Vaidas Slavickas

30: TRAKAI 1:1 SŪDUVA

Puiki diena šiaurietiško futbolo mėgėjams! Temperatūra – maždaug 5 laipsniai šilumos. Einant į stadioną – maloniai šviečia ir šildo saulutė. Tačiau kartu su startiniu švilpuku, prasideda kruša, vėliau virtusi lietumi.

Šis trunka kokias 15 minučių. O tada… vėl pasirodo saulė. Antro kėlinio viduryje užslenka juodžiausi debesys ir duoda dar galingesnę krušą su lietumi. Ir taip toliau.

Tokio futbolo mėgėjų Vilniuje šiandien buvo velniškai mažai. Centrinę tribūna visiškai valdė atvykėliai iš Marijampolės. Tribūnos kampe – Sakalai ir dar vienas kitas ant kėdžių. Viso – koks 15 žmonių.

“Trakų” gerbėjai tokie drąsūs nebuvo – susibūrė kitoje pusėje po stogu. Jų galėjo būti koks 50. Antram kėliny, pastorinę balsus, netgi bandė šaukti “Trakai, Trakai”, o rungtynių operatoriai po įvarčio uždėjo tradicinę muziką iš multiko. Pranešėjas patetiškai pristatinėjo namų komandos žaidėjus, kas tuštutėliame stadione skambėjo netgi sarkastiškai.

Arbatos čia niekas nedalino (o juk tai kai kuriuose Lietuvos stadionuose šaltuoju metų laikų jau tampa beveik tradicija). Gėrimų prekeiviai prie įėjimo atrodė apgailėtinai. Jiems – beviltiška diena. Ant prekystalio rūgo išrikiuotos plastikinės stiklinės su česnkine duona, tačiau niekam šios gėrybės nereikėjo. Tiesą pasakius, tos duonos paketų ko gero buvo daugiau, nei žmonių stadione.

O štai futbolas buvo visai geras. Energingas (nepamirškime oro sąlygų). Atkaklus. Ir netgi taktiškai brandus. To Lietuvoje retai pamatysi.

“Sūduva” ko gero pirmą kartą šiame sezone su “Trakais” sužaidė lygias rungtynes. Tuo verta pasidžiaugt – komanda iš tikro su naujuoju treneriu žengė nemažą žingsnį priekin. Tačiau šioje sezono stadijoje kokybiškas žaidimas nieko nereiškia.

Svarbi tik viena valiuta – taškai. Tad už neblogą komandos išvaizdą dar labiau džiugina paskutinę minutę įmuštas įvartis ir pasiimtas taškas. Jis gali būti bronzos vertės.

 

Du skirtingi kėliniai

Pirmas kėlinys neabejotinai buvo įdomesnis. Jame buvo daugiau aštrumo, daugiau įdomių situacijų, buvo didesnis greitis.

Taip nutiko tik dėl vienos priežasties. Nors jau pirmame kėlinyje “Trakai” tempė laiką, tačiau vis viena žaidė atviresnį futbolą. Atakavo didesnėmis pajėgomis ir taip sudarydavo galimybes ir “Sūduvai” organizuoti greitą puolimą.

 

FK Trakai - FK Sūduva

 

Per pirmą kėlinį “Sūduva” netgi pusprogių daugiau turėjo. Labai gerai atrodė Jankauskas ir Veliulis kraštuose – šiose “Sūduvos” atakos zonose ir buvo karščiausia.

Didžiausia “Sūduvos” problema buvo nesugebėjimas užsikabinti už kamuolio po perdavimų iš kraštų. Akulininas, kuris ankstesniais kartais atrodydavo pavojingesnis, šiandien viską beviltiškai pralaimėjo “Trakų” gynėjams. Keletą kartų atakos užsibaigdavo nesėkmingai dėl to, kad su kamuoliu buvę žaidėjai priimdavo neteisingus, keistus sprendimus. Labiausiai šia prasme įsiminė Pavlovičiaus reidas kairiuoju kraštu, kai “Sūduvos” žaidėjas nesugebėjo nei mušti, nei tinkamai mestelėti kamuolį kam nors į baudos aikštelę. Kamuolys buvo pasiųstas atgal, o ten nebuvo nieko, kas galėtų smūgiuoti į vartus.

Jei “Sūduva” būtų įmušusi 11 m. baudinį pačioje kėlinio pabaigoje, neabejoju, antras kėlinys būtų atrodęs kitaip. To padaryti nepavyko. Žaidėją kaltinti nėra jokios prasmės. Visko su tais pendeliais būna. O esmių esmė yra ta, kad ankstesnieji “Sūduvos” treneriai į standartinius komponentus nelabai dėmesį kreipė, todėl “Sūduvos” pendeliai ir baudos smūgiai jau daugelį metų keldavo abejonių. Esu tikras, kad Čiaburinas gali šią situaciją pakeisti. Tik va – šiemet tam jau nebėra laiko.

 

Akulinin

 

Baigę kėlinį vieno įvarčio persvara, “Trakai” nutarė nebeskubėti ir ramiai saugoti rezultatą. Dėl to antrame kėlinyje žaidimas sustojo.

“Trakai” transformavosi į autobusą prie savo vartų. Atliko daugybę pasų, kurių paskirtis – tempti laiką, o ne pradėti ataką. Ir karts nuo karto rengė pakankamai pavojingas atakas.

Be abejo, tai buvo taktinis sprendimas ir jį Vilniaus komanda atliko puikiai. Buvo gražu pažiūrėt, kaip šios komandos žaidėjai atlieka daugybę trumpų perdavimų nedideliuose aikštės plotuose, versdami “Sūduvos” futbolininkus nuolat vaikytis gan beviltiškai nuo jų bėgiojantį kamuolį.

Tačiau futbolas – keistas žaidimas. Nors antrame kėlinyje atrodė, kad “Trakai” visiškai valdo žaidimo gijas, jų pasirinktas autobusinis futbolas buvo klaida. Rezultato išsaugoti nepavyko. Pasitvirtino amžina futbolo taisyklė – čia viską gali nulemti viena vienintelė klaida, kuri nubraukia lig tol dirbtą kokybišką futbolą.

Taigi, “Trakų” taktinis planas nesuveikė.

 

Kosminiai įvarčiai

Nors rungtynės buvo įtemptos, vis tik daugiausiai žaidimo ir kovos vyko aikštės viduryje. Abi komandos labai atidžiai gynėsi ir klaidų pasitaikydavo retai. Abiejų komandų atakos dažniausiai įstrikdavo taip ir nepasiekusios baudos aikštelės.

Komandų išsidėstymai ir futbolo stiliai buvo mažumą skirtingi ir čia “Trakai” taip pat atrodė kiek geriau. “Sūduva” dažniausiai gindavosi susispaudusi savo baudos aikštelėje, todėl aplink ją “Trakai” galėjo judėti gan lengvai.

 

Andro Švrljuga

 

“Trakai” aktyviai spaudė visoje savo aikštės pusėje ir jei “Sūduvai” pavykdavo nubėgti papildomus dešimt metrų, visa komanda tvarkingai atsitraukdavo prie baudos aikštelės ir presingavo toliau.

Silpniausias “Sūduvos” gynybinis taškas – Darius Isoda. Tačiau nėra ko pykti ant šio žaidėjo. Jam jau prieš sezoną buvo numatytas atsarginio vaidmuo. Žinant ankstesnio trenerio pomėgį visada aikštėn leisti visus legionierius, Isodai ypatingos perspektyvos šiais metais nenusimatė.

O štai staiga teko aikštėn žengti pačiu sudėtingiausiu metu ir žaisti rungtynes, kurios visos be išimties yra “lemiamos”. Tad mums nederėtų pykti, kad Isoda kartais kamuolį spiria bet kur. Tiksliau – į tribūnas.

Sakyčiau, kad tai netgi rodo tam tikrą šio žaidėjo brandumą. Suprasdamas klaidos reikšmę ir galbūt ne iki galo pasitikėdamas savo jėgomis, jis verčiau renkasi paprastuoju būdu stabdyti priešininko ataką ir taip suteikti kolegoms laiko išrikiuoti tvarkingą gynybą. Kamuolys į tribūnas yra žymiai geresnis sprendimas, nei desperatiškas bandymas jį išlaikyti aikštėje (kartais papildomas noru apeiti kelis priešininkus, kai už tavęs likęs tik vartininkas). Tokia kai kurių žaidėjų “drąsa” šiemet “Sūduvai” jau ir taip nemažai kainavo.

Žodžiu, dėmesys gynybai ir nulėmė, kad iš tikro pavojingų situacijų šiandien nebuvo nei prie “Trakų”, nei prie “Sūduvos” vartų. “Sūduva” keliskart patogiai smūgiavo pirmame kėlinyje. “Trakai” keliskart buvo dailiai iššokę į pavojingas kontratakas antrame.

 

Povilas Leimonas

 

O štai įvarčiai krito nei šiokie, anei tokie. “Trakai” įmušė po rikošeto, palikusio baudos aikštelėje tuščią plotą. Aišku, gali priekaištauti vidurio gynėjams, kad tas plotas apskritai buvo tuščias, tačiau visko juk neuždengsi. O rikošetas yra neprognozuojamas, todėl dažnokai ir įkrenta kaip sykis ten, kur nėra saviškio, tačiau yra priešininkas.

“Sūduvos” įvartis buvo toks pats. Činikas atliko aštrų perdavimą iš labai aštraus kampo link “Trakų” vartininko aikštelės. Kamuolio niekas taip ir nepasiekė, o jis ramiai įskriejo į tolimąjį vartų kampą. Čia labiausiai “Trakų” treneriai galėtų priekaištauti vartininkui, tačiau greičiausiai ir ten nutiko kokia nors nelabai tikėtina kamuolio trajektorijos korekcija.

 

“Sūduvos” išvaizda

Galim drąsiai sakyti, kad praeito savaitgalio pergalės prieš “Stumbrą” stebuklai neišgaravo. “Sūduva” iš tikro žaidžia ko gero geriausią savo futbolą per visą sezoną. Atsitiktiniam stebėtojui galėtų pasirodyti, kad tas futbolas nėra toks jau tobulas ar efektyvus, tačiau mes progresą puikiai matome.

Žaidėjai iš tikro juda po aikštę. Nebestovi laukdami kamuolio kaip anksčiau. Atakos iš tikro tapo įvairesnės – bandomi ne tik klasikiniai kraštai, bet ir vidurio zona yra nemažai judesio. Tuo pat metu, žaidėjai žymiai efektyviau atsitraukia – matosi tam tikra bendrų veiksmų logika, kuri ir leidžia sėkmingai gintis net ir lošiant su viena stipriausių lygos komandų.

Niekas nesiginčija, kad tobulėti dar yra labai daug kur. “Trakų” žaidimas puikiai rodė tuos žaidimo komponentus, kuriais “Sūduva” nuo priešininko atsilieka.

Bet kaip minėjau pradžioje – dabar esame finalinėje sezono stadijoje, todėl svarbu yra ne žaidimo progresas, o plikas efektyvumas. Kokiu būdu pasiekiamas rezultatas – nėra svarbu. Tai tik rodo, kad jo “Sūduva” nori labiau nei priešininkai.

Šiandien tas minimalus rezultatas buvo pasiektas. Dėl to ir rungtynes vertinu pozityviai.

Galbūt rezultatą galima buvo pasiekti ir anksčiau bei naudojant tikslingesnes priemones, nei tas kosminis Činiko įvartis. Ir tai ko gero yra esminis dalykas, kuris “Sūduvoje” turėtų keistis. Bent jau ateityje.

Kai “Trakai” apgulė savus vartus, “Sūduvai” nieko kito nebeliko, kaip veltis į klampų pozicinį žaidimą. Tačiau pramušti vieną geriausiai besiginančių lygo komandų nėra pati lengviausia užduotis.

Antro kėlinio viduryje ėmė rodytis, kad “Sūduva” mažumą pastrigo. Nepaisant sutankintos ir itin aktyvios “Trakų” gynybos, “Sūduvos” žaidėjai vėl ir vėl mėgindavo įnešti kamuolį į baudos aikštelę. Mums tai labai pažįstama “Sūduvos” nuodėmė. Tokia įgimta nuodėmė, nes, atrodo, dar Gabrio laikas “Sūduvos” žaidimas šią ydą turėjo.

 

Ernestas Veliulis

 

Bet juk kiekvienam aišku, kad tokiu būdu įsibrauti į baudos aikštelę velniškai sunku. Priešininkas – stiprus. Gynyba – tanki. Vietos – mažai. Aikštė – šlapia ir slidi. Jei nori sėkmingai nunešti kamuolį prie pat vartų – reikia velniškai gerai atidirbtų kombinacijų ir išskirtinio žaidėjų tikslumo.

Deja, antrame kėlinyje “Sūduva” nė nebandė kitų elementų. Pavyzdžiui, smūgiuoti iš toli. Arba – kilstelėti kamuolį į baudos aikštelę. Taip, balionai į baudos aikštelė nėra pats geriausias sprendimas. Tačiau šiandien tokiems perdavimams “talkino” itin didelė žaidėjų grūstis baudos aikštelėje ir labai prastas oras. Tačiau “Sūduva” iš toliau smūgiuoti nepabandė nė tuomet, kai pliaupė lietus ir link “Trakų” vartų pūtė galingas vėjas.

Apie tai galima diskutuoti. Esu tikras, kad Čeburinas apie tai po rungtynių su žaidėjais pakalbės.

Tačiau esmė – rungtynių baigtis, kuris visus tenkina. Ne pergalė, tačiau ir ne pralaimėjimas. Akivaizdu, kad trečios vietos klausimas greičiausiai bus sprendžiamas “Sūduvos” ir “Atlanto” rungtynėse.

O šiandien “Sūduvai” galime padėkoti už ryžtą ir atkaklumą. Sėkmės rezultatui pasiekti taip pat reikėjo, tačiau sekasi tiems, kas stengiasi. Ačiū.

Tags Trakai

Pasidalink su draugais:

33 koment.

Komentuok!
  1. akva 2016, spalio 29 | 22:28 Atsakyti

    „Sūduvos“ brandumas pasireiškė nebent tuo, kad komandai buvo reikalinga pergalė, o ji net nesistengė jos iškovoti. 70 minutę „Trakų“ futbolininkai ramiai ritinėjo kamuolį atgal, o „Sūduvos“ futbolininkai tik žiūrėjo. Šiandien pasisekė, bet toks brandumas kitus kartus nepadės. Be to, Jonai, „autobuso“ sąvoka futbole naudojama tada, kai komanda aklai ginasi, o ne tada, kai ji kamuolį valdo 60-70% laiko.

  2. Jonas | SDV 2016, spalio 29 | 23:46 Atsakyti

    Žiūrėti į žaidimą galima visokiausiais būdais. Kadangi šiemet teko labai mažai rungtynių gyvai pamatyt, tai šalantis užpakalis tribūnoje pridėjo entuziazmo. Gyvai futbolas buvo pakankamai energingas. Tą patį galima pasakyti ir apie ‘autobusą’ – kaip kas nori, taip tas ir jį ir supranta:)

    Bendrą išvadą taip pat gali padaryti kokią tik nori. Čia netgi galima labai protingus Veselinovičiaus žodžius prisimint – kai rezultatas geras, visi sprendimai, net ir patys (iš šalies žvelgiant kvailiausi) kvailiausi yra nuostabios taktinės gudrybės. O kai praloši – tuomet net ir tobuliausi taktiškai sprendimai yra nieko verti.

    Būtent taip ir pasižiūrėjau į žaidimą šiandien. Trakai antram kėliny nusprendė nebeatakuoti. Jie ritinėjo kamuolį savo aikštės pusėje, laukdami, kol Sūduvos žaidėjai subėgs jo vaikytis. Čia geras taktinis sprendimas? Jei būtų Trakai laimėję – būtume sakę – „super“. O kadangi nepuolė, tempė gumą, o tada likus minutei gavo kvailą bankę – belieka sakyti – „šovė pro šalį Trakai, reikėjo žaisti normalų futbolą, kaip kad pirmame kėlinyje“.

    Tiesa ir ta, kad Sūduva pernelyg nelipo ant kamuolį banksnojančių gynėjų ir vartininko. Būtų pralošę – galėtum sakyti „tinginiai“. O dabar belieka sakyti, kad ir teisingai darė. Mat Trakai tik to ir telaukė – kad pusė Sūduvos į jų aikštės pusę sulįstų kamuolio vaikytis, nes tada būtų labai paranku pagamint gerą kontrataką. Štai ir atšausiu aš – jei Sūduva būtų pradėjusi maksimaliai Trakus jų aikštės pusėje spausti, greičiausiai būtų dar bent pora bankių gavusi. O dabar – daugiau nepraleido ir savo šanso sulaukė. O kadangi rezultatas mano žodžius patvirtina – vadinasi, aš esu teisus:)

    Taip kad futbole, kaip ir daug kur pasaulyje, vienos tiesos nėra. Yra daugybė elementų – trenerių taktikos, žaidėjų sugebėjimai, priešininko ir tavo klaidos (pvz neįmuštas pendelis), galų gale – atsitiktinumai, tokie kaip rikošetas, po kurio Trakai įvartį įmušė. Kai viskas susideda į krūvą – ir gaunasi vienoks, ar kitoks rezultatas.

    O esmė ta, kad iš tikro yra vienintelis objektyvus vertintojas – rungtynių rezultatas. Šiandieninis rezultatas sako, kad Trakai du taškus prarado, o Sūduva – tašką iškovojo.

  3. Jonas | SDV 2016, spalio 30 | 17:45 Atsakyti

    Štai taip Žalgiris padovanojo Atlantui tris taškus:)

    O kas liečia transliacijų apmokestinimą – spėčiau, kad verslo planas buvo Ostapo Benderio lygio. Negi LT futbolo bosai tikėjosi, kad skūpūs lietuviai puls mokėti už transliacijas, kai šitiek metų nemokamai žiūrėjo? Tad čia galėjo suveikti tik ilgalaikis planas – įvedi abonementą ir nuolat gerini produktą. Ir nuolat pasakoji apie tai, kokį gėrį gauna mokamos transliacijos pirkėjai. Na, maždaug kaip Viasat’as jau daugelį metų elgiasi. Tuomet pamažu, per pora sezonų, surenki tokį kiekį žiūrovų, kad jau ir apie šiokį tokį apsipirkimą gali pagalvot. Žodžiu, reikalinga kelerių metų investicija. Kadangi tokio plano greičiausiai nebuvo, tai dabar tie, kurie vis tik sumokėjo, gali murmėti. Ir jie yra visiškai teisūs – nepaisant to, kad tie 17 ar 18 eurų nėra kosminiai pinigai.

  4. Nėra 2016, spalio 30 | 17:58 Atsakyti

    Kosminiai. Bet jei sumoki ir negauni to, kas pažadėta, tai jau yra apgavystė. Ar gal matėt kažkur atsiprašymą ar paaiškinimą, kodėl viskas vyksta? Nulis skaidrumo ir pagarbos

  5. Jonas | SDV 2016, spalio 30 | 18:13 Atsakyti

    Kaip ir sakiau – murmėti žmonės turi teisę. O futbolo bosai – naivuoliai, jei mano, kad šios transformacijos žmonės nepastebės. Ir nieko baisaus čia gal ir nebūtų, jei ne tos reklaminės investicijos į žodį „skaidrumas“

  6. ma 2016, lapkričio 1 | 16:10 Atsakyti

    Lygos marketingas neislaiko jokios kritikos. Kazkas sugalvojo pasipinigauti nieko neinvestavus. O labiausiai ko truksta strateginio plano keleriem metam i prieki..

  7. Favoritas 2016, lapkričio 1 | 21:56 Atsakyti

    Labai jau slogi nuotaika tvyro aplink, net ir šis blogas ramus, o juk turėtų būti kulminacija, aistros turėtų virti.
    Sūduvai medaliai pasiekiami ranka, bet didelio džiaugsmo nėra… keista. Nebėra intrigos, kovos, įtampos… toks jausmas, kad visiems dzin – bus kaip bus ir koks skirtumas kaip, juk kiekvienais metais kažkaip būna.

    Štai Žalgiris anksčiau laiko užsitikrino čempionų vardus, eilinį kartą. Kad dar būtų nuobodžiau – greičiausiai tas pats bus ir kitąmet.
    Trakai lyg ir būtų norėję kibti į atlapus vilniečiams, bet ir vėl liko su neišsipildžiusiais ir per daug optimistiniais norais.
    Atlantas panašu, kad pats nelabai tikisi imti medalius.
    Lietava su Stumbru jau seniai nusipirkę atostogų bilietus į šiltus kraštus.
    O va pirmos lygos nugalėtojas neturi kur žaisti Alygos varžybų.

    Dar pridėkim rudenišką lietų su šlapdriba – štai ir visas mūsų lietuviško futbolo grožis. Man liūdna… bet dėl to turbūt ne futbolas, o vėlinės kaltos.

    • s 2016, lapkričio 2 | 16:45 Atsakyti

      Sutinku, kad sitas blogas apmires. O va zmones tikrai nori tu medaliu tik gal nedrista kalbeti, nes kiek kartu ir pernai ir uzpernai visi tikejosi buvo gera situacija pamenu kaip net mum geriau susikloste nes su Klaipedos granitu buvo situacija ir anuliavo berods ar kazka tokio taskus visus ir mum nieko nepadare, o galejo buti dar blogiau, bet va nieko negavom is medaliu. O siais metais manau visi zmones nori ir laukia ir zino, kad realu, bet nedrista kalbeti nes nenori vel savo vilciu suzlugdyti, bet jeigu gausime tuos medalius tada tikrai entuziazmo atsiras is karto ir jo pakaks iki kitu metu sezono starto.

  8. s 2016, lapkričio 5 | 14:40 Atsakyti

    Tas Isoda koks grybas negaliu net Utenyje nepritaptu kokiam. I sila tegu pyzdina su Urba gales gynybos dueta sudaryti, du ex Suduvos zaidejai, kurie netike kaip nezinau kas. Vien del to Isodos prapisim medalius.

  9. s 2016, lapkričio 5 | 15:53 Atsakyti

    Kvepia uzmokesciu is Atlanto puses Zalgiriui, zaide tikrai audringai ir stengesi lyg svarbios rungtynes butu. Bet Atlantas gaidziai tegu pirma savo zaidejams sumoka tada moka svetimiems. O siaip ant galo dar Suduviskiai stengesi kas pagirtina, bet gali stengtis nesistengus jei turi toki gyneja kaip Darius Isoda, kuris nemoka nei gynybines linijos palaikyti, nei paso atiduoti, nei dvikovu laimeti pries liliputa Lasicka.

  10. Marijus 2016, lapkričio 5 | 16:05 Atsakyti

    Niekas niekam nemokėjo, nereikia šnekėti nesąmonių 😀 Sūduva tikrai stengėsi, žaidė agresyviai, sukūrė nemažiai momentų ar pusiau momentų. Bet nesugebėjo įmušti. O Žalgiris sugebėjo pasinaudoti Sūduvos klaidomis. Štai ir skirtumas. Žalgiris tikrai nežaidė geriausių rungtynių (dėl objektyvų priežasčių), prastokai gynėsi ir prasčiau nei įprasta kontroliavo kamuolį. Taip kad čia niekas nekaltas, tik patys sūduvai :)

  11. Varvalas 2016, lapkričio 5 | 16:56 Atsakyti

    Žinoma, kad niekas niekam papildomai už pergalę nemokėjo. Ir aš mažiau čia rašinėju, nes Jonas nustojo mokėti :) Įdomu, ar tam Sūduvos gynėjui, kurį mini s, kas nors už buvimą aikštėje moka? Labai svetimi pinigai parūpo …

Komentuoti: Klausimas Atšaukti atsakymą