Ernestas Veliulis

28: UTENIS 1:2 SŪDUVA

Šį turą galima ir vėl pradėti eiliniais priekaištas A lygos strategams. Nors šis turas nėra paskutinis sezone, tačiau jis – vienas iš svarbesnių. Visos rungtynės vyksta vienu metu ir vyksta bent keletas principinių rungtynių.

Tad neabejotinai jį derėjo suplanuoti prieš rinktinių pertrauką. Per pusantros savaitės A lyga praktiškai pasimiršta, juolab, kad ir rinktinės žaidimus žiūri toli gražu ne tie patys, kurie seka A lygą. Sudėjus tipiško A lygos turo žiūrovus, kažin ar užpildytume ir pusę LFF stadiono, kuris per paskutines rinktinės rungtynes buvo beveik pilnas.

Žodžiu, aikštėn vangiai sugrįžta ir patys žaidėjai, ir jų gerbėjai. Yra kaip yra. Laimė “Sūduvai” šiandien kraštutinių tikslų siekti nereikėjo. Esminis šių rungtynių tikslas – neatsilikti nuo pirmojo trejeto. Sąlygos tam buvo puikios – pagrindiniai “Sūduvos” konkurentai, “Atlantas” ir “Trakai” žaidė tarpusavyje.

 

Pirmas įvartis

“Sūduva” aikštėn šiandien žengė be nominalių puolėjų – Radzinevičius liko ant suolo, o ukrainiečio Akulinino nebuvo net ir ten. Nepaisant to, rungtynės prasidėjo netikėtai greitu Veliulio įvarčių. Taip, šiame sezone greiti įvarčiai nėra “Sūduvos” “vizitinė kortelė”. Greičiau atvirkščiai – rungtynių pradžios neretai būna vangios, o pergalingi įvarčiai dažniau mušami antram kėliniui įpusėjus.

Kaip taisyklė, vėlyvi įvarčiai žaidžiant su silpnesnėmis komandomis visada kelia įtampos. Visada yra galimybė praleisti patiems “netyčiuką” (tokių įvarčių ir šiais metais ne vieną matėme). Visada yra galimybė taip ir nespėti to pergalingo įvarčio įmušti (to irgi pakankamai prisižiūrėjome).

O štai įvartis 8 minutę turėjo komandą atpalaiduoti ramiam ir efektyviam žaidimui. Tačiau viskas pasisuko kiek netikėta kryptimi. Po įmušto įvarčio galėjome stebėti maždaug 15 min. trukusią vieną ilgą “Utenio” ataką. Perėmusi kamuolį, “Sūduva” net nelabai mėgindavo rimčiau atakuoti – mieliau mažino “Utenio” įkarštį perdavimais savo aikštės pusėje.

Gal ir galėtum sakyti, kad tokia taktika buvo teisinga – “dirbti” reikėjo “Uteniui”, todėl ir buvo logiška leisti jiems švaistyti jėgas. Deja, ši “taktika” turėjo dvi rimtas skyles.

Visų pirma, “Sūduva” dažnokai kvailai pamesdavo kamuolį aikštės viduryje. Tai leisdavo “Uteniui” įgyti žaidėjų persvarą kontratakose. Antra, pačios “Sūduvos” mėginimai kontratakuoti pasibaigdavo labai netiksliais perdavimais į priekį skuodžiantiems žaidėjams.

 

Admir Kecap

 

Situacija nebuvo pati maloniausia. Nors ir galėjai sakyti, kad “Sūduva” valdo rungtynių eigą, tačiau “Utenis” bent pora kartų sugebėjo pavojingai smūgiuoti į vartus. Smūgiavo taip, kad Kardumui tekdavo rimtai jungtis į žaidimą.

Žodžiu, “Sūduva” vaikščiojo peilio ašmenimis. Sužaidus 30 min. traumą patyrė Kecapas – žaidėjas, kuris per tas minutes buvo ryškiausia “Sūduvos” figūra “Utenio” aikštės pusėje. Aišku, matant pirmo kėlinio scenarijų (“Utenis” spaudžia ir atakuoja, “Sūduva” ginasi ir bando kontratakuoti), Eligijus Jankauskas galėjo būti net naudingesnis.

Kas dar? Paminėti verta nebent prastoką “Sūduvos” gynybą. “Sūduva” šiais metais ginasi dviem stiliais. Vienas, gerasis, pasižymi šiuolaikiniam futbolui įprastu varžovo spaudimu po visą aikštę. Mažų mažiausiai – nuo vidurio. Šiandien “Sūduva” taip nesigynė.

Antrajam, prastam, būdingas žaidėjų susibūrimas aplink savo baudos aikštelę. Tai reiškia, kad priešininkas gan lengvai gali priartėti per atstumą, iš kurio lengva kilstelėti kamuolį link “Sūduvos” vartų. Būtent taip “Sūduva” gynėsi šiandien. “Utenio” žaidėjai galėjo patogiai mėtyti kamuolius į “Sūduvos” baudos aikštelę. Ir nors daugumą tų kamuolių susirinkdavo “Sūduvos” gynėjai, tačiau toks žaidimo stilius palaikė nuolatinę įtampą. Įtampą palaikė ir “Utenio” žaidėjų įsiveržimai į baudos aikštelę – jie taip pat būdavo neutralizuojami, tačiau ir vėl – toks žaidimas yra vaikščiojimas peilio ašmenimis.

Antrą padoresnę ataką “Sūduva” surengė tik pačioje kėlinio pabaigoje, kai po Leimono perdavimo iš krašto pavojingai galva mušė tas pats Veliulis.

Taigi, po pirmo kėlinio beliko padaryti klasikinę išvadą su viena malonia išimtimi. Kaip visada po čempionato pertraukos “Sūduva” žaidė lyg “ne savo kojomis”. Apie “Sūduvos” žaidimą mažai ką ir bepasakyti galima. Ir jį derėtų kritikuoti, jei ne toji maloni išimtis – pačioje rungtynių pradžioje įmuštas įvartis.

 

Antras įvartis

Antras kėlinys prasidėjo lygiai taip pat, kaip prasidėjo ir baigėsi pirmasis. “Utenis” toliau mėgino atakuoti. Nors ypatingos priežasties nerimauti “Uteniui” nebuvo reikalo (juk sunku tikėtis “Kauno Žalgirio” pergalės prieš tikrąjį “Žalgirį”), šį komanda ir toliau labiau stengėsi nei “Sūduva”.

“Utenis” atakavo, mėgino spausti. Ką nors pavojingesnio sukurti “Uteniui” trukdė tikslumo stoka paskutinėse atakos stadijose. “Sūduva” gi ir toliau ramiai gynėsi ir tampė laiką neskubriais perdavimais savoje aikštės pusėje.

 

Predrag Pavlovic

 

Praėjus kiek daugiau nei 10 minučių, “Sūduva” pagaliau surengė puikią ataką. Janušauskas iš krašto idealiai atmeta kamuolį Jamakui (vietoje tradicinio pakėlimo į vartininko aikštelę), šis vienu lietimu kamuolį numeta kitame krašte vienam stovinčiam Pavlovičiui. Pavlovičius tame baudos aikštelės kampe yra toks vienišas, kad gali ramiai prisitaikyti ir užbaigti šių rungtynių intrigą.

 

Trečias įvartis

Po antro įvarčio “Sūduva” žaidimo stiliaus nekeičia – toliau žaidžia ramiai ir neskubėdami. O va “Utenis” greičiausiai ūpą po antro įvarčio prarado. Gali būti, kad “Uteniui” toliau tuo pačiu tempu spausti “Sūduvą” ir kvapo ėmė trūkti.

Tad įtampos “Sūduvos” aikštės pusėje sumažėjo. “Sūduva” po truputį ėmė imti vadžias į savo rankas. Atsirado daugiau erdvės aikštės viduryje. “Sūduvos” atakos vis dar stokoja tikslumo (ir tuo pačiu – pavojaus), tačiau pamažu jos tampa intensyvesnės .

Papildomas niuansas – didesnį spaudimą “Utenis” ima justi savoje aikštės pusėje. “Sūduvos” atakuojantieji ima aktyviau vaikytis kamuolį turinčius “Utenio” žaidėjus.

Tačiau tuomet “Sūduva” nusprendė pagelbėti “Uteniui” ir atgaivinti intrigą. Bendromis pastangomis “Sūduvos” žaidėjai sugebėjo Morozą išvesti vieną prieš Kardumą ir “Utenio” žaidėjas įmušė trečiąjį rungtynių įvartį.

Atkreipkime dėmesį – vienas prieš Kardumą “Utenio” žaidėjas išėjo ne greitos, o pozicinės atakos metu. Iš pradžių buvo labai nevykęs “Sūduvos” perdavimas skersai aikštės. O tada prieš Morozą kažkodėl nebuvo nei vidurio, nei krašto gynėjų.

 

Pabaiga ir išvados

Po “Utenio” įvarčio rungtynių tempas iš tikro išaugo. Nors aktyviau ir padoriau ėmė žaisti ir “Sūduva”, tačiau likusių rungtynių minučių negalėtume apibūdinti fraze, kurios lyg ir buvo galima tikėtis: “Sūduva” supyko ir bando “Utenį” nubausti už įžūlumą”.

Rungtynių pabaiga buvo chaotiška. Turint omeny, kad visas rungtynes “Sūduva” iš visų jėgų tokio chaoso mėgino išvengti, atsipalaidavimas rungtynių pabaigoje atrodė gan keistas.

Pasidžiaugti galime nebent tuo, kad per paskutines rungtynių minutes “Sūduva” neleido “Uteniui” apgulti savų vartų. Žaidimas iš esmės vyko “Utenio” pusėje, o pačioje pridėto laiko pradžioje “Sūduva” surengė dar vieną padorią ataką (kokią ketvirtą per šias rungtynes). Joje ir vėl sudalyvavo Veliulis, tačiau puikiame taške buvusiam Pavlovičiui savo antrojo įvarčio įmušti nepavyko.

 

FK Sūduva

 

“Utenis” per tris pridėtas minutes taip ir nesugebėjo pasiekti “Sūduvos” vartų. Galbūt tai geriausiai ir rodo komandų pajėgumo tikrąjį skirtumą. O štai “Sūduva” aikštėn dar spėjo išleisti Antanavičių ir Radzinevičių. Pastarasis nė sušilti nespėjo.

Štai tokios dviprasmiškai vidutiniškos buvo šios rungtynės. Žaidimas buvo neįdomus ir neįkvepiantis, tačiau rezultatas buvo pasiektas pakankamai ramiai ir užtikrintai.

“Sūduva” surengė keturias geras atakas ir įmušė du įvarčius. “Utenis” progų turėjo panašų kiekį, tačiau įmušti sugebėjo tik kartą. Labai paprasta matematika. Iš vienos pusės, didelio optimizmo toks “Sūduvos” žaidimas mums neįkvepia. Tačiau reikia nepamiršti, kad likusios penkerios sezono rungtynės buvo visiškai kitokios.

Silpnų varžovų ir teoriškai lengvų rungtynių nebebus. Prisimindami šio sezono istoriją, galima teigti, kad būtent tokias rungtynes “Sūduvai” žaisdavo sunkiausiai ir būtent jose turėdavo didžiausių problemų.

Tuo tarpu geriausias sezono rungtynes “Sūduva” sužaidė su stipriausiais, pavojingiausiais varžovais. Su pirmo trejeto komandomis iškovojo žymiai daugiau taškų nei pernai.

Tad galime būti tikri – šiandien ketvirtoje vietoje “Sūduva” yra tik dėl to, kad viso sezono metu vis paslysdavo tokiose rungtynėse kaip šiandien. Su antrojo ketverto komandomis prarasti taškai – didžiausia šio sezono “Sūduvos” bėda. Laimė, penktajame rate tai jau bus ne “antrasis ketvertas”, o “antrasis dvejetas”. Ir siekti ko nors tie klubams nebereikės.

Tad šio turo ir kartu keturių ratų misiją “Sūduva” visiškai įgyvendino – pasivijo “Atlantą”. Akivaizdu, kad būtent su šia komanda ir vėl bus kovojama dėl bronzos medalių.

Pabaiga – šiek tiek statistikos.

A lygos komandų išsidėstymas:

1 Žalgiris 28 21-3-4 62-22 66
2 Trakai 28 18-4-6 47-22 58
3 Sūduva 28 15-6-7 42-32 51
4 Atlantas 28 15-6-7 38-25 51
5 Lietava 28 7-8-13 28-44 29
6 Stumbras 28 7-6-15 35-52 27
7 Utenis 28 4-4-19 23-45 16
8 Kauno Žalgiris 28 2-9-17 23-55 15

 

 

“Sūduvos” įvarčių matematika:

Visi A lyga LFF taurė
Radzinevičius 16 11 5
Kecap 8 7 1
Veliulis 7 5 2
Pavlovič 6 5 1
Janušauskas 4 2 2
Eligijus Jankauskas 2 1 1
Baranovskij 2 2
Laukžemis 2 2
Jablan 1 1
Švrljuga 1 1
Chvedukas 1 1
Algis Jankauskas 1 1
Šoblinskas 1 1
Antanavičius 1 1
Kardokas 1 1
Leimonas 1 1

 

Rezultatyvūs perdavimai:

Jamak – 8, Veliulis – 6, Baranovskij, Radzinevičius – 5, Eligijus Jankauskas – 4, Švrljuga, Kecap, Pavlovič – 3, Janušauskas – 2, Slavickas, Antanavičius – 1.

 

16 ture “Atlanto” žaidėjas Aleksėjus Jepifanovas įsimušė į savo vartus.

 

>>>

 

Beliko sulaukti penktojo rato oficialaus tvarkaraščio ir įsirašyti jį į savo asmeninius kalendorius.

Tags Utenis

Pasidalink su draugais:

24 koment.

Komentuok!
  1. nmr 2016, spalio 16 | 17:04 Atsakyti

    Nežinau, ar aš kažką ne taip skaitau, bet LFF rašo:
    Dviem ar daugiau komandų, surinkus vienodai taškų aukštesnę vietą turnyrinėje lentelėje lemia (eilės tvarka):
    1. tarpusavio susitikimų rezultatai: taškai, įvarčių skirtumas, didesnis įmuštų įvarčių skaičius,
    http://lff.lt/varzybos/a-lyga/

    Sūduva 7 taškai (2 pergalės, lygiosios) Atlantas 4.

  2. Jonas | SDV 2016, spalio 16 | 17:13 Atsakyti

    velniai čia žino. Rungtynių komentatorius aiškino, kad viską lemia įvarčiai. A lygos lentelė irgi Sūduvą rodo ketvirtoje vietoje. bus juokinga, jei pati lyga nuostatų nežino:) nebent čia kaip nors kitaip interpretuoja šį etapą – ne kaip sezono, o kaip eilinio rato pabaigą

  3. Jonas | SDV 2016, spalio 16 | 22:13 Atsakyti

    Beje, buvau nepastebėjęs, kas pirmąjį rezultatyvų perdavimą atliko. Ogi pasirodo Jamakas. Įspūdingas perdavimas, nors tu ką. Matematika paprasta – Jamako sąskaitoj šiandien du perdavimai po kurių mušti įvarčiai.

  4. Jonas | SDV 2016, spalio 18 | 15:38 Atsakyti

    na oficialioji komanda su tokiomis žiniomis mūsų niekada nelepina:) belieka tikėtis, kad čia užsuks, kas nors, kas tuos žmones asmeniškai pažįsta ir žino, kaip jie laikosi:)

    Man tai dar įdomu, ar šiemet Judicką aikštėje pamatysim

  5. s 2016, spalio 21 | 18:51 Atsakyti

    Tai cia musu paciu kalte, visados pas mus taip, pradzioje sezono lyg viskas gerai, labai didele sudetis ir konkurencingumas net ant suolelio, o paskui puse sezonui praejus du palieka – vienas ateina ir visados taip pas mumis, neatsakingai negaliu, o taip daryti negalima ypac zinant, kad neturime jaunimo gero kaip koks Atlantas, ten atlantas vapsie pochui net algu nemoka/nemokejo ir leidzia jaunima, kurie konkurencingi labai ir pajegus suzaisti pries a-lygos komandas, o pas mus visados to nebuvo, pradzioje starto tas optimismas kazkoks yra, o paskui jis tarsi isbliuksta. Nezinau is tikro ar prezidenta kaltinti ar treneri ar aplamai nieko nekaltinti, bet problema sudeties klausimu buvo jau praejus puse sezonui, dabar is viso suprantu ta sprendima Laukzemi paskolinti, bet Akulinina grynai su geru cv nusipirko, bet realiai nieko nepadare, nesakau, kad vaizda gadina, bet jo tikrai neprideda, o dabar irgi pradingo kazkur… Gaila, gaila, kas is tikro turetu buti musu stiprioji puse pagal biudzeta gali virsti musu priesu ir tai gali mums kainuoti medalius, kuriu taip ilgai laukiame ir dirbame link ju.

    O siaip tai nenoriu tiketi, kad neatsiranda pamaina Murauskui, kaip jis pats pasakojo, kad atsiradus jaunam zmogui, kuris protingas ir supras visa situacija perleistu prezidento kede, bet pokolkas vistiek laikosi, matosi jau jam metai ne tie, bande kazka cia suta zurnalistika daryti nezinau ar ka pasamde ar ne, lyg kazkokiu video padaugejo, bet nezinau jis per letai i viska reaguoja, su zurnalistika jau buvo problema ilgamete, tik neseniai bande kazka pakeisti, su sudeties nestabilumu irgi problema yra gal metus – irgi nieko.

  6. s 2016, spalio 21 | 20:02 Atsakyti

    Nesuprantu kaip dar labiau galima musu situacija pagerinti, Trakai ir Atlantas suzaide lygiosiomis, ko dar daugiau is futbolo dievu prasyti :D, beliko tik mums musu dali suvaidinti ir pasiimsim tai kas musu, jeigu nera taip blogai del traumu kaip daugelis sako.

  7. N 2016, spalio 22 | 11:10 Atsakyti

    Jei neklystu, tai Jamak su Kecapu traumuoti ir kuri laika nezais. Kecap isvis gali nebezaisti jau si sezona. Radze su Leimonu po klaustuku.

  8. griezhtas 2016, spalio 22 | 16:29 Atsakyti

    leimonas neatpazystamas – kokie pasai, kokie kamuolio imetimai. Kodel jis tokius sugebejimus tiek metu taip meistriskai slepe

    • s 2016, spalio 22 | 16:59 Atsakyti

      Gal norejo pasilikti paskutiniomis rungtynemis 😀 O siaip jis grynai siandien zinojo savo vieta, palaikyti kamuoli, izaisti ji ir buti gynyboje, o ne taip kaip praitose rungtynese tarp ataku ir gynybos blaskydavosi, siandien suprato savo uzdaviny ir drisciau teigti geriau suzaide uz Jamaka, kuris izeidimo meistras.

Naujas komentaras