FK Sūduva

32: SŪDUVA 3:1 ATLANTAS

Pagaliau šventė atėjo ir į mūsų kiemą!

Paskutinį kartą “Sūduva” medalius laimėjo prieš ketverius metus, nors kasmet žingsniavo ant medalinės ribos. Tačiau šiemet “Sūduva” medalių iš tikro nusipelnė. Juolab, kad ir pati juos iškovojo, nepriklausomai nuo visokiausių “dėkingų” aplinkybių, kurios susiklostydavo kai kuriais ankstesniais sezonais.

Šiemet “Sūduva” garantuotai buvo geresnė komanda nei “Atlantas”. Buvo geresnė visais parametrais – nuo finansinės padėties iki sudėties. Koją “Sūduvai” kaišiojo vienintelis svarbus parametras, kuriuo ji didžiąją sezono dalį “Atlantui” nusileido – nepakankamai užtikrintas serbiško trenerių dueto darbas.

Sarsanijos sugebėjimai visiems žinomi. Sezono pabaigoje į “Sūduvą” atkeliavęs Čeburinas, panašu, sugebėjo taip sureguliuoti komandą, kad išryškėjo visos geriausios jos savybės ir jas “Sūduva” ėmė rodyti ne karts nuo karto, o praktiškai kiekvienose rungtynėse.

Nepaisant visų šių aplinkybių, prasidėjus šios dienos rungtynėms, “Sūduvos” pergalė nebuvo akivaizdi. Toli gražu.

Ko gero esminis Sarsanijos privalumas yra sugebėjimas taip nuteikti bet kokios sudėties komandą, kad ji pačiose svarbiausiose rungtynėse galėtų lygiai kapotis net ir su stipresniu varžovu. Ir jei Europos taurėje šis triukas “Atlantui” nelabai pavyksta, Lietuvoje jau ne vieną kartą esame matę praktiškai neįveikiamą “Atlantą”, net jei taip komanda pasirodo tik keliose esminėse sezono rungtynėse.

“Atlantas” nuo pirmų minučių užspaudė “Sūduvą” ir praktiškai valdė visą pirmą kėlinį. Tačiau šį kartą Klaipėdos komanda vis tik neišlaikė “brandos egzamino”. Klydo tuomet, kai klysti nebuvo galima ir neišnaudojo progų, kurias pavykdavo sukurti.

 

FK Sūduva

 

Atsukus rungtynių eigą atgal, tektų padaryti išvadą, kad, nepaisant spaudimo, ypatingų galimybių šiandien “Atlantas” neturėjo. Atsitiktinis įvartis, viena rimta proga ir dar pora pavojingų smūgių.

Nors “Sūduva” daugiau dėmesio skyrė gynybai, jos kontratakos buvo žymiai pavojingesnės, o ir progų išnaudojimo procentas – labai aukštas.

“Atlantą” neabejotinai iškirto antrasis įvartis, kuris buvo praleistas per pridėtą pirmo kėlinio minutę. Nors ir buvo galima tikėtis naujo šturmo antro kėlinio pradžioje, jis neįvyko. O kai Veliulis įmušė trečiąjį – “Atlantas” iš esmės pasidavė.

Tad kitaip nei ankstesniais sezonais, galime drąsiai sakyti, kad “Sūduva” šį kartą ne tik labiau norėjo mokėti, bet ir turėjo racionalių priemonių tokiam rezultatui pasiekti.

Visi įvarčiai buvo įmušti po idealių žaidėjų veiksmų ir sprendimų. Ir jei pirmame kėlinyje “Sūduvos” gynyba kiek braškėjo, antrame “Atlantas” neturėjo jokių šansų.

Tad belieka visus pasveikinti su ilgai laukta pergale. Ir komanda, ir mes šį kartą garantuotai nusipelnėme medalių. O tai, kad “Sūduva” pagaliau užtikrintai laimėjo svarbiausią sezono dvikovą, galbūt rodo, kad komanda vis tik perlipo į aukštesnį psichologinį lygį, kuris visiems mums leidžia tikėtis dar geresnio kito sezono.

Valio. Ir – ačiū!

O dabar – jūsų dėmesiui išsamus šių rungtynių aprašymas. Vis tik jas dar ilgai prisiminsime. Kaip ir tą dar akmens amžiuje nutikusią pergalę prieš “Žalgirį”, kuri kadaise leido “Sūduvai” pasiimti pirmus naujųjų laikų medalius.

 

 

Pirmo kėlinio audros

Rungtynės prasidėjo labai intensyviai ir atvirai. Dar nė nepraėjus dešimčiai minučių, abi komandos turėjo bent po pora progų. Neramu buvo dėl to, kad jei “Atlantas” rinko statistinius smūgius į vartų plotą, tai “Sūduvos” atakos iki smūgio taip ir neprieidavo.

Jau trečią minutę “Atlantas” turėjo mušti, kai, berods, Isoda liko už kamuolio ir leido Maksimovui išeiti vienam prieš Kardumą. Kardumas dvikovą laimėjo ir tą kartą neišvengiamai kilo mintis apie tai, ar šis Kardumo momentas nebus svarbiausias šiam žaidėjui ir komandai per visą sezoną. Faktas – praleidus “Sūduvai” įvartį trečią minutę, komandos gyvenimas būtų tapęs velniškai sunkus.

“Atlantas” pirmomis minutėmis atrodė geriau. Tiesą pasakius, tai buvo “Sūduvai” netgi naudingas. Pirmųjų minučių “Sūduvos” mėginimai maksimaliai atakuoti kėlė akivaizdžių problemų prie savo vartų. Juolab, kad “Sūduva” prieš rungtynes buvo geresnėje padėtyje ir galbūt vertėjo žaidimą dėlioti daugiau dėmesio skiriant gynybai, o ne puolimui.

“Atlanto” spaudimas ir geras žaidimas atakoje privertė “Sūduvą” atsitraukti. Kaip ir minėjau – tai buvo naudinga. Pats “Atlantas” privertė “Sūduvą” pasirinkti racionalesnę taktiką – pirma gintis, antra – ieškoti progų kontratakoms.

Ši schema pasiteisino labai greitai. Jau 12 minutę greita “Sūduvos” ataka baigėsi įvarčiu. Tolimas perdavimas į vartininko aikštelę, ten mažasis Pavlovičius kažkokiu būdu sugeba kamuolį pasiekti ir perduoti jį visiškai laisvam Radzinevičiui.

Štai tą akimirką, kaip po Tomo Radzinevičiaus smūgio kamuolys nulėkė į “Atlanto” vartus, buvo galima ir vėl prisiminti sėkmingą Kardumo žaidimą trečią minutę.

 

Ivan Kardum

 

Po įvarčio žaidimas neišvengiamai tapo tokiu, kokio buvo galima tikėtis ir prieš rungtynes. “Atlantas” atakuoja, “Sūduva” ginasi ir kontratakuoja. Ir nors “Atlantas” žaidė tikrai puikiai, tačiau didesnes pajėgas į gynybą sutraukusi “Sūduva” gintis ėmė atidžiau ir rimčiau.

Tad kėlinio viduryje situacija aikštėje tapo visai nebloga. Bent jau kiek patogesnė “Sūduvai” nei pačioje rungtynių pradžioje.

“Atlantas” smagiai atakavo, tačiau iki vartų ir pavojingų smūgių jiems nukeliauti tapo žymiai sudėtingiau. O štai “Sūduva” priešingai – ėmė gerinti smūgių į vartų plotą statistiką. Tiesa, smūgiai ypatingo pavojaus Valinčiui nekeldavo, tačiau bet kokiu atveju jie eidavo iš patogių pozicijų.

Esminė “Sūduvos” problema kėlinio viduryje buvo ta, kad kartais labai sunkiai pavykdavo išnešti kamuolį toliau nuo savo vartų. Itin intensyvus “Atlanto” sprendimas vis priversdavo “Sūduvos” gynėjus kamuolį mušti bet kaip ir bet kur, tačiau po tokių smūgių nauja “Atlanto” ataka prasidėdavo praktiškai kitą sekundę.

“Atlantas” savo pasiekė jau 27 minutę. Ir nors įvartis buvo “iš niekur”, tačiau reikia pripažinti, kad prieš tai šios komandos žaidėjai turėjo bent keletą situacijų, kai “Sūduvos” gynyba sunkiai spėdavo kontroliuoti link savo vartų lekiantį kamuolį.

Tad galime padaryti paprastą išvadą.

“Sūduva” įvartį praleido dėl to, kad po savo įmušto įvarčio nesugebėjo perimti rungtynių valdymo į savo rankas. Tam reikėjo ramesnio žaidimo savo pusėje. Palaikyti ilgiau kamuolį, patempti laiką, numušti tempą.

Rungtynės sugrįžo į startinę poziciją. O čia – nieko naujo. Juk ir rungtynių pradžia aiškiai rodė, kad “Atlantas” yra nusiteikęs maksimaliai spausti nuo pat startinio švilpuko.

Vienintelė mini-išvada apie pirmą kėlinį galėtų būti tik tokia, kad “Sūduva” vis tik pralošė jį taktiškai. Žinant “Atlanto” futbolo stilių ir šios komandos sugebėjimą vienas rungtynes sužaisti gerokai virš savo įprastų galimybių, “Sūduva” galėjo būti ir geriau tokiam scenarijui pasirengusi.

Dabar gi atrodė, kad “Sūduva” tikėjosi “Atlantą” palaužti ne gynybiniu spaudimu, o galingomis atakomis. Tačiau “galingų atakų” dvikovą laimėjo “Atlantas” ir tai mūsų ko gero neturėtų stebinti.

Žaidimas kiek aprimo ir išsilygino tik pačioje kėlinio pabaigoje. Sakyčiau, kad tai nutiko dėl to, kad arklius mažumą pristabdė “Atlantas”. Galbūt “Atlanto” žaidėjai kiek paduso (tai būtų buvusi labai gera naujiena “Sūduvai”).

Bet kokiu atveju, “Atlantas” nustojo taip greitai ir sėkmingai pereiti į puolimą, kaip kėlinio pradžioje. Pasirodė vienas kitas techninio broko atvejus, ko irgi anksčiau nelabai matėme.

Tad paskutinėmis kėlinio minutėmis “Sūduvos” atakos buvo kiek pavojingesnės. Įdomu, kad nemažai sumaišties prie “Atlanto” vartų keldavo šios komandos gynėjai, kurie bent kelis kartus labai keistai atmušė kamuolį pilvais.

Jau per pridėtą minutę “Sūduva” surengė pavyzdinę ataką, idealiai parodydama kaip derėtų prieš “Atlantą” žaisti. Verta šią ataką sudėlioti žingsnis po žingsnio.

 

Ernestas Veliulis

 

Eligijus Jankauskas spusteli “Atlanto” žaidėją ir sugeba perimti kamuolį pakankamai pavojingoje zonoje. Nors jį “ant pražangos ribos” spaudžia trys priešininkai, Eligijus griūdamas vis tik sugeba kamuolį atiduoti Povilui Leimonui. Šis akimirksniu, vienu lietimu, kamuolį stumteli toliau Jamakui. O pastarasis, taip pat nė sekundės negaišdamas, meta kamuolį Veliuliui – ne į kojas, į tuščią plotą baudos aikštelėje. Veliulis aplenkia gynėją ir kala antrą įvartį.

Tikra tiesa – tai yra atakos, kurios “Sūduvai” niekada nebūdavo itin būdingos. O va šiemet jų karts nuo karto vis pamatome. Greičiausiai jos rodo, kokią pažangą komanda yra atlikusi. Ir už tai, spėju, dėkoti galima abiems šio sezono “Sūduvos” treneriams. Pirmasis tokį žaidimą pradėjo diegti, tačiau prisireikė antrojo, kad komanda jį iš tikro pradėtų praktiškai taikyti.

“Sūduvos” įvartis pačioje kėlinio pabaigoje rungtynių dar neišsprendė. Tačiau jis “Atlanto” treneriui puikiai parodė, kad pamiršti gynybą antrame kėlinyje “Atlantas” neturės jokios galimybės.

Tuo pačiu galiu ir aš pasitaisyti. Nors kėlinio eigoje atrodė, kad Sarsanija taktinę dvikovą prieš Čeburiną laimėjo, tačiau šią pusiausvyrą išlygino ir persvėrė patys “Sūduvos” žaidėjai, kurie, nepaisant “Atlanto” spaudimo, sugebėjo įmušti du įvarčius. Tokios reikšmės rungtynėse tai yra labai daug.

 

Antro kėlinio euforija

Antro kėlinio pradžia turėjo būti velniškai svarbi.

Ar pavyks “Atlantui” ir toliau valdyti aikštę ir žaidimą? Ar pavyks ir vėl sugrąžinti startinę komandų padėtį? Ar sugebės “Sūduva” taip sėkmingai gesinti gaisrus prie savo vartų, kaip tai darė pirmo kėlinio pabaigoje? O gal net pavyks įmušti trečią įvartį?

“Sūduvai” svarbiausia buvo nepraleisti. Svarbu buvo kontroliuoti “Atlanto” žaidimą kuo toliau nuo savo baudos aikštelės.

Pirmos minutės parodė, kad antrasis kėlinys buvo toks pats intensyvus, kaip ir pirmas.

Tačiau “Sūduva” antrą kėlinį pradėjo gerokai sėkmingiau, nei pirmą. Čia iš karto pavyko surengti pora minučių trukusią ataką. Apgultimi to nepavadinsi – tai buvo tiesiog ištęsta ataka su keliais lėtais įmetimais iš užribio. Tačiau tai savaime leido šiek tiek pristabdyti “Atlanto” įkarštį.

 

Tomas Radzinevičius

 

O tada, maždaug penktą minutę “Sūduva” surengė dar vieną tobulą ataką. Radzinevičius ir vėl puikiai įmetė į plotą kamuolį Veliuliui, šis idealiai skersavo į baudos aikštelę. Kas mušė į vartus – nepastebėjau. Tačiau tai ir nėra taip svarbu, nes šį kartą Valinčius stebuklingai išgelbėjo savo komandą panašiai, kaip rungtynių pradžioje “Sūduvą” gelbėjo Kardumas.

Maždaug 10-ą antro kėlinio minutę ėmė rodytis, kad “Sūduvai” vis tik pavyko išvengti “Atlanto” pirmo kėlinio siautėjimo. Žaidimas tapo klampesnis ir kamuolys nemažai laiko praleisdavo aikštės viduryje. “Atlantui” atakuoti tapo sudėtingiau, o va pati “Sūduva” toliau rengė pakankamai pavojingas kontratakas.

Esminės tokios situacijos priežastys, sakyčiau, buvo dvi.

Visų pirma, akivaizdu, kad Čeburinas per pertrauką įdiegė į “Sūduvos” žaidimą tai, ko labiausiai pirmame kėlinyje trūko. “Sūduva” ėmė itin intensyviai spausti “Atlanto” žaidėjus jų aikštės pusėje ir viduryje.

Antra priežastis – labiau spėjimo lygio. Man pasirodė, kad “Atlantui” ėmė trūkti kvapo. Jei pirmame kėlinyje “Atlantas” labai gausiomis pajėgomis išeidavo į greitas atakas, tai antrame ėmė matyti vis daugiau situacijų, kai vienas Papšys mėgindavo apeiti visą “Sūduvos” gynybą, nelabai sulaukdamas palaikymo iš kolegų.

O va “Sūduva” į kontratakas sugebėdavo ne tik išeiti didesnėmis pajėgomis, bet ir nuolat keletą žaidėjų laikyti gan toli “Atlanto” pusėje. Sakyti, kad trečiasis įvartis brendo – negalėtum. Tačiau antro kėlinio pradžios logikai jis taip pat neprieštaravo.

Tai buvo toli gražu ne pirma “Sūduvos” ataka, pradėta sėkmingai perimant kamuolį pavojingoje zonoje ir kokybiškai jį pervedant į greitą kontrataką.

Ir netgi išėjęs vienas prieš Valinčių, Veliulis turėjo variantų – galėjo mušti pats arba atiduoti kamuolį šalia buvusiam Radzinevičiui, kuris taip pat buvo visiškai laisvas.

Likus žaisti apie 20 minučių, “Sūduva” akivaizdžiai atsitraukė į savo aikštės pusę. “Atlantas” kol kas itin pavojingai neatakavo, tačiau šios komandos spaudimas ir vėl pradėjo didėti. Štai šią akimirką tapo aišku, kad “Sūduvai” bus labai svarbu ne tik atidžiai gintis, spausti “Atlantą” bent jau nuo aikštės vidurio, bet ir toliau rengti kontraktas. Kitu atveju, “Atlanto” spaudimas galėjo tapti itin masyvus.

O ką taip žaisdamas gali nuveikti “Atlantas” – visi puikiai žinome. Sakyčiau, kad ir pirmame kėlinyje įvartis buvo praleistas visų pirma dėl to, kad “Sūduva” leido “Atlantui” įsibėgėti. Labai nesinorėjo, kad rungtynės panašia kryptimi pasukti ir antrojo kėlinio pabaigoje.

Tiesa, Čeburino atlikti keitimai lyg ir rodė priešingą planą. Vienas po kito buvo išimti greitaeigiai krašto saugai – Veliulis ir Eligijus Jankauskas. Vietoje jų aikštėn stojo labiau gynybinio stiliaus Činikas ir Janušauskas.

Aišku, Janušausko pasirodymas “Sūduvai” buvo labai naudingas. Šis tvirtas ir pakankamai greitas žaidėjas rungtynių pabaigos gladiatorių kovoms galėjo būti pritaikytas žymiai geriau nei Veliulis ar Eligijus Jankauskas.

 

FK Sūduva

 

Likus iki pabaigos maždaug dešimčiai minučių, pradėjo rodyti, kad galas bus labai sunkus. Netekusi greitųjų kraštų, “Sūduva” vis mėgindavo kamuolį prilaikyti savoje aikštės pusėje, tačiau tai nebūdavo itin protinga, nes “Atlanto” žaidėjų aplink būdavo pernelyg daug kombinacijoms.

Tai reiškė, kad vis nepavykdavo “Atlanto” priversti skuosti į gynybą, nes kamuolys dažnai būdavo prarandamas nė vidurio nepraėjus.

Laimė ir “Atlanto” atakos nepasižymėjo ypatinga fantazija. Dažniausiai buvo mėginama kelti balionus į vartininko aikštelę, su kuriais “Sūduva” tvarkėsi pakankamai sėkmingai. Pavojingiausias buvo tolimas ir netikėtas Virbicko smūgis, kai nuo įvarčio “Sūduvą” ir vėl išgelbėjo Kardumas.

Pačioje pabaigoje “Atlantas” visai palūžo ir per pridėtą laiką matėme tik chaotiškas “Sūduvos” atakas. Įspūdingiausia jų, be abejo, buvo, kai į greitą kontrataką buvo išvestas… Darius Isoda! Įvarčių dar galėjo būti, tačiau jie jau nieko nebūtų pakeitė.

Kaip ir dera, „Sūduva“ mušti įvarčio pernelyg nesiveržė, o daugiau pastangų skyrė kamuolio pastumdymui aplink kampinio vėliavėlę. „Atlantas“, suprasdamas, kad nieko pakeisti jau nebepavyks, tik simboliškai imitavo žaidimą.

 

Kosminės išvados

Apibendrinkime vienu sakiniu.

“Sūduvos” sezonas buvo puikus!

Tags Atlantas

Pasidalink su draugais:

27 koment.

Komentuok!
  1. s 2016, lapkričio 20 | 20:50 Atsakyti

    Jamakas siose rungtynese zaide lyg pastates milijonus uz tai, kad Suduva laimes – geraja prasme 😀 Tokios formos jau seniai pas ji nebuvo. Ir palaike kamuoli ir kelis zaidejus vienu metu pavaike ir korpusu gerai zaide ir pasus gerus atliko, juvelyriniai pasai tiesiog, kurie vede prie ivarciu. O del Veliulio irgi noretusi pasidziaugti, nors nezinau ar atsipirktu tie Jamako/Veliulio zybtelejimai kaip ju nebuvo didele sezono dali, bet viskas atsiperka kaip pasirodo zaidejai per paskutinias rungtynes ir dazniausiai pamirsti apie ju nuodemes. Atlantas gerai zaide tik truko jiem uzbaigimo/sekmes/100 procentiniu progu, o va Suduva nors turejo ri maziau pusprogiu, bet 100 procentiniu progu turejo daugiau uz Atlanta ir tuo naudojosi kas dziugu, kad Suduva antru numeriu ismoko zaisti kontraatakomis, greitai dinamiskai pasuoja kamuoli nera tu pasu zemu ir imaisoma aukstesnes trajektorijos pasai. O siaip tai nera ko per daug tiketis kaip su nauju treneriu gana gerai suzaide ir rezultatas yra, nors sezono nevadinciau puikiu, gal labiau viena puse sezono visai gera, o kita nebloga nors buvo galim ir geriau. O siaip tai dziugu uz Suduva ir belieka tiketis, kad su treneriu Ceburinu bus pratestas kontraktas ir jis pertvarkys komandos zaidima bei pasikvies siek tiek pastiprinimo, nes kitais metais manau realus tikslas antra vieta, ypac kaip parode, kad Trakai po europos turnyro duobeje buvo ir tiktai greitas Traku stabo reagavimas i situacija juos isgelbejo, o va kitam sezone galima to tiketis, nes vis del to Suduva yra vienas is stabiliausiu klubu jeigu nestabiliausias kartu su Zalgiriu ir tai matosi. Kitais metais antra vieta tikrai reali ir galbut prasiverzimas i antra europos turnyro etapa taip pat realu. Siek tiek pakeitimu sudetyje, gero vidurio gynejo suradimas ir siek tiek laiko treneriui, kuris per ta laika paruostu komanda pagal savo plana ir viskas imanoma tada bus.

  2. Jonas | SDV 2016, lapkričio 20 | 21:25 Atsakyti

    Šią akimirką nėra jokios priežasties bėdavoti – va, net Varvalas, ir tas šampaną geria. Sezono finalas buvo puikus – o tai reiškia ir visas sezonas buvo geras. Vadinasi, buvo eita teisingai, o pabaigoje laimėtos svarbiausios rungtynės.

    Aš gi viliuosi, jog Sūduvos vadai pagaliau suprast vieną elementarų dalyką – kokios didelės įtakos komandos rezultatams gali turėti padorus treneris.

    Tad nėra taip svarbu, ar kitais metais komandą treniruos Čeburinas. Labiausiai viliuosi, kad nebus treneris, kuriam Sūduva – pirmoji treniruojama komanda, kaip kad nutikdavo pastaraisiais sezonais, kuriais Sūduva stabiliai likdavo už prizininkų trejeto (čia irgi – stabilumas, kurio geriau nebūtų:)

    Žodžiu, artimiausiu metu nėra ko gilintis. Reikia šventę švęsti.

  3. griezhtas 2016, lapkričio 21 | 14:07 Atsakyti

    Šaunuoliai, komanda sužaidė labai gerai, ypač žinant koks belikęs žaidėjų pasirinkimas, kita vertus vakar startinė sudėtis buvo stipriausia įmanoma.

    Net įdomu, ar rungtynėse su Lietava, ant suolo tik vienas Matuzas sėdės, nes dėl geltonų Leimonas ir Slavickas turės praleist.
    Ir galvoju, kad su Jablanu, Šoblinsku, Baranovskiu ir Kecapu Čebūrinas gal ir sidabra būtų ištraukęs. Žodžiu tegul Murauskas nepagali pinigu ir bent jau metams Čeburinas išlaiko, su juo rezultatams rodyt užteks pigesnių žaidėjų.

    • Anonimas 2016, lapkričio 25 | 08:43 Atsakyti

      Nu jau ne! Jei tamstai papai į viršų kelias, tai ir eik „sirgt“ už kokį nors Madridą ar ManCity.
      Sūduva – mūsų komanda, ir palaikyti reikia visada

  4. Favoritas 2016, lapkričio 25 | 07:08 Atsakyti

    Nu jau tik nereikia! Rezultatą pasiekėm ir viskas? Nė velnio. Jei rūpėtų tik rezultatas tai iš vis neverta net žiūrėt ir domėtis futbolu – užsidėjai į telefą priminimą – kiekvienų metų gruodžio 1d. atsidaryti alyga.lt svetainę ir matai „oba medaliai, liuks“ ir vėl lauki kito gruodžio.
    Šiaip jei žaistų Marijampolėj tai siūlyčiau visiems nueit į maniežą ir pažiūrėti varžybas. Niekad negali žinoti kada bus paskutinės Razdzės rungtynės Sūduvoj…

  5. Ponulis 2016, lapkričio 25 | 12:28 Atsakyti

    Nu ka, sezono tiksliau pasiektas – a lygos medaliai. Su tuom ir sveikinu komanda, gerbejus, remejus. Sio sekmingo sezono anatomija dar reik atlikti, bet reikia palaukti ka treneris ir savininkas pasakys apie sezona.

  6. s 2016, lapkričio 25 | 17:17 Atsakyti

    Du variantus matau del Tomo nezaidimo Suduvoje, zais kitoje komandoje t.y. gavo geresni pasiulyma is uzsienio arba Zalgirio zinant, kad tik Zalgiris galetu konkuruoti su Suduva alygoje, bet labai mazai tiketina vis del to jau senas vilkas tas Radze, o va galeciau matyti kita varianta, kad pasiule jam buti kokiu treneriu ar dar pvz. vaiku, kiek girdejau ten kazkoki projekta rengia jaunimui ruosti Marijampole, pastato planus kazkas buvo ikele, nenustebciau jei Radzinevicius ten dirbtu kokiu treneriu ar dar kuo, bet pasiulymas irgi manau turetu buti neblogas.

    • griezhtas 2016, lapkričio 25 | 18:26 Atsakyti

      Dar gali būti variantas 3 – žmonai atsibodo Kapse…
      O dėl bucų kabinimo ant vinies, kad ir paskutinėse varžybose jis buvo aktyviausias žaidėjas, tai jei rimtų traumų išvengtų tai gali dar min 3 metus lakstyt, paskutinius metus kad ir po 15 minučių.

      • s 2016, lapkričio 25 | 19:11 Atsakyti

        Gali buti. Jis turi ta nora ir gera darbo etika, laksto kaip nezinau kas greiciau uz tuos visus jaunuosius Jankauskis ir t.t. ypac spausdamas gyneju linija, patinka man jo noras tikrai ir gali visko buti tik dievas zino kur jis eis jeigu eis.

    • s 2016, lapkričio 25 | 21:06 Atsakyti

      I kazlus eiti turi atitikti reikalavimus, o jie yra:

      1. Turi buti ismestas is Suduvos.
      2. Turi kilnioti stikliuka arba nepritapsi prie komandos, nes visi kilnos savaitgali kiekviena, o tu namuose sedesi irgi negerai.
      3. Turi buti patenkintas su meslinu stadionu, kuri renovavo puse metu ir nieko nepakeite :( Atsiprasau jei ka izeidziau ar dar ka, tiesiog juokais labiau cia norejau pasakyti.

Komentuoti: nu Atšaukti atsakymą