDV 2016, spalio 2 | 15:50 Atsakyti

        nesu konspiracijų šalininkas. lietuvoje mačiau tik dvi rungtynes, kuriose buvo daugmaž aišku, kad viena komanda siekia pralaimėti. tačiau tokiu atveju apie konspiracijas net ir šnekėti nėra reikalo, viskas ir taip aišku. apie konspiracijas paprastai pradedama kalbėti tuomet, kai kuri nors komanda sužaidžia ne taip, kaip reikėtų kuriai nors kitai komandai. nepaisant to, kad tos kitos komandos poreikis, kad tiesioginis konkurentas žaistų „kaip reikia“ yra kilęs tik dėl to, kad ta kita komanda yra sužaidusi nemažai rungtynių toli gražu ne taip „kaip reikėjo“. Tikiuosi, eina suprast, ką omeny turėjau:)

    • Dio 2016, spalio 2 | 10:50 Atsakyti

      Deja tose rumsiskiu virves traukimo rungtynese Zalgiris nelaimejo.Prisimenu sena istorija kaip pries keliolika metu, dar senam stadione, vienas veikejas gavo i slyva.Tame sezone Marijampoleje teisejavimo kokybe pakilo i neitiketinas aukstumas.

  4. kk 2016, spalio 2 | 14:50 Atsakyti

    Ko gero kad viskas jau sudeliota. Paskaiciuotas ir tas varijantas kad Atlantas pralos Suduvai penktame rate. Suvalkiecia jau uzganedinti. Kitais metais zais Europos taurese..

    • kaukas 2016, spalio 2 | 15:43 Atsakyti

      Tai suvalkiečiai tik ir žaidžia Europos taurese dėl babkių. Babkes yra o toliau eiti noro nėra. Cirkas kažkoks: sotus ir laimingi ketvirtoje vietoje kam daugiau stengtis?

  5. Jonas | SDV 2016, spalio 2 | 15:52 Atsakyti

    Tiesa pasakius, man nuostabą kelia čia reiškiamos idėjos. Kaip ir kiekvieno sezono pabaigoje pastaruosius penkerius metus – viskas yra pačios Sūduvos rankose. Komanda gali viską laimėt nepriklausomai nuo to, kaip žaidžia konkurentai. Būtent – derėtų laimėti, o ne tikėtis, kad titulai atkeliaus vien dėl to, jog konkurentams nepasiseks. Ir jei Sūduva eilinį kartą liks medalių – taip nutiks ne dėl to, kaip Atlantas sužais su Žalgiriu ar Trakais, o tik dėl to, ką pati Sūduva sugebės nuveikti su šiomis komandomis

    • Anonimas 2016, spalio 3 | 08:23 Atsakyti

      Aleliuja – viskas mūsų rankose, tik nereikia ieškos konspiracijų ten kur jų nėra / nežinom / neįmanoma įrodyt. Viskas mūsų rankose – net ir sidabras dar įmanomas, jei skaičiuot tik savo galimus imti taškus

  6. griezhas 2016, spalio 2 | 21:45 Atsakyti

    Trakai zaide kaip trakai, tikrai padoriai. Tiesiog Lietava siandien suzaide super gerai, su tokiu zaidimu manau ir zalgiri butu patvarke

  7. nmr 2016, spalio 16 | 16:04 Atsakyti

    jo, truputį nesupratau, kodėl komenatatorius vis kalbėjo apie įvarčių santykį, pagal nuostatus pirmiausia eina tarpusavio rungtynės. Šiaip geriau turas negalėjo susiklostyt :)

Naujas komentaras