Tomas Radzinevičius

31: SŪDUVA 1:3 ŽALGIRIS

Geras pasiekimas šiandien būtų buvusios lygiosios. Tai – minimalistinis, praktiškas uždavinys. Pastaruoju metu “Sūduva” ko gero žaidžia geriausią savo futbolą šį sezoną, o “Žalgiriui” likusiose rungtynėse beliko žaisti savo malonumui.

Aišku, tokiam minimalistiniam uždaviniui buvo galima ir paprieštarauti.

Kaip sykis dėl to, kad “Žalgiriui” pergalė nėra reikalinga, buvo galima pamėginti iš šių rungtynių išspausti maksimumą. Nors “Sūduvai” šiandien laimėti nebuvo privaloma, tačiau trys taškai “Sūduvos” galimybes laimėti medalius būtų smarkiai sutvirtinę.

O va koks buvo “Sūduvos” trenerio planas – sunku pasakyti. Šios sezono “Sūduvos” rungtynės su pirmojo ketverto komandomis aiškiai parodė, kad su šiais priešininkais sėkmingai galima žaisti tik naudojant maksimaliai kokybišką gynybą.

Prastai besigynusi “Sūduva” tik kartą sugebėjo išsigelbėti. Tačiau ir tą kartą (lygiosios 3:3 su “Atlantu”) “Sūduvai” labai padėjo raudoną kortelę gavęs priešininko gynėjas.

Jei “Sūduvos” ir “Atlanto” pajėgumas maždaug panašus, tai “Trakams” ir “Žalgiriui” “Sūduva” rimtai nusileidžia – tiek individualiai, tiek – o tai ir yra svarbiausia – taktiškai. Todėl itin intensyvi ir tiksli gynyba, papildyta kokybiškomis kontratakomis yra vienintelis ginklas prieš šias komandas.

 

Nermin Jamak

 

Deja, tokį žaidimo planą gali įgyvendinti tik tuomet, jei pats nepraleidi įvarčių. Praleidus įvartį, stipresnieji priešininkai iškart ima daugiau dėmesio skirti gynybai, o poziciniame puolime “Sūduva” kol kas yra bejėgė tiek prieš “Žalgirį”, tiek ir prieš “Trakus”.

Atrodė, kad “Sūduvos” galimybės šiandien išpešti bent tašką buvo nubrauktos pirmo kėlinio pabaigoje praleidus du kvailokus įvarčius. Be abejo, įvarčiai į “Sūduvos” vartus krito po grubių klaidų.

Pirmu atveju “Sūduvos” gynėjai leido “Žalgiriui” savo baudos aikštelėje atlikti 2-3 perdavimus, kai kiekvienas iš perdavimų kamuolį nešdavo vis arčiau vartų. Antruoju atveju žvėrišką klaidą padarė Činikas (tiesa, ten ir kokį lengvą nuošalę įtarus žiūrovas galėjo įžvelgt). Tačiau įvarčiai, banaliai tariant, brendo.

Nepaisant to, kad žaidimas buvo apylygis, atakavo ir vieni, ir kiti, tačiau “Žalgiris” prie “Sūduvos” vartų priartėdavo labai lengvai. “Žalgiriui” šiandien puikiai sekėsi tai, ką ši komanda moka – išderinti priešininko gynybą daugybe tikslių perdavimų, paremtų išmoktomis kombinacijomis, kurių tikslas – netikėtais sprendimais išvesti žaidėjus į laisvus plotus.

Jei priešininkas tokių kombinacijų pradeda “nebegaudyti”, jo gynyba išsiderina – žaidėjai praranda pasitikėjimą ir pradeda neteisingai skaityti situacijas aikštėje. Tokiais atvejais dažnai atrodo, kad futbolininkai tiesiog stovi ir stebi priešininko kombinacijas. O jas, be abejo, organizuoti paprasčiau, kai gynėjai nežino, į kurią pusę šokti.

Taigi, po pirmojo kėlinio atrodė, jog rungtynės yra pasibaigusios. Nors žaidimas nebuvo “į vienus vartus”, tačiau “Sūduvos” veiksmams gynyboje labai trūko agresyvumo ir intensyvaus spaudimo toliau nuo vartų.

Tačiau antrame kėlinyje “Sūduva” parodė, kad gali žaisti ir kitokį futbolą. Pirmas 20 antro kėlinio minučių “Sūduva” visiškai valdė aikštę ir žaidimą. Tiesą pasakius, tokie rungtynių fragmentai “Žalgiriui” taip pat būdingi – pasiekusi šiokį tokį rezultatą, ši komanda mėgsta sustoti, ką greičiausiai lemia pastarųjų penkerių  metų istorija, kuri byloja apie tai, kad ši komanda aukso medalius laimi išnaudodama kokius 60-70 procentų savo sugebėjimų.

Panašų scenarijų matėme ne vienose ir šio sezono rungtynėse tarp šių komandų. Fragmentiškai “Sūduvai” dažnai pavykdavo perlaužti rungtynių eigą tiek, kad galėtų rengti pakankmai pavojingas atakas.

“Sūduvos” persvarą antro kėlinio pradžioje lėmė suaktyvėjęs žaidimas aikštės viduryje, kuris leido perimti daug kamuolių situacijose, itin dėkingose greitoms atakos. Šios taip pat tapo kokybiškos.

 

Tomas Radzinevičius

 

Paskutinis faktorius, kuris fundamentaliai keitė rungtynių išvaizdą buvo Tomo Radzinevičiaus žaidimas. Tomas ne tik įmušė dailų įvartį, bet ir buvo esminis kiekvienos pavojingesnės “Sūduvos” atakos dalyvis. Bent pora Radzinevičiaus smūgių tik šiaip ne taip ištraukė Saulius Klevinskas (įdomu, kad nė vieno iš jų futbolo.tv “specialistai” nesugebėjo į santrauką įdėt).

Ko gero būtų galima teigti, kad šios dienos antrasis buvo geriausias šiais metais sužaistas Tomo fragmentas.

Šios kelios situacijos, kurias išsprendė “Žalgirio” vartininkas ir buvo lemiamos. Jei “Sūduvai” būtų pavykę išlyginti rezultatą, žaidimas būtų tapęs dar karštesnis. O tikėtis, kad “Žalgiris” visiškai subyrės kažin ar buvo galima tikėtis.

Net ir “Sūduvai” valdant žaidimą, “Žalgiris” pavojingai kontratakavo. O va įvartį įmušė ir vėl nei šiokį, nei tokį. Jį ir vėl galima nurašyti ant nepakankamo “Sūduvos” gynėjų susikaupimo.

Vėl perimti “Sūduvai” žaidimą į savo rankas reikėjo maždaug 10 minučių. Deja, po to iki rungtynių pabaigos buvo likę maždaug tiek pat – 10-15 minučių. Žaidimas ir vėl tapo mūsų akiai malonus – “Sūduva” daug atakavo, kėlė pakankamai pavojingus kampinius, smūgiavo į vartus.

“Sūduvoje” pirmu smuiku ir vėl grojo Tomas Radzinevičius. Tačiau pagalbininkų jam neatsirado. Akulininas nelabai kaip pasirodė keliose dėkingose situacijose, o Eligijus Jankauskas kažkaip neįprastai sau vis mėgino perdavimus atgal atidavinėt.

Rungtynių pabaiga, be abejo, buvo chaotiška. “Sūduva” toliau lipo aukštyn ir mėgino antrą įvartį mušt. Savo progų turėjo ir “Žalgiris”. Tačiau tai jau buvo žaidimas “dėl garbės” – dėl papildomo įvarčio į vienus ar kitus vartus, įvarčio, kuris jau nieko nebūtų pakeitęs.

 

Kas toliau?

Toliau yra tai, apie ką jau senokai žinojome. Po poros savaičių į Marijampolę atvažiuos “Atlantas” ir tai bus rungtynės dėl trečios vietos. Na, nebent “Atlantas” iškrėstų kokią nesąmonę sekmadienio rungtynėse su “Stumbru” (tokiais siurprizais “Atlantas” mus džiugino ne vieną kartą šiais metais).

Iki sezono pabaigos likus dvejoms rungtynėms, mes galime pasidžiaugti bent jau tuo, kad “Sūduva” yra arčiausiai trečios vietos per 3-4 pastaruosius metus. Jei anksčiau vytis tekdavo “Sūduvai”, jei neretai komandos likimas priklausydavo nuo kitų komandų rezultatų, tai šiemet viskas yra pačios “Sūduvos” žaidėjų rankose.

Komanda šiuo metu iš tikro žaidžia brandžiausią futbolą. Faktas – tai visų pirma Čeburino nuopelnas. Tačiau ir Veselinovičiaus indėlio nenurašyčiau. Vis tik Čeburinas dirba ant serbo “pakloto” kilimo.

Akivaizdu tik viena – jei Veselinovičiui sezoną iki galo sėkmingai nuvesti greičiausiai sutrukdė komandos valdymo patirties stoka, tai Čeburinas, kuris neabejotinai yra rimtesnis treneris, sugebėjo per pora savaičių išryškinti geriausias šių metų “Sūduvos” savybes.

O štai visų trūkumų eliminuoti, deja, nepavyko. Verta paklausyti, ką “Sūduvos” treneris kalbėjo po rungtynių (sakau – “verta” – nes matau, kad labai jau mažai tą vaizdo įrašą pažiūrėjo).

 

Mačiulis ir Čeburin

 

Čeburinas iš esmės ten labai aiškiai sudėlioja visus taškus. Komanda kovojo maksimaliai, nors kai kurie žaidėjai į aikštė ėjo nebūdami visiškai sveiki (tas taip pat yra viena iš rimtesnių sezono pabaigos problemų). Atakuoja “Sūduva” vis dar nedrąsiai (čia, aišku, žymiai tiksliau esmę perteikia Čeburino pavartotas rusiškas “robkije v atakie”). O didžiausia bėda – pavojingai prarandami kamuoliai savoje aikštės pusėje.

Manyčiau, kad kiekvienam aišku – jei “Sūduva” šį trenerį išlaikys ir kitam sezonui, pamatysime tokią “Sūduvą”, kokios greičiausiai dar niekada neesame matę. Tačiau apie tai – dar bus laiko pakalbėti po sezono.

O štai aš į sezono pabaigą žvelgiu pakankamai optimistiškai. Mane labai nudžiugino netikėtai atsigavęs Tomas Radzinevičius. Sakyčiau, šis sezonas Tomui nebuvo toks geras, kaip keli ankstesnieji. Tokio Tomo, kokį matėme šiandien – dažnai labai trūko.

Tokio, kuris per kėlinį atlieka 3-4 smūgius į vartų plotą ir dar tiek pat – šalia jų. Kuris muša įvarčius. Kuris stebina ir mus, ir priešininkus netikėtais perdavimais. Ir kuris (deja, deja) kartais būna piktesnis ir energingesnis už daugelį jaunesnių kolegų.

Mes puikiai žinome, kokios įtakos “Sūduvos” rezultatams gali turėti maksimaliai kokybiškas Tomo Radzinevičiaus žaidimas. Ir jei jis panašius stiliumi sužais paskutines dvejas rungtynes – jam ir vėl galėsime užkabinti kokį simbolinį medalį (tiesa, tokiu atveju greičiausiai Radzinevičius ir tikrą medalį gautų. Jei neklystu – jis lietuviško medalio dar neturi).

Galvoju, kad šiemet viskas bus gerai. O kaip bus iš tikro  – greitai pamatysime.

Tags Žalgiris

Pasidalink su draugais:

37 koment.

Komentuok!
  1. Juozas 2016, lapkričio 6 | 11:38 Atsakyti

    Gerb.Jonas analizuoja teisingai..,žaidimas komandai ,ypač taktiškai, ne visuomet gaunasi ,kai žaidi su stipresniu varžovu,tačiau net ir Žalgirio fanai ,su kuriais teko pakalbėti, gyrė Sūduvą už atsidavimą,pastangas ir gražią kovą.Turėkime daugiau optimizmo,kvieskime savo draugus į stadioną ir paskutinę kovą su Atlantu surinkime rekordinį žiūrovų skaičių ir pamatysime kaip kartu su žaidėjais pasidžiaugsime reikšmingiausia pergale šį sezoną, prie to ir medaliais, kurių taip ilgai laukėme.

  2. Jonas | SDV 2016, lapkričio 6 | 14:33 Atsakyti

    Man atrodo, kad pagyrų nepagailėjau:) Tiesą pasakius, kovinės dvasios Sūduvai dažniausiai netrūksta, ypač tradiciškai žaidžiant prieš Žalgirį (nepaisant kelių labai skaudžių pralaimėjimų). Tad kovingumas – menka naujiena. Tiesiog lygiai taip pat galime teigti, kad jau laikas minėtą kovingumą papildyti racionaliais elementais. Kad tą galima padaryti per trumpą laiką yra įrodę ne vienas klubas. Trakai, pavyzdžiui. Ar ta pati Kruoja Čeburino laikais. Tad telkiantis svarbiausioms šio sezono kovoms, nederėtų pamiršti ir to, kad po šio sezono bus kitas. Ir tuo pačiu pasvajoti, kad Čeburinas liks komandoje ir kitais metais. Juk jei Sūduvos taktinis pasirengimas būtų tinkamiau sudėliotas, komanda ne tik kad galėjo bronzą seniai būti užsitikrinusi, bet ir ramiausiai su Trakais dėl antros vietos pakovoti. Be kelių išimčių, Sūduvos sudėtis tikrai nėra prastesnis už Trakų, kuriems jau ir antroji vieta yra menkas pasiekimas.

    Tad optimizmo netrūksta. Tikėjimo taip pat. Belieka pačiai komanda sutvarkyti šio sezono reikalus maksimalistiškai.

  3. Anonimas 2016, lapkričio 7 | 03:05 Atsakyti

    Pataisykit jeigu klystu, ir praeitais metais buvo viskas musu rankose, uzteko nepralaimet Atlantui, kad turetume medalius. Tik skirtumas kad zaisime namuose, bet is esmes ta pati situacija.

  4. kitas Juozas 2016, lapkričio 7 | 08:29 Atsakyti

    Kaip suprantu, šiemet irgi tinka nepralaimėt (lygiosios) atlantui? Su sąlyga, kad paskutinėse rungtynėse tiek mes tiek atlantas iškovoja po pergalę?

  5. kazkas 2016, lapkričio 7 | 14:47 Atsakyti

    linkiu Sūduvai laimet trecia vieta! itikinamai prasau zaiskit su raudona apranga ( kovos, pergales, ryzto ir uzsidegimo spalva). iseisit su balta ( kapituliacijos, taikos spalva) bus kaip praejusiais metais. cia aisku subtilus dalykai, bet kas domisi, tas zino. zodziu sekmes!!!

    • Wayn 2016, lapkričio 7 | 19:14 Atsakyti

      Čia tai bent.

      Namų apranga, manau, visada yra arčiau kūno :)

      Madrido Realo aprangose irgi yra užkoduotas pralaimėjimas?..

      Džyzus…

    • Favoritas 2016, lapkričio 8 | 08:26 Atsakyti

      Raudona būtų pati blogiausia spalva – taip tik dar labiau įpykdintume Atlantą ir jis su visu įniršiu sudraskytų Sūduvą.
      Priklausomai nuo to kur žaisim reikia ir aprangos spalvą pasirinkti. Jei snigs tai žaist reik stadione ir tik su balta apranga, o jei manieže tai juodom aprangom (turim ir tokias, jeigu ką) ir prie išjungtų lempų.

  6. Wayn 2016, lapkričio 8 | 11:17 Atsakyti

    Apskritai, tai A lygoje gana keista, kad net ir nesant reikalo (kai spalviškai tiktų ir namų aprangos), vis tiek būna pasirenkamos antros arba trečios uniformos.
    Be abejo, čia klubų reikalas, bet aš manau, kad namų apranga visada reikia žaist, kai tik išeina.

  7. N 2016, lapkričio 8 | 12:52 Atsakyti

    Jei neklystu, tai jau zais manieze, todel vienodai tas sniegas.
    Asmeniskai man, begalo kvaila baltos aprangos Lietuvoje. Dumblas, aprangos greiciau isblunka,greiciau susipurvina. Plius, kad ir paties zaidejams jas skalbtis reikia.
    Atsimenu anksciau Suduva buvo geltona su melynu.
    Kazkada buvo bandyta pereiti prie juodu aprangu, bet kazkodel nepavyko. Man tiktu raudonos/juodos.
    Bet kam tai rupi..

  8. Jonas | SDV 2016, lapkričio 8 | 14:35 Atsakyti

    na čia senas geras klausimas:) Mano manymu, tas aprangas kiekvieną sezoną renka iš lempos – ką gamintojas pasiūlo, tą ir ima. faktas yra tas, kad klube nėra jokios sprendimo dėl spalvų, nepaisant to, kad tradiciškai lyg ir nustovėjo balta-raudona-juoda arba šių spalvų deriniai. o ta geltona-mėlyną, tai jaučiu, dar II lygoj buvo.

    aišku, nenoras vieną kartą apsispręsti dėl spalvų ir kiekvieną sezoną tą patį naudot tiesiog rodo tai, kad chebra marketingo pradžiamokslio nėra skaitę.

  9. Diletantas 2016, lapkričio 8 | 22:20 Atsakyti

    Spalvų klausimas Sūduvoje turbūt visą klubo istoriją buvo aktualus, nes, jos keisdavosi tarp balta-raudona ir geltona- mėlyna. Nepamenu, 1994 ar 1995 Gabrys, komentuodamas aprangos spalvas, pasakė: kiek aš pamenu,geltona- mėlyna yra tradicinės Sūduvos spalvos, o iš kur atsirado balta- raudona nežinau.
    Čia aš ne juokauju ir atsakau už savo žodžius. Tad kas ten žino, kokios tikros spalvos per kelias dešimtis metų…

  10. Anonimas 2016, lapkričio 9 | 08:19 Atsakyti

    ohoho, kokia įdomi diskusija išsivystė… Taip, puikiai žinom, kad kadaise buvom geltonai mėlyni (ar mėlynai geltoni – čia jau detalės). Bet kažkodėl kažkas nusprendė padaryt baltas aprangas su raudonais elementais. Paaiškėjo, kad UEFA rekomenduoja turėt ir trečią spalvą, tai dar ir juodą įvedė. Man asmeniškai tai visiškai nepatinka, bet kadangi su dabartinėm spalvom jau turim užaugusią visiškai naują žiūrovų kartą, dabar jau keisti nieko negalima. Netgi logotipo, nebent tik visiškai nereikšmingas detales

  11. Favoritas 2016, lapkričio 9 | 11:25 Atsakyti

    Balta spalva jau tapus vizitine Sūduvos kortele, be to man ji ant žalios žolės gražiai žiūrisi (čia aišku skonio reikalas). Juodos bei raudonos aprangos ir man nepatinka, bet net ir išvykose mūsiškiai didžiąją dalį rungtynių žaidžia balti. Aišku kūrybiškesnis požiūris į aprangas nepamaišytų, bet keisti spalvų manau nereikia.

    Visai kas kita yra logotipas. Jį būtina keist ir iš pagrindų.

  12. M 2016, lapkričio 9 | 11:27 Atsakyti

    Logotipą keisti būtina… Ir niekas to nedraudžia, net jei žmonės jau yra prie dabartinio logo pripratę – pripras ir prie naujo. Net ir top klubai keičia savo logo, jei mano, kad senasis jau atitarnavęs – dažniausiai fanai reaguoja neigiamai, bet tokia jau ta natūrali žmogiška reakcija į staigius pokyčius beveik nekintančiuose dalykuose.

  13. Jonas | SDV 2016, lapkričio 9 | 14:21 Atsakyti

    oho, stabdykit arklius:) nereikia kurti logotipų iš lempos. Logotipas yra viena iš strategijos išraiškų. Tad keisti logotipą neturint aiškios ateities strategijos, reiškia, kad vertinama bus naudojantis kriterijumi „gražu-negražu“. O tai reiškia, kad viskas priklausys nuo sprendikų skonio ir supratimo.

    Todėl jei nėra aiškios komandos strategijos – ką nors smulkmeniškai keisti yra visiškai beprasmiška. Ypač, jei tai bus daroma priešokiais ir keičiant atskirus elementus. Tuomet po poros metų dar didesnė kakofonija bus.

    Beje, būtų gerai, kad logotipą kurtų ne „gerbėjai“, o tie, kas išmano šį darbą. Nes juk ir Sūduva yra profesionalus, o ne mėgėjiškas klubas.

    Žodžiu, nevarkit ir nekurkit tų logotipų.

    • Anonimas 2016, lapkričio 9 | 16:32 Atsakyti

      Aleliuja!
      Jokiais būdais negalima ant karštųjų keist spalvų / logo / dizaino / įvaizdžio / pavadinimo ir panašių kertinių „brando“ dalykų. Tai turi būt daroma sistemingai nuo pat pradžių: vizija – misija – strategija ir t.t.. Užtenka jau ir taip pergyvenom visokius Romar, Vėtras, FCV, Spyrius ar net mums patiems dar pažįstamą Žydrių. Va jie darė viską kaip tuo metu patiko, kaip tuo metyu atrodė gražu ir madinga. Kur jie visi dabar..?

  14. Favoritas 2016, lapkričio 9 | 14:46 Atsakyti

    Nu Jonai, jau visai numuši ūpą… aš net Šv. Jurgį Sūduvos maike aprengiau ir ant žirgo pasodinau, o tu čia dabar sakai „stabdykit arklius“ =D

  15. Jonas | SDV 2016, lapkričio 9 | 15:05 Atsakyti

    Turėjau omeny kad mes galim kurti ką tik norim ir naudoti savo poreikiams:) Galim pasidaryt čia net logotipų konkursą ir visi sumest po eurą priziniam fondui, tada išrinkt ir nugalėtoją apdovanot. Tačiau tai būtų greičiau žaidimas. Galbūt tas žaidimas paskatintų ir komandą sukrusti, tačiau kurti rimtus dalykus be suvokimo, kokį rezultatą norėtum pasiekt yra beprasmiška.

  16. Dio 2016, lapkričio 9 | 18:38 Atsakyti

    Spalvu keisti tikrai nereiketu,nes per eile metu jos jau pritapo.Senais laikais buvo zaidziama ivairiom spalvom,tarp ju buvo ir balta-raudona,ir geltona-melyna.Bet tais laikais turbut buvo zaidziama su tokiomis,kokias gaudavo,o ne kokiu kas nors noredavo.Bata uniforma nebutinai turet buti tokia beveide kaip Jomos.Dabar istraukiau is spintos senasias Tutos aprangas,jos daug grazesnes uz dabartines.

  17. kazkas 2016, lapkričio 9 | 23:08 Atsakyti

    FK Sūduva logotipe vietoj kamuolio (nes ir taip aisku, kad tai futbolo klubas) idejus Marijampoles herba, manau daug solidziau atrodytu.

  18. kazkam 2016, lapkričio 10 | 11:14 Atsakyti

    o tai ir miesto herbas yra tiek pat paaiškinantis, kaip ir futbolo kamuolys. Nė vieno, nė kito elemento futbolo klubo logotipe neturėtų būti. Taip yra daugelyje Europos klubų logotipų – herbų. Retos išimtys – kai klubai pasivadino miestų vardais.

  19. Favoritas 2016, lapkričio 10 | 16:19 Atsakyti

    Paprieštarausiu kazkam. Vieni ar kiti herbo elementai dažni Europos klubų logotipuose. Greitai pagooglinau kelis ir visuose buvo miesto herbo elementų – Real, Chelsea, Man United, Man City, tiesa Munich bayern herbe to nėra.

    Miesto identitetas manau turi atsispindėti herbe, kad čia yra būtent Marijampolės klubas. Kaip tą šv, Jurgį įpaišyt ar ką nors kita – tai jau kitas klausimas. Sūduva klubas įkurtas 1921m., gal galima atkast kokių kitų istorinių miesto simbolių ir pan.

    Pvz, Vilniaus Žalgirio logo yra trys simboliai susiję su miestu – Geležinis Vilkas, Gediminaičių stulpai ir Gedimino pilies kontūras. Skoningai sudėlioti ir gerai žiūrisi.

    O futbolo klubo herbe futbolo kamuolys, gal ir nėra būtinas bet tikrai nemaišo.

    • Anonimas 2016, lapkričio 10 | 16:59 Atsakyti

      Nėra jokių taisyklių, kas liečia kamuolio / miesto ar regiono herbo vaizdavimo sporto klubų logotipuose. Su kuo klubas nori asocijuotis, tą ir deda į klubą. Todėl Pvz. Arsenalo loge yra patranka, Barcelonos emblemoj – Barselonos srities detalės, o daugelio Spartos klubų emblemose – šarvuota spartiečio kaukė.
      Vienintelis dalykas į ką reikėtų atkreipti dėmesį koreguojant logo – heraldikos taisyklės. Spalvos, formos, deriniai, talpinimo ant skirtingų fonų išvaizda ir pan.
      Bet apskritai reiktų savęs paklaus – o nafik iš vis keist? Tik todėl, kad man kitaip patiktų? Suprasčiau, kai yra būtina, ir pvz. negali būt net kalbos apie raudonos žvaigždės palikimą ant FC Žalgirio logotipo. Bet dabar? Ar tai ką nors pakeis? O gal kaip tik pakenks?

  20. Jonas | SDV 2016, lapkričio 11 | 11:29 Atsakyti

    Na ir vėl grįžtame prie to paties – prie ilgametės strategijos. Pamenu, kažkada, seniai seniai, mačiau Donectko Šachtioro strateginio atnaujinimo dokumentus. Tai ten buvo viskas surašytas – kas yra klubas, koks buvo anksčiau, kodėl ir į ką jis keičiasi, kokios yra atnaujinto klubo vertybės ir tikslai. Ir tik tuomet žmonės pradeda daryti ženklus, parinkinėti spalvas ir visa kita. Ženkle gali būti kamuolys, šv jurgis arba cukrinis runkelis – priklausomai nuo to, ką tu nori pasakyt (tiksliau – ką nori, kad žmonės apie tavo klubą suprastų)

    Kamuolys yra ir Žalgirio ženkle, tačiau ir anam šiokių tokių strateginių priekaištų turėti. Akivaizdu, kad kuriant naują Žalgirio ženklą, norėta maksimaliai akcentuot istoriją ir geografinę priklausmybę. Dėl to yra spalvos, Vilniaus simboliai, klubo įkūrimo metai. Tai yra visiškai logiška ir suprantama. Galbūt ženkle trūksta „šeimos“, nes būtent „Žalgiris – daugiau nei futbolo klubas, Žalgiris – šeima“ motyvas buvo labia pastebimas pastarųjų metų klubo komunikacijoje.

    Kaip bebūtų – Žalgirios ženklas aiškiai byloja apie istoriją, tradicijas ir geografiją. Kitas dalykas – Žalgirio ženklas iš tikro šiuolaikiškai ir profesionaliai padarytas. Vienintelis antras klubas, kuris turi profesionaliai pagamintą ženklą A lygoje yra Utenis. Visa kita – mėgėjų kūriniai „iš lempos“

  21. UCCM 2016, lapkričio 19 | 15:43 Atsakyti

    O juokingiausia, kad Žalgirio dabartinis būtent ir sukurtas neprofesionalų :)) (Profesionalai po to nebent vilką pridėrjo)
    1990 atmenu Sūduvą žalią baltą per mačą su kažkuria Vilniaus komanda Vingio parke. Matyt buvo gavusi Žalgirio marškinėlių paramos. Bet tai vieną kartą kažkur apie pavasarį. Visus kitus kartus Sūduva buvo aiškiai raudona-balta. kiek aš ją pamenu. Ir skirtingai nei kiti Lietuvos klubai, kurie tais laikais kaitaliojo spalvas kas mėnesį, Sūduva man aiškiai asocijavosi su raudona ir balta.

  22. Varvalas 2016, lapkričio 19 | 17:45 Atsakyti

    1975 m. Sūduva pirmąkart laimėjo bronzos medalius. Tuomet žaidė mėlynomis kelnaitėmis ir geltonais marškinėliais. Rytoj nurengs Atlantą ir nereikės siūti naujų :)

  23. nmr 2016, lapkričio 20 | 11:48 Atsakyti

    Projektas aišku gražiai atrodo, bet nežinau iš visų sporto šakų futbolui mieste infrastruktūra ir taip pati geriausia. Čia kažkas daugiau ta linkme mąstoma ar tik projekcija? Kurioj vietoj siūloma?

Komentuoti: M Atšaukti atsakymą